Yra žmonių, kuriuos srūvantis laikas įtraukia į patį tėkmės vidurį ir kurie iš jos verpetų sugeba išplaukti aukštai pakelta galva, tapdami istorijos liudytojais ir kūrėjais. Tai pirmieji sakiniai iš knygos „Gydytojas Vladas Kviklys: gyvenimo apybraiža 100-mečio jubiliejui”, kurią parengė ir išleido V. Kviklio, garsaus gydytojo, pedagogo ir mokslininko higienisto, jubiliejaus proga jo vaikai – Audronis, Aušra ir Gediminas Kvikliai.

Vladas Kviklys gimė 1908 m. balandžio 6 d. Šavašų vienkiemyje, Daugailių valsčiuje, Utenos apskrityje. Mokėsi Antalieptės žemės ūkio mokykloje, Utenos „Saulės” gimnazijoje, Rokiškio gimnazijoje. 1928-1934 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. 1931 m. pašauktas į Lietuvos kariuomenę; 1939 m., suteikus leitenanto laipsnį, paleistas į sanitarijos karininkų atsargą. Studijuodamas universitete dirbo Kūno kultūros rūmuose. Redagavo šių rūmų leidžiamą laikraštį „Mūsų sportas”, vėliau savaitinį iliustruotą žurnalą „Kūno kultūra ir sveikata”. 1936 m. žiemos olimpinių žaidynių Garniš-Partenkirchene (Vokietija) oficialus Lietuvos spaudos atstovas. Nemažai ir pats rašė apie sportą ir mediciną, spausdino „Trimite”, „Fiziškame auklėjime”, „Tautos mokykloje”, „Medicinoje”, „Žemės ūkyje” ir kt. Taip pat važinėjo skaityti paskaitų, vadovavo sporto stovykloms. 1934-1938 m. studijavo sporto mediciną Graco universitete ir gavo fizinės terapijos ir sporto medicinos daktaro diplomą. 1935 m. dar išklausė sporto medicinos kursą Romos aukštojoje kūno kultūros akademijoje. Grįžęs į Lietuvą 1938-1940 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete ir dirbo Sveikatos departamente medicinos referentu. 1940 m. buvo paskirtas Sveikatos ir socialinio aprūpinimo ministerijos Medicinos departamento direktoriumi, vėliau LSSR sveikatos apsaugos liaudies komisariato Gydymo-profilaktikos įstaigų valdybos viršininku. Komisariatui persikėlus iš Kauno į Vilnių, tęsė pedagoginį darbą Vilniaus universitete – dėstė fizinio auklėjimo teoriją ir sporto higieną. 1941-1944 m. dirbo gydytoju Daugailiuose. 1945-1962 m. – Sanitarijos ir higienos instituto Vilniuje direktorius. 1953-1966 m. – Sveikatos apsaugos ministerijos Medicinos mokslų tarybos pirmininkas. Šalia administracinės ir mokslinės veiklos V. Kviklys dirbo ir pedagoginį darbą – buvo VU Higienos katedros vyresnysis dėstytojas, taip pat skaitė mokyklinės higienos kursą Vilniaus pedagoginiame institute. 1955 m. čia jam buvo suteiktas docento vardas. 1962-1985 m. V. Kviklys buvo VU Medicinos fakulteto Higienos katedros vedėjas, habilituotas daktaras (1969 m.), profesorius (1970 m.). V. Kviklio atėjimas į Medicinos fakultetą sutapo su gydytojų higienistų ir epidemiologų rengimo jame pradžia. Higienos katedros vedėjas buvo ir vienas šių specialistų rengimo iniciatorių bei organizatorių – 1962 m. fakultete įkurtas Sanitarijos ir higienos skyrius. V. Kvikliui vadovaujant katedrai, Medicinos fakultetas išleido per 400 šios srities specialistų. Higienos katedra ir jos vedėjas užmezgė glaudžius ryšius su Greifsvaldo universiteto higienistais, atliko bendrų tyrimų, kurių rezultatai buvo paskelbti 1981 m. didelio veikalo „Handbuch der Antiseptik” pirmajame tome (V. Kviklys – bendraautoris). Be mokslinių veikalų ir straipsnių, profesorius parašė keletą vadovėlių ir mokslo priemonių, nemažai medicinos mokslo populiarinimo knygelių: „Kas kiekvienam žinotina apie dėmėtąją šiltinę” (1941), „Traktorininko higiena ir pirmoji pagalba nelaimingais atsitikimais” (1952, 1955), „Pagerinti kaimo mokyklų sanitarinę priežiūrą” (1954), „Protinio darbo higiena” (1955), „Gyvenkime švariai” (1958, 1961 – lietuvių ir lenkų k.), „Asmeninė ir mokyklinė higiena” (1962), „Vaiko fiziologija ir mokyklinė higiena” (1974, kartu su E. Andriuliu), „Sanitarinis švietimas” (1977), „Vaikų ir paauglių higiena” (1979, kartu su G. Šurkiene) ir daugelį kitų. V. Kviklys buvo labai laukto ir svarbaus vadovėlio „Higiena” (1966, 1982) iniciatorius ir vienas autorių. Prof. V. Kviklio mokslinė, pedagoginė ir visuomeninė veikla buvo įvertinta įvairiais apdovanojimais. 1958 m. jam suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio gydytojo garbės vardas, jis apdovanotas SSRS ir VDR tarpvyriausybinės mokslinio-techninio bendradarbiavimo komisijos E. M. Arnto jubiliejiniu medaliu ir garbės raštu, įvairių ministerijų garbės ir pagyrimo raštais. Balandžio 9 d. profesoriaus V. Kviklio 100 metų jubiliejų įvairiais renginiais paminėjo ir gausiai susirinkusi medikų bendruomenė – visuomenės sveikatos specialistai, kolegos medikai, artimieji, giminės. Tą dieną iš ryto buvo aplankytas V. Kviklio (mirė 1985 m.) kapas Antakalnio kapinėse, sugiedotos tautiškos giesmės, VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto doc. Genė Šurkiene gražiu žodžiu prisiminė profesoriaus asmenybę, tylos minute buvo pagerbtas jo atminimas. Vėliau Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje įvyko jubiliejinės parodos „Profesoriui Vladui Kvikliui – 100″ atidarymas. Parodą atidarė VU bibliotekos direktorė informaciniam aprūpinimui, ūkio ir finansų reikalams Irena Krivienė, kalbėjo Medicinos fakulteto prodekanas, Visuomenės sveikatos instituto direktorius doc. dr. Rimantas Stukas, Vilniaus medicinos draugijos pirmininkė, Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos doc. dr. Dalia Triponienė, V. Kviklio sūnus Gediminas. Parodos stenduose dokumentais, fotografijomis, straipsniais, leidiniais iliustruoti pagrindiniai daugiašakės profesoriaus gyvenimo ir veiklos momentai. Eksponuojamas svarbus V. Kviklio prieškario laikotarpio darbas – moterims skirtas vadovas „Vaikelių auginimas” (1931), kuris gavo Žemės ūkio rūmų pirmąją premiją, švaros savaitės proga išleista populiari jo knygelė „Sukruskime” (1933), straipsniai iš to meto spaudos apie sveikatą, sportą, higieną, mokyklų sanitarijos padėtį, Graco universiteto diplomas, Romos aukštojoje kūno kultūros akademijoje išklausyto kurso sertifikatas, įvairūs dokumentai apie darbo paskyrimus. Atspindėta veikla Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Ypač įdomus eksponatas – VU Higienos katedros vedėjo V. Kviklio dienoraštis. Jame užfiksuota katedros naujienos, įvykiai, svarstyti klausimai ir kt. Taip pat rodomi prof. V. Kviklio parengti leidiniai, vadovėliai, mokslo populiarinimo knygelės. V. Kviklio pagerbimas buvo pratęstas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (M. K. Čiurlionio g. 21/27) Didžiojoje auditorijoje. Visuomenės sveikatos instituto Medicinos istorijos ir etikos skyriaus darbuotoja doc. dr. Vitalija Miežutavičiūtė ir Medicinos istorijos muziejaus vedėja Silvija Stakulienė fakultete taip pat parengė parodėlę, atspindinčią profesoriaus gyvenimą ir mokslinę veiklą. Muzikiniais akordais, skambant prof. Reginos Maciūtės balsui ir akompanuojant profesoriaus sūnui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. Gediminui Kvikliui, pradėtas minėjimas. Įžanginį žodį tarė Visuomenės sveikatos instituto direktorius doc. dr. Rimantas Stukas. Buvo prisimintas V. Kviklio kaip gydytojo higienisto indėlis ir reikšmingumas šiai medicinos mokslo disciplinai, jo tąsa mūsų dienomis. Visuomenės sveikatos institutas rengia specialistus, atsižvelgdamas į šiuolaikinę sveikatos mokslų pažangą, kartu sėkmingai tęsdamas ir profesoriaus išvarytą vagą. Daugiau kaip 50 savo gyvenimo metų profesorius atidavė šiai medicinos mokslo šakai. Kūrybingiausi metai praleisti dėstant Vilniaus universitete ir perteikiant žinias jaunajai kartai. Viena iš profesoriaus gabiausių mokinių, ilgus metus dirbusi kartu su profesoriumi ir dabar tyrinėjanti įvairaus amžiaus vaikų ir jaunimo sveikatos problemas, doc. dr. G. Šurkienė savo pranešime „Profesorius Vladas Kviklys – mokslininkas, pedagogas, žmogus” labai išsamiai ir šiltai nušvietė plačiabriaunę V. Kviklio asmenybę. Daug gražių žodžių apie profesorių ir Medicinos fakultetą tarė Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius R. Sabaliauskas. Prisimindamas profesoriaus veiklą einant Higienos instituto direktoriaus pareigas (1945-1962), demonstruodamas įdomias pokarines nuotraukas, kalbėjo ir Higienos instituto direktorius Rimantas Jankauskas. Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjungos valdybos pirmininkas M. Urbonas supažindino su šiuolaikine Lietuvos higienistų ir epidemiologų veikla, jų uždaviniais ir perspektyvomis. Profesorius habil. dr. Kazys Ambrozaitis pratęsė prisiminimus apie V. Kviklio darbus pokario laikotarpiu ir sunkumus Higienos institute. Doc. dr. V. Miežutavičiūtė išraiškingai ir įtaigiai skaitė V. Kviklio „Prisiminimų puslapius”, skelbtus jubiliejiniame antrame „Vilniaus medicinos istorijos almanacho” tome. Vienas iš gausaus Kviklių giminės atstovų pulko prisiminė sunkius pokario metus Vilniuje, kai profesorius nepaprastai draugiškai ir šiltai palaikė savo giminaičius ir morališkai, ir finansiškai. Baigiantis vakarui vienai iš geriausių visuomenės sveikatos specialybės bakalaurių D. Rajunčiūtei buvo įteikta vardinė prof. V. Kviklio premija. Jos iniciatorius – profesoriaus sūnus Gediminas Kviklys. Minėjimo pabaiga buvo apvainikuota dainininkės R. Maciūtės atliekamomis dainomis.