Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dėstytojai ir studentai neabejoja, kad universitetų tinklo pertvarka Lietuvoje reikalinga. Tačiau viešojoje erdvėje paskelbta informacija apie darbo grupės pasiūlymus dėl Lietuvos universitetų tinklo optimizavimo sukėlė didelį fakulteto studentų nerimą. Esame įsitikinę, kad aukštojo mokslo reforma turėtų būti vykdoma ne tendencingai ir subjektyviai – maskuojant pragmatiškus grupinius interesus, o pagal aiškius kriterijus ir atsižvelgiant į valstybės pažangos poreikius.

Paskelbtas rekomendacijas (https://www.smm.lt/smt/siulymai/index.htm) vertiname kaip ad hoc nuomonę, primetamą universitetų akademinei bendruomenei. Viešumo stoka ir akademinės bendruomenės nuomonės ignoravimas kenkia Lietuvos aukštojo mokslo pažangos kelio paieškai. Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, beveik pusė Lietuvos gyventojų net neturi nuomonės apie aukštojo mokslo reformą (www.delfi.lt/archive/article.php?id=46266167).

VU KHF studentai siūlomoje reformoje įžvelgia mėginimus pažeisti jų teisėtus lūkesčius studijuoti pasirinktame Vilniaus universitete ir jį baigti, todėl spalio 18 d. išėjo į Kauno miesto gatves. Kartu su Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto, Lietuvos kūno kultūros akademijos ir Antano Stulginskio universiteto studentais jie protestavo prieš ketinimus panaikinti jų Alma Mater autonomiškumą.

VU KHF studentų paskelbtoje rezoliucijoje reikalaujama, kad vykdant Lietuvos didmiesčių universitetų optimizaciją Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas būtų suvokiamas ir vertinamas tik kaip integrali Vilniaus universiteto dalis. „Vykdant aukštojo mokslo reformą negali būti pažeidžiami akademinės bendruomenės – studentų ir dėstytojų – teisėti lūkesčiai ir teisinio saugumo garantai, negali būti pažeidžiama studento konstitucinė laisvo pasirinkimo teisė“, – teigiama studentų mitingo rezoliucijoje.

Savo nepasitenkinimą planuojama universitetų pertvarka fakulteto studentai išreiškė ir kreipimesi į Vilniaus universiteto rektorių prof. B. Juodką. Rektoriaus atsakyme studentams pabrėžiama svarbiausia fakulteto išlikimo sąlyga – jo konkurencingumas Kauno aukštųjų mokyklų aplinkoje. Rektorius išreiškė įsitikinimą, kad vidinę universiteto struktūrą turi nustatyti pats universitetas, o ne politikai. O apie mūsų fakulteto, kaip VU padalinio misiją, pasak B. Juodkos, spręs naujai išrinkta Vilniaus universiteto taryba, kuri bus suformuota, kai Seimas patvirtins naują VU statutą.

Studentų nerimą ir nepasitenkinimą dėl nepamatuotų reformatoriškų sumanymų supranta ir palaiko visa fakulteto bendruomenė, susirūpinusi dėl to, kaip tokie neatsakingai skelbiami rekomendacinio pobūdžio pasiūlymai artimiausiu metu paveiks besirenkančiųjų Vilniaus universiteto studijų programas Kaune nuostatas.

Spalio 19 d. įvyko Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto tarybos posėdis. Tarybos nariai, dėstytojai ir studentų atstovybės nariai galvoja, kad svarbiausia – vadovautis kokybės kriterijais, todėl būtina objektyviai įvertinti esamų universitetų būklę. Pavyzdžiui, pakaktų viešai paskelbti ir palyginti 2010 ir 2011 m. priimtų studijuoti į Lietuvos universitetus (į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas) pasirengimo lygį, kad kokybinė stojančiųjų į VU atrankos riba (ne mažiau kaip 10,4 balo, kai į MRU įstojama ir su 2,6 balo) būtų akivaizdi ir atitinkamai įvertinta. Kol kas Lietuvoje vienintelis Vilniaus universitetas griežtai laikosi stojančiųjų kokybinės atrankos principo – Vilniaus universitetas nepriima studentų, kurių konkursinis balas mažesnis nei 10,4.

Minimalus įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas VU KHF balas (14,12) yra aukštesnis už tokį patį priėmimo į Vytauto Didžiojo universitetą (į valstybės finansuojamą vietą) balą – 12,66 ir į Kauno technologijos universitetą – 12,42. Tačiau tikroji kokybinė takoskyra labiausiai išryškėja palyginus minimalius balus, su kuriais studentai buvo priimti į valstybės nefinansuojamas vietas šiuose universitetuose. Mažiausias 2011 m. VU KHF į valstybės nefinansuojamą vietą įstojusiojo balas yra 10,56, o Vytauto Didžiojo universitete – 8. Tuo tarpu LŽŪU jis tesiekia 1,6 balo, KU, ŠU – tik 2,2 balo, VPU, VGTU, KTU – 2,4 balo, MRU – 2,6 balo. Tokio lygmens mažiausias įstojusiojo į valstybės nefinansuojamą vietą balas būdingas kolegijoms.

Akivaizdu, kad vienas iš svarbiausių studijų kokybės rodiklių VU Kauno humanitariniame fakultete yra aukštesnis nei kitų universitetų tiek Kaune, tiek visoje Lietuvoje. 2011 m. priėmimo į Lietuvos universitetus duomenų (www.lamabpo.lt) analizė leidžia argumentuotai teigti, kad fakultetas, atsižvelgiant į įstojusių į jį studentų balų lygį, yra konkurencingas ne tik tarp Kauno mieste veikiančių universitetų (KTU, VDU, ISM, ASU) ir jų padalinių, bet ir tarp kitų Lietuvos universitetų padalinių. Jokių argumentų prijungti jį prie bet kokios kitos aukštosios mokyklos nėra. Todėl fakulteto akademinė bendruomenė klausia, kodėl stipresniojo pozicijas tiek Lietuvoje, tiek Rytų Europoje, tiek pasaulyje užimantį Vilniaus universitetą siekiama suskaidyti – jo padalinį (Kauno humanitarinį fakultetą) prijungti prie silpnesniojo – VDU? 2010 m. reitingo duomenimis, iš 6000 pasaulio universitetų VU yra 677 pozicijomis aukščiau už VDU. Pabrėžtina tai, kad per metus VU reitingas kilo, o VDU atvirkščiai – gerokai (net 387 pozicijomis) nusmuko, palyginti su 2009 m.

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto tarybos posėdyje nutarta:

* VU KHF akademinės bendruomenės – studentų, dėstytojų ir darbuotojų – nuomonė vieninga: KHF turi išlikti VU fakultetu. Universiteto vidinę struktūrą turi teisę nustatyti pats Vilniaus universitetas.

* VU KHF turi gilias studijų proceso kokybės tradicijas, yra konkurencingas ne tik tarp Kauno universitetų, bet ir tarp kitų Lietuvos universitetų.

* Pateiktos išvados apie Lietuvos universitetų tinklo optimizavimą yra tik grupės asmenų nuomonė, kuri neturi objektyvaus pagrindo.

* Rikiuojant universitetus reikalingi kokybės kriterijai. Vienas iš tokių kriterijų galėtų būti mažiausias ir vidutinis priėmimo į VNF vietas balas. Šiandien turima stojimo į Lietuvos universitetus duomenų analizė rodo, kad kai kurie universitetai (tokių yra 12) priima studentus su tokio lygmens mažiausiu balu į valstybės nefinansuojamas vietas, kuris būdingas kolegijoms (nuo 1,6 iki 6,6 balo). Remiantis jau vien šiais mūsų siūlomais kriterijais, galima atskirti studijų programas, kurios yra ne universitetinio lygmens.

Fakulteto darbuotojų iniciatyva buvo parengta ir išplatinta peticija „Už Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto mokslinės ir akademinės veiklos tęstinumą Vilniaus universiteto sudėtyje“. Joje kategoriškai prieštaraujama dėl Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto. Reiškiamas įsitikinimas, kad „didelių universitetinių konglomeratų kūrimas gerokai sumažins ir net panaikins vidinį konkurencingumą, o tariamo universalumo siekis niveliuos specializuotus, skirtingas tradicijas puoselėjančius universitetus“. Teigiama, kad tokio pobūdžio rekomendacija pažeidžia fakulteto akademinės bendruomenės teises ir lūkesčius: tiek studentų, pasirinkusių VU KHF siūlomas bakalauro ir magistro studijų programas, tiek pedagoginio ir mokslinio personalo, įvykdžiusio kvalifikacinius atestacijos reikalavimus ir laimėjusio konkursus eiti atitinkamas pareigas Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete.

Akademinė bendruomenė reikalauja pagarbos universitetinių tradicijų tęstinumui, viešumui ir savivaldos principams. Su universiteto bendruomene turi būti kalbamasi, todėl bet kokie reformatoriški sumanymai turėtų būti viešai aptariami ir pagrindžiami solidžiais argumentais, o ne diegiami vadovaujantis vienpartiniu principu.