Liepos 8–11 d. Vilniuje susitiks didžiulis būrys mokslo elito atstovų iš viso pasaulio. Čia vyks Vilniaus universiteto organizuojama Europos operacijų tyrimo draugijų asociacijos (EURO-2012) konferencija. Sostinėje operacijų tyrimo mokslo aktualijas ir praktikos problemas aptarinės daugiau kaip 2000 mokslininkų. Tarp jų – Nobelio premijos laureatas prof. Finnas Erlingas Kydlandas, sveikaskaičio optimizavimo pradininkas prof. Ralfas Gomoris, vienas labiausiai cituojamų kompiuterių mokslo specialistų prof. Ignacio Grossmannas. Kaip teigia EURO-2012 Organizacinio komiteto pirmininkas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto prof. habil. dr. Leonidas Sakalauskas, šis renginys pretenduoja tapti didžiausia mokslo konferencija Vilniuje, o joje nagrinėjama operacijų tyrimo (OT) tema pasaulyje yra labai populiari, OT priskiriamos disciplinos turi labai didelį inovacinį potencialą versle.

Operacijų tyrimas – kas tai per mokslo sritis? Kur ji pritaikoma?

Operacijų tyrimas (OT, operational research) susiformavo praėjusio šimtmečio pirmojoje pusėje.

Tarp kitko, postūmį jam atsirasti suteikė Pirmojo pasaulinio karo metais Antantės šalių desanto operacijų organizavimo problemų sprendimo patyrimas.

Pasirodė, kad panašios problemos, susijusios su žmonių, pinigų, paslaugų bei informacijos srautų valdymu, kyla įvairiausiose srityse: versle, kompiuterijoje, ryšių sistemose, statybose, transporte, medicinoje, ekonomikoje, finansų aptarnavime, bankininkystėje, karyboje, vadyboje ir pan.

Šiuolaikinis operacijų tyrimas yra mokslas apie matematinių modelių ir metodų panaudojimą, priimant sprendimus įvairiose žmonių veiklos srityse.

Operacijų tyrimas apima tokias mokslo disciplinas kaip logistika, optimizavimas, sprendimų priėmimas, aptarnavimo teorija, tinklų analizė, finansų modeliavimas, ekonomika, rizikos analizė bei valdymas ir kt.

Ar Lietuvoje operacijų tyrimas, kaip mokslas, populiarus?

Lietuvoje informatikos ir informatikos inžinerijos disciplinos (kurioms priskiriamas operacijų tyrimas) turi žemą reitingą tarp stojančiųjų studijuoti aukštosiose mokyklose ir lieka nepopuliarios, nepaisant jų didelio inovacinio potencialo versle, technikoje bei socialinėse struktūrose. Kai kurie OT disciplinų skyriai yra įtraukti į vadybos bei informacinių technologijų specialistų rengimo programas ir yra pritaikomi atskirų inžinerijos bei vadybos problemų sprendimui, tačiau reikėtų pripažinti, kad mūsų šalyje OT metodai dar nėra gerai diegiami.

Apie ką EURO-2012 konferencijoje pranešimus skaitys OT mokslo elito atstovai?

Pasaulinio garso mokslininkų paskaitos ir pranešimai skirti aptarti aktualioms OT mokslo ir praktikos problemoms. Konferencijoje pranešimą skaitys Nobelio premijos laureatas prof. Finnas Erlingas Kydlandas. Jis pasakos apie verslo ciklus ir ekonomikos dinamikos procesus, kurie padeda suprasti tarptautinių finansinių krizių atsiradimą ir jų priežastis. Kita mokslo legenda, sveikaskaičio optimizavimo pradininkas prof. Ralfas Gomoris plenarinį pranešimą skaitys apie tai, kaip jo pradėti kurti algoritmai sėkmingai taikomi verslo ir logistikos uždaviniuose. Vienas dažniausiai pasaulyje cituojamų kompiuterių mokslo specialistų prof. Ignacio Grossmannas konferencijoje kalbės apie sudėtingų pramoninių sistemų valdymą.

Kodėl šiemet buvo nuspręsta konferenciją surengti Lietuvoje?

Lietuvos operacijų tyrimo draugija, kuri jau dešimt metų yra EURO nare, yra surengusi Lietuvoje keliolika tarptautinių konferencijų, seminarų, vasaros institutų ir pan. Atsižvelgiant į ši patyrimą, EURO patikėjo mūsų daugijai savo 25-osios konferencijos organizavimą Vilniuje. Ankstesniais metais tokios konferencijos vyko Lisabonoje, Bonoje, Prahoje, Reikjavike, Stambule ir kituose miestuose. 26-oji EURO konferencija vyks Romoje.

Kuo ši konferencija bus naudinga Lietuvos mokslininkams?

Didelę reikšmę tarptautiškumui turi universitetuose vykdoma mokslinė veikla, o ši konferencija – itin svarbus mokslinis renginys, subursiantis įvairios mokslinės patirties turinčius mokslininkus, aktyviai dirbančius įvairiose operacijų tyrimo srityse. Į Lietuvą atvykstančių žymiausių pasaulio mokslininkų pranešimai bei diskusijos – gera terpė užmegzti tarptautinio bendradarbiavimo ryšius su daugybe pasaulio universitetų, mokslininkų, aptarti galimus ateities projektus, studentų bei darbuotojų mainus. Visiems Lietuvos mokslininkams linkėčiau pasinaudoti šia išskirtine proga.