Iš 45-osios tarptautinės fizikos olimpiados Kazachstano sostinėje Astanoje mūsų šalies moksleiviai grįžo su keturiais sidabro medaliais ir vienu bronzos. Lietuvių komandai vadovavo ir šiai olimpiadai pasirengti padėjo VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Pavelas Bogdanovičius ir VU Taikomųjų mokslų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Edmundas Kuokštis.

„Šiemet tikrai pasiekėme aukštų rezultatų, nors uždaviniai buvo labai sunkūs. Nė vienos užduoties mūsų komandos dalyviams nepavyko išspręsti iki galo, tačiau parodytas atkaklumas davė teigiamų rezultatų. Daugumai kitų dalyvių uždavinius spręsti sekėsi dar sunkiau“, – sako prof. habil. dr. P. Bogdanovičius. Jis tvirtina, kad medalius laimi apie pusę visų dalyvių. Maždaug 9 proc. atitenka aukso, 17 proc. – sidabro medaliai. Iki šiol lietuviams per visą dalyvavimo tarptautinėje fizikos olimpiadoje istoriją pavyko laimėti tik vieną aukso medalį, nors keli moksleiviai buvo arti jo.

„Olimpiada praėjo normaliai ir jokių rimtų pretenzijų, išskyrus per daug sunkius uždavinius, turėti negalima. Mažų nesklandumų, kai reikia dirbti su 600–700 dalyvių, pasitaiko visada ir visur. Lietuva turės organizuoti 2020 m. tarptautinę fizikos olimpiadą. Būčiau patenkintas, jeigu organizacinė olimpiados dalis praeitų taip pat sklandžiai. Astana – tai beveik tuščioje vietoje pagal specialiai sukurtą generalinį planą pastatytas ir vis dar statomas gražus, modernus miestas“, – įspūdžiais iš olimpiados dalijasi mokslininkas.

Anot prof. habil. dr. P. Bogdanovičiaus, pasiruošimas tarptautinei fizikos olimpiadai prasideda jau 8–9 klasėje, kai moksleivis, dažniausiai dėl mokytojo pastangų susidomėjęs fizika, pradeda dalyvauti nacionalinėse fizikos olimpiadose ir čempionatuose. Parodę geras žinias ir norą mokytis fizikos, mokiniai kviečiami į papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos Olimpas“.

„Joje jie gali įgyti tokių žinių ir įgūdžių, kurių negalėtų gauti vidurinėje mokykloje. Tik sėkmingai besimokantys „Fizikos Olimpe“ gali patekti į komandą. Didžiausias iššūkis – milžiniškas skirtumas tarp mūsų mokyklos fizikos ir tarptautinės fizikos olimpiados programų. Didelė bėda, kad dabar vidurinėse mokyklose beveik nebeatliekami laboratoriniai darbai, tad moksleiviai neturi įgūdžių dirbti su prietaisais ir, svarbiausia, teisingai apibūdinti gautus rezultatus. Reikia pripažinti, kad tai – ne tik Lietuvos, bet ir mūsų kaimynų problema“, – konstatuoja pašnekovas.

Kandidatai į komandą dalyvauti tarptautinėje olimpiadoje atrenkami po Lietuvos fizikos olimpiados III rato. Iš maždaug 10 moksleivių po septynių dienų stovyklos lieka penkių žmonių komanda. Ji susirenka į 10–12 dienų stovyklą, per kurią pagal tarptautinės fizikos olimpiados programą kartojamas fizikos kursas. Abiejose stovyklose daugiausia dirba VU Fizikos fakulteto dėstytojai ir studentai. Prof. habil. dr. P. Bogdanovičius apgailestauja, kad dažnai užduotys gerokai išeina už minėtos programos ribų: „Tai labai ryškiai pasireiškė šiemet. Uždaviniai buvo tokie sunkūs, kad dalyviai surinko neregėtai mažas taškų sumas.“

Vis dėlto moksleiviams nederėtų nusiminti. Kaip sako TFAI mokslininkas, dalyvaudami tarptautinėje fizikos olimpiadoje jie gali sulyginti savo žinių bagažą ir gabumus su geriausių viso pasaulio mokinių. Nors kartais lietuvius šokiruoja tai, kiek daug dar reikia padirbėti, kad parsivežtų aukščiausius apdovanojimus, prof. habil. dr. P. Bogdanovičius mano, kad galimybė patekti į komandą skatina nemažai moksleivių domėtis fizika ir papildomai dirbti ją studijuojant.

Dauguma dėstytojų, šiuo metu prisidedančių prie fizikos konkursų ir komandos ruošimo, būdami moksleiviai dalyvavo nacionalinėse fizikos olimpiadose. Ne išimtis ir prof. habil. dr. P. Bogdanovičius, tapęs nacionalinių fizikos, matematikos olimpiadų prizininku. Dalyvauti rengiant Lietuvos moksleivių fizikos olimpiadą jis pradėjo 1973 m., o pirmą kartą su Lietuvos komanda į tarptautinę fizikos olimpiadą Lenkijoje vyko 1989 m.

„Anksčiau darbas su moksleiviais vyko vien tik visuomeniniais pagrindais. Naujais laikais pradėta mokėti honorarus, tačiau jie simboliški. Dėstytojai dirba vedami patriotinių jausmų, siekdami nuolat auginti aukštos kvalifikacijos fizikų kartas. Darbą su moksleiviais laikau hobiu, nors kartais jis tampa sunkiu užsiėmimu. Vykstant tarptautinei fizikų olimpiadai tenka dirbti po 12–14 val., o miegoti po 4–5 val.“, – tvirtina prof. habil. dr. P. Bogdanovičius.

Tarp šiemet vykusių tarptautinių olimpiadų prizininkų iš Lietuvos dominuoja Vilniaus licėjaus moksleiviai. „Reikia neužmiršti, kad Vilniaus licėjus surenka geriausius moksleivius. Jis turi ir gerus mokytojus, kurie skatina ruoštis olimpiadoms“, – paaiškina mokslininkas. Jis pabrėžia mokytojo vaidmenį pradiniame fizikos mokymo etape: „Gabių mokinių galima rasti visose mokyklose, bet ne visi mokytojai sugeba juos pamatyti ir uždegti norą spręsti sunkius uždavinius.“

Šioje olimpiadoje sidabro medalius iškovojo Vilniaus licėjaus vienuoliktokas Gintautas Kamuntavičius (mokytoja Danutė Aleksienė), to paties licėjaus dvyliktokai Justas Klimavičius (mokytojas Eugenijus Rudminas), Vilda Kornelija Markevičiūtė (mokytoja Danutė Aleksienė) ir Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos abiturientas Justinas Rumbutis (mokytojas Romualdas Užas). Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos vienuoliktokui Tadui Indrelei (mokytoja Roza Miliajeva) atiteko bronzos medalis.