1961 metais Vilniaus universiteto (VU) tuometiniame Chemijos fakultete (dabartinis Chemijos ir geomokslų fakultetas) startavo biochemijos studijų programa. Tada visoje Sovietų Sąjungoje buvo vos keturios aukštosios mokyklos, kuriose buvo ruošiami biochemikai: Maskvoje, Leningrade (dabartinis Sankt Peterburgas), Kijeve, Samarkande. Šiuose universitetuose biochemijos studijos vyko biologijos fakultetuose. Vilniaus universitetas buvo pirmoji Sovietų Sąjungos vieta, kurioje biochemikai pradėti ruošti chemijos fakultete. Programos sudarytojai nusprendė, kad pasirinkta kryptis bus modernesnė.
Šiandien apie studijų programos kūrimą ir tobulinimą kalbamės su vienu jos kūrėjų, prof. Gervydu Dieniu.
Kaip įsijungėte į biochemijos studijų programos ruošimą VU?
XX amžiaus vidurys biochemijos mokslui buvo virsmo ir prasidėjusio proveržio laikas. 1953 metais Anglijoje buvo išaiškinta pirmojo baltymo (insulino) cheminė sandara, 1957 metais rentgeno struktūrinės analizės metodu nustatytas pirmojo baltymo (mioglobino) molekulės erdvinė struktūra. Nuo to laiko tyrimai eksponentiškai augo.
1960 metais įsikūrė Lietuvos biochemikų draugija, jos nariai matė, kad reikia pradėti ruošti biochemikus Lietuvoje. Tuo metu VU Chemijos fakulteto dekanas buvo organinės chemijos katedros vedėjas dr. Leonas Jasinskas. Jis ir tuometis VU rektorius akad. Jonas Kubilius kreipėsi į Vyriausybę, prašydami leisti vykdyti biochemijos studijas. Gavus patvirtinimą, 1960 metais buvo pradėta kurti programa. Prie programos kūrimo komandos prijungė ir mane.
1960 metais į Vilniaus universitetą grįžau iš Londone vykusios stažuotės, kurios metu gilinau žinias teorinės organinės chemijos srityje. Kaip susipažinęs su Vakarų pasaulio universitetais gavau nurodymą palyginti ir įvertinti kaip biochemikai ruošiami ir Maskvos, Leningrado, Kijevo universitetuose. Pastebėjau, kad Sovietų Sąjungoje biochemija buvo artima biologijai, o chemija – dėstoma studentams klasikiniu lygiu.
Šiuo metu yra suskaičiuojama apie dvidešimt biochemijos, biotechnologijos studijų programų Lietuvoje. Kokią vietą tarp jų užima VU biochemikai?
2017 balandžio mėnesį Lietuvos biochemikų draugija ir Lietuvos biochemijos asociacija paruošė apžvalgą apie biochemijos ir gretimų studijų programas. Tuo metu buvo devyniolika programų (devynios – pirmosios pakopos, dešimt – antrosios studijų pakopos). Jose mokėsi 1143 bakalauro studentai ir 277 magistrantai.
1961 metais į pirmą VU kursą buvo priimta tik apie 15 biochemijos studentų. Iki šiol šios studijų programos auklėtiniai sudaro branduolį daugelyje Lietuvos gyvybės mokslų laboratorijų. Šiuolaikiniuose gyvybės procesų tyrimuose dalyvauja daugelio specialybių atstovai. Bet cheminio profilio biochemikų dalyvavimas leidžia dirbti moderniausiu lygiu. Tikslieji mokslai sudaro teorinį pagrindą, kuris leidžia pradėti nagrinėti gyvybę.
VU biochemikai yra labai vertinami, greitai ir sėkmingai įsijungia į darbus užsienio laboratorijose.
Biochemijoje vyksta proveržis. Kartu su šios srities progresu, keičiama ir biochemijos studijų programa. Kaip pastaroji transformavosi nuo 1961 metų?
Mokslas vystosi ir kuo toliau, tuo greičiau. Atsiranda naujos mokslo šakos. Todėl periodiškai atnaujinama ir keičiama studijų programa leidžia užtikrinti aukštą studijų kokybę.
Šiuo metu taip pat keičiamas biochemijos studijų tinklelis, įtraukiant naujausius mokslo pasiekimus. Šis keitimas yra jau ketvirtas nuo 1961 metų.
Komentarų: 2
2018-06-27 12:53
AndriusGirdėjau, kad žymiausi LT biochemikai yra baigę būtent chemijos, o ne biochemijos studijas. Ar tiesa?
2018-06-27 13:42
AgnėTikrai taip. Kaip pavyzdžiui, Chemijos institute savo studijas pradėjo ir dabar vienu žinomiausiu laikomas Lietuvos biochemijos mokslininkas prof. V. Šikšnys.