Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (VU MF) pristatyta knyga „Tarnauta mokslui ir gimtajam kraštui. Mediką antropologą profesorių Gintautą Česnį prisimenant“. Apie laimę pažinoti šią unikalią asmenybę, gyventi, dirbti, mokytis ar kurti šalia jo pasakojo knygos iniciatorius, Gintauto Česnio brolis Antanas Česnys, MF dekanas prof. Algirdas Utkus, prof. Janina Tutkuvienė, doc. Dalia Triponienė, prof. Irena Balčiūnienė, Janina Budreikienė, Regina Vaišvilienė.

„Šiais metais, minint Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį, yra labai prasminga prisiminti žmogų, gyvenusį ir dirbusį Tėvynės labui. Vilniaus universiteto profesorius Gintautas Česnys – viena iškiliausių Lietuvos asmenybių. Jis puoselėjo tautos vertybes. Siekė, kad Lietuva būtų laisva, klestinti, istorinės atminties nepraradusi šalis“, – teigia prof. A. Utkus. Pasak MF dekano, yra prasminga į vieną knygą surinkti asmeninius ir profesinius paties G. Česnio pasisakymus ir apmąstymus, jį pažinojusių žmonių atsiminimus. Tai suteikia galimybę nuolat grįžti prie sukauptų žinių esmės, geriau pažinti šį šviesų žmogų, gauti visaverčio gyvenimo pamokas, leistis į nesibaigiančią prisiminimų kelionę.

Profesorius, habilituotas daktaras Gintautas Česnys (1940–2009) – buvęs ilgametis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto „Nepriklausomybės laikotarpio“ dekanas (1988–1999), Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjas (1988–2001), Lietuvos mokslų akademijos narys, ekspertas, produktyvus mokslininkas, pedagogas, aktyvus visuomenininkas, publicistas, Valstybinės premijos laureatas.

„Jo interesų sfera – mokslas, menas, kultūra, literatūra, istorija, žmogus ir visuomenė, tauta ir valstybė – buvo labai plati: nuo liaudiškos dainos ir paminklo Vincui Kudirkai iki žmogaus biologijos ir lietuvių etnogenezės“, – pasakojo G. Česnio kolegė, VU MF Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. J. Tutkuvienė. Anot jos, profesorius buvo ne tik puikus pedagogas, „gilus“ mokslininkas, anatomas, antropologas ir humanitaras. Jis turėjo menininko gyslelę: mėgo vaidinti scenoje, visą gyvenimą buvo neabejingas dainai ir muzikai.

Šiltais prisiminimais apie savo mylimą kolegą dalijosi ir prof. Irena Balčiūnienė: „Keletą kartų man dirbant antropologijos laboratorijoje teko likti vienai iki vėlaus vakaro, norėjosi ištirti kuo daugiau kaukolių. Jų lentynose buvo šimtai ir jos… tarsi „judėdavo“. Buvo nejauku. Šalia – prozektoriumas. Už lango tamsu, aplinkui – tyla.“ Pasak profesorės, apie savo įspūdžius ji pasiguodė Gintautui, kuris nieko neatsakė, bet daugiau vakarais niekada nepaliko jos vienos – buvo nuostabus draugas ir drąsus žmogus.

Buvusi G. Česnio mokslų draugė doc. D. Triponienė prisimena jį kaip puikų grupės seniūną: „Kai 1957 m. rudenį su šiokia tokia baime atėjome į Medicinos fakultetą, turėjome vieną tikslą – tapti gerais gydytojais, todėl stengėmės mokytis kiek galėdami ir, matyt, todėl baigiamuosius egzaminus išlaikėme puikiai. Mokslas mums buvo visada pirmoje vietoje.“ Knygos sumanytojui G. Česnio broliui Antanui docentė įteikė visų kurso kolegų padėką.

Lietuvos medicinos bibliotekai atstovaujanti Regina Vaišvilienė dėkojo už nuostabią, visų labai lauktą knygą ir pabrėžė, kad tai, kas nesudėta į knygą, bus galima sudėti į G. Česnio bibliografiją, kuri galės keliauti po pasaulį, skleisdama Vilniaus universiteto mokslų lobius

Buvusių G. Česnio studentų vardu kalbėjusi akių gydytoja ir ilgametė televizijos laidų vedėja Janina Budreikienė dėkojo likimui už dovaną mokytis pas profesorių, kuris visada sugebėdavo studentų širdyse uždegti meilę mokslui ir būsimai profesijai. „Jis buvo ypatingas dėstytojas, jo talentas kėlė begalinę pagarbą. Visą savo gyvenimą buvo dievinamas studentų, jaunatviškas, į kiekvieną paskaitą įdėdavo dalelę savo gražios širdies“, – teigia J. Budreikienė.

Knygoje apžvelgiama prof. G. Česnio mokslinė, pedagoginė ir visuomeninė veikla, pateikiami jį pažinojusių žmonių prisiminimai, skelbiami profesoriaus populiarūs rašiniai ir kalbos. Knygos sudarytojas A. Česnys dėkojo visiems, pasidalijusiems drauge su profesoriumi išgyventomis akimirkomis. Jis kvietė skaityti įdomius ir vertingus knygoje publikuotus rašinius įvairiomis temomis: „Paskleidęs idėją apie knygą tarp brolio bičiulių ir draugų, sulaukiau daugybės prisiminimų, kurie leido plačiau ir įvairiau pristatyti Gintautą.“ Jis taip pat išreiškė padėką VU MF už paramą knygos leidybai, kvietė garbingą Alma Mater bendruomenę tapti šios knygos skaitytojais ir gerbėjais.