Studentai išrinko 13 geriausių praėjusių metų Vilniaus universiteto dėstytojų. Jie buvo pagerbti rektoriaus padėkomis.
Chemijos fakulteto profesorius Jurgis Barkauskas dėsto nemažai dalykų bakalauro ir magistrantūros pakopų studentams: bendrąją chemiją III kurso fizikams, kristalų chemiją III kurso chemikams, nanotechnologijose taikomus tyrimo metodus magistrantūros studijų nanotechnologams. Be to, skaito pasirenkamuosius kursus – cheminių sistemų matematinį modeliavimą, nepusiausvyrinių sistemų termodinamiką.
Kokie Jūsų dėstymo principai, metodai, ką labiausiai vertinate per paskaitas?
Noriu, kad studentai įsisavintų dėstomą medžiagą. Beveik visą šią medžiagą esu paskelbęs internete. Paskaitų labai nevertinu, reikalauju lankyti tik pratybas ir laboratorinius darbus. Dirbame ir atsiskaitome per visą semestrą. Labiausiai vertinu studentų darbštumą ir nuoširdų požiūrį į dėstomus dalykus. Šiaip esu „kirvis“, todėl pačiam keista, kad studentai išrinko mane geriausiu dėstytoju. Už tai, žinoma, esu jiems dėkingas.
Ko sau niekada neleistumėte bendraudamas su auditorija?
Per paskaitas pakalbame apie daug ką. Manau, kad studentus reikia vertinti kaip kolegas. Nemėgstu moralizuoti, bet kartais tenka.
Kokiomis ypatybėmis turi pasižymėti dėstytojas?
Turi gerai išmanyti dėstomą dalyką, sudominti juo studentus. Sunku kažką konkretaus įvardyti, nes jei visi dėstytojai būtų tobulybės, studijuoti universitete tikrai nebūtų įdomu. Kaip sakoma, „visokių yra – visokių reikia“, o dėstytojų yra labai gerų ir originalių.
Kokių studentų savybių ir poelgių netoleruojate? Kokie studentai Jus žavi?
Nepatinka tokie, kuriems niekas neįdomu, o patinka smalsūs ir darbštūs.
Būti geru lektoriumi – Dievo dovana ar ilgo darbo rezultatas?
Yra toks posakis, kad norint tapti mokytoju ar dėstytoju daug pastangų nereikia, tereikia susirasti už save kvailesnių, o tada jau galima juos ir mokyti. Perfrazuojant būtų galima sakyti, kad geras dėstytojas – tai tas, kuris būtent tokiu požiūriu nesivadovauja.
Komentarų nėra. Būk pirmas!