Eksperimentais ir darbu laboratorijose dar studijų metais susižavėjusi Chemijos fakulteto prof. dr. Inga Čikotienė iki šiol su ypatingu užsidegimu kalba apie savo mokslo tiriamąją veiklą.

Reikšmingų rezultatų moksle pasiekusiai, tarptautinį patentą išskirtiniams tyrimams gavusiai jaunajai mokslininkei nesunkiai sekasi derinti mokslinę veiklą ir motinystę, o 2014 m. gautą Rektoriaus mokslo premiją ji laiko simboliniu to įrodymu.

Kas Jus paskatino imtis mokslinės veiklos? Kokią matote didžiausią prasmę dirbdama šį darbą?

Studijų metu supratau, kad mane domina kiek kitokia, „nevadovėlinė“ chemija, patiko ieškoti atsakymų į darbo laboratorijoje metu iškylančius klausimus, eksperimentuoti. Ypač smalsu būdavo, jei cheminės reakcijos vykdavo ne taip, kaip tikėtasi. Pajutau, kad realizuoju save dirbdama mokslinį darbą. Na, o tokio darbo prasmė – naujų cheminių junginių ar metodikų jiems pagaminti kūrimas. Šio proceso vaisiais galėtų naudotis chemijos pramonės atstovai.

Nuo savo mokslinės veiklos pradžios gavote nemažai įvertinimą išreiškiančių premijų/stipendijų. Kiek Jums jos svarbios?

Sakoma, kad mokslininkams būdinga dirbti iš pašaukimo, ne dėl apdovanojimų, tas yra tiesa. Bet pripažįstu, kad kiekvienas mokslinės veiklos įvertinimas ar skirta premija parodo, kad atliekamas darbas yra rezultatyvus ir prasmingas, tai motyvuoja nesustoti ir toliau judėti pasirinkta kryptimi. 2014 metų VU rektoriaus mokslo premija man yra ypatinga – kai dalyvavau įteikimo ceremonijoje, mano trečiam vaikeliui tebuvo 8 dienos. Man tai yra kaip vienas iš įrodymų, kad mokslinę veiklą galima sėkmingai derinti su šeima.

Kas Jus labiau džiugina moksle: pats procesas ar rezultatas?

Perfrazuojant žymųjį pasakų personažą Mikę Pūkuotuką ir jo pasakymą apie medaus valgymą, sakyčiau, kad pasiekti rezultatą visada smagu, bet yra toks laikotarpis, prieš pasiekiant rezultatą, kai būna dar smagiau. Kai rutininis darbas pradeda duoti reikšmingo rezultato užuomazgas, mintyse susidėlioja tolimesnė tyrimų seka, suformuluojamos hipotezės, o pirmieji bandymai jas patvirtina, tuomet darbas laboratorijoje įgauna pagreitį. Toks procesas yra labai motyvuojantis ir malonus judėjimas reikšmingo rezultato link.

Ko šiais laikais reikia mokslininkui, kad jis galėtų vadintis pasiekusiu sėkmę?

Manau, kad kelionė į sėkmę prasideda nuo savo veiklos nišos paieškos. Svarbu dirbti srityje, kurioje gali save realizuoti ir kurioje gali sveikai konkuruoti su geriausiais. Nebijoti iššūkių, vengti paviršutiniškumo, nuolat tobulėti. Pasiekusiu sėkmę mokslininku galima pavadinti asmenį, kuris pradėjo savo nepriklausomą karjerą, subūrė stiprią tyrėjų komandą aktualiems tyrimams vykdyti. Tokio mokslininko vardas yra žinomas, jo tyrimų rezultatai yra publikuojami prestižiniuose leidiniuose ir pristatomi tarptautinėse konferencijose.

Kokį tyrimą Jūs įvardytumėte kaip svarbiausią savo ligšiolinėje mokslinėje veikloje?

Mane visada labai domino organinių reakcijų mechanizmai, ir kai savo darbe susidurdavau su kiek neįprastais virsmais, daug dėmesio skirdavau to virsmo tyrimams ir išaiškinimui. Iš svarbiausių darbų galėčiau paminėti neseniai mūsų grupės įrodytą propargilinių esterių reakcijų su elektrofiliniais reagentais mechanizmą. Darbai buvo atlikti pasitelkiant izotopinio žymėjimo (¹⁸O) bandymus.

Kitas įsimintinas darbas – tai reakcijų tarp orto-alkinilaldehidų ir dimetilfosfito bazinėje terpėje tyrimas, kuris iš esmės paneigė viename iš prestižinių organinės sintezės žurnalų paskelbtą medžiagą. Kadangi mūsų gauti rezultatai skyrėsi nuo anksčiau paskelbtų, žurnalo redaktorius inicijavo detalią pateiktos medžiagos analizę (recenzentais buvo paskirti pasaulyje žinomi BMR spektroskopijos ekspertai). Be to, prireikė atlikti sudėtingus branduolio magnetinio rezonanso eksperimentus, kurių tuo metu (2012 m.) Lietuvoje atlikti nebuvo galima, teko pasinaudoti Vokietijos Tiubingeno universiteto ir Lenkijos Silezijos technologijos universiteto spektrometrais. Teko dalyvauti atviroje elektroninėje diskusijoje dalyvaujant originalaus straipsnio autoriams ir žurnalo redaktoriui. Galiausiai mūsų tyrimų rezultatai buvo pripažinti teisingais ir buvo publikuoti tame pačiame žurnale.

Išskirtiniai tyrimų rezultatai patentuojami? Kokiems reikšmingų tyrimų rezultatams gavote tarptautinį patentą?

Įgijusi daktaro laipsnį atlikau podaktarinę stažuotę VU Biotechnologijos institute, dr. Daumanto Matulio grupėje. Stažuotės metu buvo sintetinami ir tiriami jau žinomų Hsp90 baltymo inhibitorių analogai. Svarbiausias mokslinės stažuotės rezultatas buvo tas, kad pavyko sumodeliuoti, susintetinti ir ištirti naują klasę mažamolekulinių heterociklinius žiedus turinčių junginių, kurių jungimasis su Hsp90 šaperonu yra nanomolinės eilės, o tai yra sulyginama su radisikoliu (vienu stipriausiu gamtiniu makrocikliniu Hsp90 inhibitoriumi). Ši junginių klasė yra užpatentuota JAV ir Europoje.

Dabartiniame Jūsų vykdomame projekte Jūs sintetinate junginius, blokuojančius vėžinių ląstelių augimą. Kokių reikšmingų rezultatų tikimasi sulaukti šiemet pasibaigus projektui? Ar jau galėtumėte medikams pasiūlyti realų vėžio prevencinio gydymo pagrindą?

Vienas iš projekto tikslų buvo sujungti darbą organinės sintezės srityje su lygiagrečiai atliekamais biologiniais tyrimais. Pagrindinis mūsų grupės dėmesys skiriamas organinių reakcijų tyrimams, naujų sintezės metodikų kūrimui. Kadangi susintetiname gana platų naujų junginių spektrą, buvo bandyta įvertinti, ar galėtų mūsų sintetinami junginiai būti įdomūs kaip galimi priešvėžiniai agentai. Taigi laukiami ir jau pasiekti rezultatai – tai kelių naujų priešvėžiniu aktyvumu pasižyminčių junginių klasių suradimas. Kalbėti apie pasiūlymus medikams dar gerokai per anksti, nes mūsų darbai – tai fundamentiniai tyrimai ir surastų aktyviausių junginių dar laukia ilgas kelias, kol bent vienas iš jų galėtų sudominti medikus praktikus.

Kaip įvertinti, ar susintetintas junginys gali tapti priešvėžiniu vaistu?

Junginio kelias iš laboratorijos iki vaistinės lentynos yra gana ilgas ir tas įvertinimas susideda iš kelių etapų. Pirmiausia žiūrima, kaip junginys elgiasi negyvojoje sistemoje (in vitro). Jei junginys veiksmingai stabdo vėžinių ląstelių augimą ar slopina už vėžio vystymąsi atsakingą fermentą, toliau tyrimai sudėtingėja, bandoma išsiaiškinti, koks yra junginio veikimo principas vėžinėje ląstelėje, ar junginys yra atrankus, ar jis neveikia sveikųjų ląstelių. Kai junginys parodo tinkamą potencialą in vitro, leidžiama pereiti prie tyrimų in vivo, tai yra gyvuosiuose organizmuose, tuomet bandymai pirmiausia atliekami su gyvūnais. Labai nedaug iš sintetinamų junginių praeina šiuos etapus ir patenka į klinikinių tyrimų, t. y. tyrimų žmonių organizme, kategoriją. Visas procesas trunka nuo kelerių iki keliolikos metų.

Projekto metu tikriausiai teko bendradarbiauti su medikais, su biologais, biotechnologais? Ar sudėtinga buvo atrasti bendrą kalbą? Ar Jums patinka dirbti tokioje tarpdiscipliniškoje komandoje?

Tarpdiscipliniškumas moksle yra labai svarbu. Bet kad tokie tyrimai vyktų sklandžiai, visos pusės turi turėti bendrą viziją ir bendrus siekius. Ne visada lengva rasti bendrą kalbą, dažnai stabdo kurios nors pusės nenoras imtis ko nors naujo ir neįprasto. Bet galiu pasidžiaugti, kad užmegzti bendradarbiavimo ryšiai davė vertingos patirties ir reikšmingų rezultatų.

Ką manote apskritai apie chemijos mokslo lygį Lietuvoje? Ar esame toli pažengę: mūsų chemikų tyrimai pripažįstami / žinios vertinamos pasaulyje?

Tenka pripažinti, kad Lietuva dar negali visiškai konkuruoti su tokiomis valstybėmis kaip Vokietija, Šveicarija, JAV ar Japonija. Mokslininko kelias yra nelengvas, jaunimą paprastai atbaido finansavimo stygius, sudėtingas biurokratinis mechanizmas ir miglotos karjeros perspektyvos. Dar moksle reikia dinamikos, nuolatinės temų kaitos, o neretai tenka stebėti temų sąstingį, kai jaunas mokslininkas nagrinėja tas pačias problemas, kurias nagrinėjo jo disertacijos vadovas ir vadovo vadovas prieš kelis dešimtmečius. Bet jokių būdu negalima absoliutinti, Lietuvoje tikrai yra labai rimtų grupių (chemikų, biochemikų, ypač biotechnologų), kurių darbai įdomūs ir pripažįstami pasauliniu mastu, tad belieka tikėtis, kad ilgainiui bendra šalies situacija keisis į gerąją pusę.