Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas kviečia į Linšiopingo universiteto (Švedija) profesoriaus Charleso Woolfsono paskaitą „Brexito įtaka Europos integracijos ateičiai“ (angl. The Implications of Brexit for the Future of European Integration).
Diskusijas dėl Brexito paskaitoje bus mėginama repozicionuoti „griežtos ekonomijos politikos“ (austerity) požiūriu vietoje labiau įprasto pasakojimo apie globalizacijos pralaimėtojų ksenofobiją. Griežtoji ekonomija po 2008 m. finansinės ir ekonominės krizės radikaliu socialinių ir viešojo sektoriaus išlaidų mažinimu bei darbo užmokesčio smukdymu smogė plačiųjų masių pragyvenimo lygiui. Paradoksalu, bet Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) sustiprino ES lyderių pasiryžimą imtis platesnės ir gilesnės ekonominės ir politinės integracijos. Tai daroma nepaisant to, kad esami pagrindiniai iššūkiai lieka be atsako, tarp jų ir euroskeptinis populizmas, abejotinas ekonomikos atsigavimas, neišspręsta Eurozonos valiutos krizė, pabėgėlių krizė, išcentrinės įtampos tarp naujųjų ir senųjų ES narių bei gilus „demokratijos deficitas“.
Apie lektorių:
Charlesas Woolfsonas yra Linšiopingo universiteto (Švedija) Migracijos, etniškumo ir visuomenės tyrimų instituto profesorius emeritas. Kaip Europos Komisijos dotuojamos Marie Curie katedros (angl. Marie Curie Chair) Latvijos universitete (Rygoje) profesorius jis trejus metus gyveno Baltijos šalyse, o iš viso Lietuvoje yra praleidęs dešimt metų. Jo naujausia knyga, išleista drauge su Jeffrey Sommers: „The Contradictions of Austerity: The Socio-Economic Costs of the Neoliberal Baltic Model“ (Routledge, 2014).
Paskaita vyks spalio 30 d. (pirmadienį) 17.00–18.30 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje (Universiteto 9, Vilnius) anglų kalba.
Komentarų: 1
2017-10-19 17:04
ArvydasImanoma kalbet kaip nori ar reikia,bet faktas kaip blynas ,kad imperijos nyksta didejancia kryptim,paimkim Romos imperija ir TSRS ar dar kokia,tas pats laukia ir ES.Klausimas tik,kiek tai kainuos. Ateitis tik nacionalinese valstybese ir ner cia ko diskutuot.