Prof. A. Žukauskas. Taisyk klaidas – gilink aukštojo mokslo reformą!

Prof. Artūras Žukauskas | 2011-12-27 06:57 | Komentarų: 185

Komentarai

Prof. A. Žukauskas. Taisyk klaidas – gilink aukštojo mokslo reformą! Autoriaus asmeninio archyvo nuotr.

Tik neištaisyta klaida yra klaida.

Konfucijus

Trumpiausią metų dieną nuskambėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas sukėlė aistras, kurios nerims dar ilgai. Viešąją erdvę ėmė drebinti aibė skambių ir prieštaringų šūksnių – kad grįžo komunistinės stagnacijos laikai, kad įvyko „akademinės nomenklatūros“ revanšas, kad nieko neįvyko, kad aukštojo mokslo reformą ištiko letalinė baigtis, kad jos sumanytojai ir vykdytojai liko be kalėdinės žąsies. O kur dar visos antys bei kalakutai ir masė komentarų internete, kurių autoriai drąsiai mygia klavišus net nesusipažinę su KT nutarimo tekstu? Alyvos į ugnį šliukštelėjo ir pats Konstitucinio Teismo pirmininkas, elegantiškai pareikalavęs atsakomybės iš Konstituciją ignoravusių Mokslo ir studijų įstatymo rengėjų.

Tai kas gi iš tikro įvyko? Ogi įvyko tai, kad klaidos ir konfliktai, kurie yra bet kokios inovacijos, inter alia ir šios reformos, neatsiejami atributai, buvo kvalifikuotai įvardyti KT nutarime. Perskaičius šį 144 puslapių dokumentą ir perpratus jo painią, bet griežtą logiką, nelieka jokių abejonių, kad jo autoriai vis dėlto vadovavosi ne tiek savo kukliai mokamu pomėgiu laisvalaikiu aiškinti konstitucines tiesas studentams, kiek Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Įvardytos klaidos apėmė 9 iš 98 Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių. Mano galva, tai nėra tiek daug, kad įstatymas kartu su reforma žlugtų (grubiai gamtamoksliškai vertinant, tam reikėtų sukirsti bent 31 straipsnį, t. y. 98/pi). Epikrizė: reformos vežėčios kliudė Konstitucijos uolą, viskas baigėsi lengvu smegenų sutrenkimu, kuris sutelktom jėgom gali būti greitai pagydytas. Negydoma liga pereis į sunkesnę ar lėtinę fazę, taigi reikia imtis taisyti klaidas. Klaidų taisymo ir konfliktų sprendimo geba yra pagrindinis veiksnys, lemiantis bet kokios inovacijos sėkmę – faktas, gerai žinomas moderniojoje vadyboje.

Dalis klaidų yra susijusi su nevalstybinių aukštųjų mokyklų, tarp jų ir užsienio aukštųjų mokyklų filialų, galimybe gauti „krepšelius“ ir už juos atsiskaityti. Pasirodo, valstybės dosnumui yra tam tikros ribos; valstybės pinigai, patekę į privačias rankas, nenustoja kvapo, o užsienio aukštųjų mokyklų filialai nėra blogesni už savąsias nevalstybines aukštąsias mokyklas. Sukandus nubalintus dantis ir pataisius šias klaidas, liberaliosios idėjos santykis su mokesčių mokėtojų pinigais viso labo įgautų labiau apibrėžtas formas, ir dėl to nei studijų kokybė, nei laisvosios rinkos raida pastebimai nenukentėtų.

Kita dalis klaidų yra susijusi su netikslumais apibrėžiant „gerai besimokančių piliečių“ sąvoką, jų priėmimo ir klaidžiojimo po valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas tvarką ir su tam tikra tokios tvarkos (laiko terminų ir sąlygų atžvilgiu) stoka. Nors lengvas chaosiukas yra būtinas tokiame kūrybiniame procese kaip studijos, didesnė studentų rekrutavimo ir finansavimo tvarka praverstų. Juolab kad pilietis studentas turi įstoti, mokytis ir rotuotis pagal teisingas ir tvarkingas taisykles, kad atneštų naudą tėvynei iki tapdamas pensiniu vienetu. Bėda tik ta, kad klaidžiojimas negali būti tvarkingas bei teisingas ir yra chaotiškas per se, kadangi jį lemia daugybė atsitiktinių veiksnių ir sunkiai apibrėžiamos kraštinės sąlygos. Studijų kokybė realiai išaugtų, jei piliečiai būtų daugiau skatinami už rimtą studijavimą ir studentišką mokslinę veiklą, o ne menedžintų savo studijas kaip kokį rizikingą verslą.

Taigi liko autonomija. Net 30 iš 38 nutarimo išvadų KT žaismingai paskyrė šiam klausimui. Šių išvadų leitmotyvas labai paprastas – universitetų tarybos, kuriose akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos, netenka visų valdymo galių (nieko nebetvirtina, nebenustato, nebeteikia, neberenka, nebeskiria ir nebeatleidžia) ir turi tenkintis tik priežiūros bei kontrolės funkcijomis. Štai čia jau tikras tarybų valdžios žlugimas, partijų ir vyriausybės deleguotų kapitalistų, darbininkų ir valstiečių bei kitų draugų ir pažįstamų suvedžiojimas. Amerikos pavyti ir aplenkti (dognat‘ i peregnat‘) pasitelkus husarų kavalerijos ataką nepavyko, kaip ir istorijoj su kukurūzais. Matyt, teks palaukti, kol Lietuvoje pasikeis tradicijos ir politikai nersis iš kailio ieškodami universitetams lėšų, valdžia bandys įveikti sunkmetį didindama finansavimą mokslui, universitetai nustos būti PVM mokėtojais ir viešųjų pirkimų biurokratijos aukomis, profesoriai priklausys labiausiai pasiturinčiam visuomenės sluoksniui, rašto darbų pardavimo verslas žlugs, nusirašinėti nebeapsimokės, bendrovės plėš nuo savęs paskutinius marškinius taikydamos universitetams nuolaidas, o turtingi verslininkai rungsis dėl garbės savo lėšomis išlaikyti kokį žymesnį akademiką ar gabesnį studentą ir užrašinės milijardinius palikimus gimtajai Alma Mater.

Kosminiu greičiu skubėję „persitvarkyti“ universitetai atsidūrė teisiniame kosmose, t. y. vakuume – nuo šv. Kalėdų jie yra pusiau valdomi, jų rektoriai tapo nepakaltinami (net rektoriaus ataskaitos nebėra kam patvirtinti). Pozicijai ir opozicijai teks, susikibus už rankų, skubiai tą vakuumą užpildyti pasirenkant vieną iš dviejų. Pirma alternatyva yra iš tarybos negailestingai atimtas valdymo funkcijas aplaistyti ašaromis ir perduoti kol kas vieninteliam akademinei bendruomenei atstovaujančiam ir jos savivaldą įgyvendinančiam kolegialiam valdymo organui – senatui. Kitas variantas – keisti universitetų valdymo struktūros modelį ir įvesti dar vieną akademinei bendruomenei atstovaujantį kolegialų valdymo organą – valdybą (board), pageidautina, su išoriniais nariais, kuriuos pagal europinę tradiciją skirtų bendruomenė. Pastarasis pasirinkimas priartintų mus prie pažangiausių Europos aukštojo mokslo valdymo modelių, patarnautų mūsų permainų išalkusios akademinės bendruomenės brandinimui.

Konstitucinis Teismas, sunaikinęs tarybų valdžios metastazę, paskelbė pasninko pabaigą universitetų autonomijai. Naujieji metai žada daug darbų – reikės taisyti klaidas, stiprinti akademinių bendruomenių gebėjimą laikyti universitetų valdymo svertus savo rankose ir tęsti reformą gerinant studijų ir mokslinių tyrimų kokybę šių bendruomenių pastangomis.

Dalinkis:

Naujausi straipsniai

VU gimtadienio proga kviečia dalyvauti mokslo komunikacijos konkurse „Mokslo sprintas“
2022-01-31 - Komentarų: 0
Santaros slėnyje pradedamos Vilniaus universiteto Mokslo centro statybos
2021-12-02 - Komentarų: 0
Pagerbdami Lietuvoje ir pasaulyje žymų mokslininką VU chemikai kviečia į mokslinę konferenciją
2022-02-25 - Komentarų: 0
Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių 100-mečiui paminėti – tarptautinė mokslinė konferencija VU
2022-02-21 - Komentarų: 0
VU apdovanojimas: išrinkta Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytoja
2022-02-17 - Komentarų: 0

Komentarų: 185

2011-12-27 08:07
Kas yra kas?

Citata: “…akademinei bendruomenei atstovaujantį kolegialų valdymo organą – valdybą (board), pageidautina, su išoriniais nariais, kuriuos sutinkamai su europine tradicija skirtų bendruomenė”. Dukart pakartotas zodis “bendruomene”, tad labai maga paklausti, ar jis ISTIES reiskia universiteto akademine bendruomene, ar juo vel (kaip daznai musuose buna) “elegantiskai” pridengiamas Senatas? Kaip Mjakovskio eilese, jas kiek pefrazavus: tariame “bendruomene”- [i]podrazumevajem[/i] “Senatas”?
2011-12-27 08:22
Artūras

Manau, kad senatas neturėtų rinkti valdybos. Valdybos rinkimuose turėtų dalyvauti visa bendruomenė (tiesiogiai, ar per rinkikų asamblėją).
2011-12-27 08:23
Nepakaltinamas

Kolegai Žukauskui, kuris , regis, rengiasi rektoriaus rinkimams, derėtų viešai nesišvaistyti jam ne iki galo pažįstamais terminais, šiuo atveju – teismo medicinos: ” jų rektoriai tapo [i]nepakaltinami[/i]” (??). Ypač straipsnyje, kuriame jis šneka apie kitų nekomptenciją. Senovės romėnai sakydavo: “Medice, CURE TE IPSUM!”. Tinka ne tik medikams,
2011-12-27 09:21
2 Arturas

Pritariu. Ir geriau tai butu visa bendruomene, o ne rinkiku kolegija (Pastaroji, vardu Senatas, jau renka rektoriu – negi kursime antra, paraleline kolegija? ar dubliuojancia pirmaja (nebent i antraja negaletu ieiti Senato nariai :-))
2011-12-27 09:41
Pakaltinamas

Tai, kad lietuvių kalbos žodžiai “kaltė”, “(ne)pakaltinamumas” iš tiesų yra labai susiję su teise, nereiškia, kad jų visiškai negalima vartoti kitame kontekste – juk mes vienas kitą dažnai kaltiname ne vien baudžiamosios teisės prasme :-). Po KT nutarimo iš tiesų tapo neįmanoma “pakaltinti”, t.y. atkreipti dėmesį į padarytas klaidas, pareikalauti atsakomybės iš tarybos išrinkto rektoriaus, nes KT tokias tarybos teises pripažino antikonstitucinėmis, o iš senato šias teises yra atėmęs mokslo ir studijų įstatymas. Taigi tam tikra (labiau perkeltine, žinoma) prasme tarybų rinkti rektoriai tapo nepakaltinami… :-).
2011-12-27 09:51
2 pakaltinamas

Savo sofistiniai išvedžiojimais tik parodote, kad ir jūs puikiai suvokiate, jog vartodamas tą terminą kolega Žukauskas turėjo omenyje kaip tik tą teisminės medicinos terminą ir siekė “įkąsti” (pasityčioti) iš anų rektorių. Nelabai gražu, ne itin garbinga, be to – politiškai neapdairu, žinant A.Ž. ambicijas tapti VU rektoriumi (taigi ir sėdėti LURK posėdžiuose greta tų “nepakaltinamųjų”, kurie, be abejo, sužinos apie šitokią A.Ž. diagnozę savo adresu) :o
2011-12-27 10:12
E.D::grazu, bet....

Uzkliuvo kai kurie straipsnio teiginiai, kurie neturi nieko bendro su KT nutarimu, bet turi daug bendro su privilegijų siekimu (tik šikart privilegiju ne vienam VU, kaip anksciau, bet visiems universitetams).
Cituoju: “[i]valdžia įveikinės sunkmetį didindama finansavimą mokslui” [/i] . Nuostabu, taciau cia iskart persasi (turetu pirstis) klausimas: [b]kieno saskaita[/b]? T.y., is ko ta finansavima reiketu atimti, kad butu galima padidinti ji a/m? Arba -jei neatimti- kiek ir uz kiek skolintis, kas, kaip ir kada ta skola sugrazintu?
Toliau: “universitetai nustos būti PVM mokėtojais ir viešųjų pirkimų biurokratijos aukomis”. Kodel [b]tik[/b] universitetai? Kuo blogesnės mokyklos, ligonines, poliklinikos ar, pagaliau, gaisrines? Ar jos uz kazkokias nuodemes privalo buti “aukomis”?
Trecia, nors KT nutarimus privalu vykdyti, bet juos besalygiskai gerbti….? Kazin, kazin, bent jau ne visus. Siame nutarime irgi yra abejotinu momentu, pvz., tas, kuriame snekama apie “krepseliu” atsinesimo i privacia aukstaja mokykla neleistinuma. Girdi, viesieji finansai ti valstybinems a/m. Betgi analogiskai argumentais vadovaujantis teks taipgi uzdrausti ir sveikatos draudimo fondo pinigu naudojima kai kurioms privaciose medicinos istaigose gaunamoms paslaugoms bent is dalies apmoketi, dalies pajamu mokescio (iki 2%) pervedinejimus nevalstybinems istaigoms ir organizacijoms, dalies SODROS mokesciu pervedima i antros pakopos pensiju fondus, gal netgi gautu uzsienyje sveikatos paslaugu apmokejima is ligoniu kasos (?). …. Nebe pirma karta tenka konstatuoti, kad KT posedziauja gal ir geri teisininkai, bet – ekonomikos diletantai. Tai nestebina, bet kodel jie nesikreipia konsultacijos i profesionalius ekonomistus?
2011-12-27 10:49
Apie nauda tevynei

A.Žukauskas rašo: “[i]pilietis studentas turi įstoti, mokytis ir rotuotis pagal teisingas ir tvarkingas taisykles, kad atneštų [b]naudą tėvynei [/b] iki tapdamas pensiniu vienetu[/i]” (pabr.mano). Tinkama nuostata, bet pasakius “a”, reiktų logiškai tarti ir “b”: kad Lietuvos pilietis studentas gautaji issilavinima panaudotu [b]savo[/b] tevynes naudaii, nemokamas mokslas (studijos) turetu arba buti panaikintas, arba tapti “atidirbamu”. Nes iuo metu nemokama (krepselini) issilavinima gaves pilietis studentas gali net “aciu” nepasakes isvykti uz juru-mariu ar kur arteliau ir ten gautaji issilavinima investuoti i [b]svetimos[/b] salies nauda ir tu zmoniu gerybe.Maza to, pagal dabartine tvarka bet kurios ES salies pilietis turi lygiai tokia pat teise gauti Lietuvoje “nemokama” (= apmoketa Lietuvos mokesciu moketoju) issilavinima, kuri veliau panaudos savo salyje ar irgi uz juru-mariu. Pakeitimas sios keistos tvarkos (prireikus – keiciant Konstitucija) butu pirmas zingsnis didesnio finansavimo saltiniu sukurimo link
2011-12-27 12:40
Nepakaltinami

Matau, cia kazkas (kazkurie?) maiso dvi savokas: “nepakaltinamas” ir “neatskaitingas”, laikydami jas sinonimais. Taciau tai [b]ne sinonimai[/b]. Ir ne tik teisineje terminijoje. Nereiketu sito pamirsti.
2011-12-27 12:50
Artūras: E.D.

Turėjau omenyje, kad JAV valstybinių universitetų valdymo struktūros, kurią buvo bandoma diegti Lietuvoje, negalima kopijuoti dėl skirtingų ekonominių ir kultūrinių sąlygų. Plačiai žinoma, kad, Jungtines Valstijas ištikus krizei, prezidentas B. Obama savo garsioje kalboje paskelbė apie finansavimo, skirto moksliniams tyrimams, padidinimą (kadangi žinių ekonomika turi lemiamą įtaką šios šalies BVP); JAV universitetai iš tikro nėra PVM (V.A.T.) mokėtojai, kadangi studijos ir mokslas ten yra pragmatiškai suprantami kaip verslo, tuo pačiu ir valstybės pajamų, generavimo šaltiniai; nesuteikti universitetui komercinės nuolaidos yra verslo etikos pažeidimas; paremti universitetą yra didžiulė garbė ir gyvenimo įprasminimas, etc.
Tuo tarpu Konstitucinio teismo išaiškinimai jokių naujų įstatymų nesukuria. KT viso labo remiasi tautos valia priimta Konstitucija, kuri gal ir nėra tobula, tačiau vis tik gerbtina. Jei įstatymo leidėjas pasinaudos jam suteikta teise pakeisti Konstituciją, teks gerbti pakeistąją ir naujus jos išaiškinimus.
2011-12-27 15:12
idomu

Koks valdymo organas isrinks gerb. Zukauska rektoriumi ?
2011-12-27 16:23
2 Arturas

Gan idomu, kad dabar esate linkes cituoti ir remtis JAV praktika, o anksciau nuolat snkedavote apie europines tradicijas. Tai kaip gi ten yra su vyraujanciomis Europos tradicijomis – ar ir Europoje universitetams nereikia moketi VAT-PVM (beje, JAV jokio VAT nera, ten yra Sales Tax, kuriis skirtingas valstijose; kai kuriose valstijose jo isvis nera niekam, ne tik universitetams)? ar ir E. per krize universitetams didinamas finansavimas (mano ziniomis, to nera,. o kai kur buta priesingai)? ar Europoje [b]valstybiniams [/b] universitetams galioja kita viesuju pirkimu tvarka, negu, pvz., mokykloms ar ligoninems? (Taipgi nepamirskite, kad nei Harvardas, nei Stanfordas nera valstybiniai universitetai – jie gali veikti kaip pelno siekiancios imones; ir, beje, veikia, investuodami savo turimas lesas). Toliau, tardamas “nesuteikti universitetui komercinės nuolaidos yra [b]verslo etikos pažeidimas[/b]” jus arba samoningai persudote, arba menkai nutuokiate apie verslo etika. Kuri, be kita ko, skirtina nuo verslo socialines atsakomybes ([i]Corporate social responsibility[/i]) . Kazkas jau cia pastebejo, kad esate linkes svaistytis terminais, kuriu prasme [i]spejate[/i] arba tik [i]manote[/i] zinantis. Tai nera gera savybe.
2011-12-27 17:28
Del JAV R&D

“[i]Plačiai žinoma, kad, Jungtines Valstijas ištikus krizei, prezidentas B. Obama savo garsioje kalboje paskelbė apie finansavimo, skirto moksliniams tyrimams, padidinimą[/i] “- up-to-date PATIKSLINIMAS:
“[i]Total R&D investment in the FY 2011 full-year continuing resolution is estimated at $144.4 billion, a 3.5 percent ($5.2 billion) [b]cut [/b] from FY 2010.”(…) (April 12, 2011): Congress released their year-long continuing resolution for FY 2011 this morning which contains a total of around $38.5 billion in cuts,[b] the largest collection of spending cuts in history[/b].[/i]
2011-12-27 18:02
Artūras: #12

Ačiū už pastabas. Gal būt neteisingai supratote, tačiau JAV universitetų valdymo formą pateikiau kaip mums netaikytiną pavyzdį dėl skirtingos kultūros. JAV universitetai valdomi kaip korporacijos, jų pačių misija dažnai suprantama kaip verslo generavimas (taip bent man aiškino vienas MIT vadovų). Tuo pačiu Jungtinėse Valstijose verslo socialine atsakomybė (CSR), kuri, beje, apima ir etikos normas, universitetų atžvilgiu yra labai didelė. Todėl tenykštis valdymo modelis ne tik nekelia grėsmės universitetams, o daugeliu atžvilgių jiems yra naudingas. Tuo tarpu Europoje universitetų padėtis yra kiek kitokia (žiūr. Magna Charta Universitatum). Jų misija traktuojama plačiau, todėl universitetų „korporatizacija“ yra vertinama skeptiškai. Danijoje yra bandoma judėti šia linkme, universitetai privalo (patys!) įtraukti į valdybas išorinius narius (svarbiausias kriterijus yra jų reputacija ir atsakomybė), tačiau apčiuopimų tokios reformos rezultatų, išskyrus valdybų inicijuotą universitetų jungimą, kol kas nesimato (gal laiko dar nedaug praėjo nuo reformos pradžios). Lietuvoje, kur galima šnekėti tik apie CSR užuomazgas, JAV modelis, mano galva, visiškai netinka.
Neteko girdėti, kad Europoje didintų finansavimą moksliniams tyrimams krizės akivaizdoje. O, beje, šiuo atveju galėtų paimti pavyzdį iš JAV ar Kinijos.
Dėl PVM suklydau, atsiprašau, turėjau omeny pardavimo mokestį, kuris taikomas tik galutiniam vartotojui. NY valstijoje sales tax yra bent 3%, tačiau kiek teko susidurti ten dirbant, universitetai jo nemoka (gal jų nelaiko galutiniais vartotojais).
2011-12-27 18:18
Artūras: #13

Na, matyt, per anksti buvo apsidžiaugę, kad krizė atslūgo. 2012 metams B. Obama vėl prašo didinti:
„Making the case that investment in basic research is critical to American competitiveness, even in the face of a rising national debt, the White House budget proposed boosting NIH’s funding 2.4 percent to over $31.83 billion from $30.78 billion in 2010…. The 2012 budget proposal also asks for $7.77 billion for the National Science Foundation, a roughly 13 percent increase over 2010, and $5.42 billion for the Department of Energy’s Office of Science, an increase of 10.7 percent.“
2011-12-28 07:30
to Idomu

[i]”Koks valdymo organas isrinks gerb. Zukauska rektoriumi ?”[/i] Taigi aisku koks – Senatas. Savi. Ne universiteto bendruomene, zinoma, nes pastaraja nei Senatas, nei gerb.Žukauskas nepasitiki: esa ji yra labiau paveiki visokiems rinkiminiams triukams, negu iskilusis akademinis areopagas, vardu Senatas.(Taip rase pats p.Žukauskas neseniai sioje erdveje, atsakinedamas i komnentarus savo straipsniui). Mes, matai, nors ir esame tinkami arti akademinio darbo dirvonus, bet nesame pakankamai nuovokus issirinkti savo universitetui rektoriu. Esame sios bendruomenes plebejai, o rinkimu teise skirta tik aristokratams. Negi negirdejote apie toki valdymo modeli? Senesnis uz visas universitetu autonomijos tradicijas ;-)
2011-12-28 08:22
Artūras: #16

Kas rinks gerb. ar negerb. Žukauską ir ar išvis rinks, dar neaišku. Aišku tik, kad taryba, tokia kokia buvo numatyta MSĮ, VU rektoriaus tikrai nerinks, nes iš jos šita teisė atimta. Į šį klausimą gali atsakyti tik įstatymų leidėjas. Pagal KT išaiškinimą, įstatymų leidėjas turi dvi alternatyvas – arba senatą (mažai tikėtina, turint omenyje reformos sąrangą), arba ką kita, suformuotą su lemiama akademinės bendruomenės įtaka. O gal leis universitetui pačiam nusistatyti tvarką. Taigi, jei norite gero rektoriaus, vertėtų aktyviau kelti šitą klausimą universiteto bendruomenėje, inicijuoti diskusijas, domėtis Europos šalių patirtimi, daryti įtaką įstatymo leidėjui laiškais ir publikacijomis viešojoje erdvėje. Savieigai palikti dalykai vyksta tik entropijos didėjimo kryptimi, t.y. blogyn.
2011-12-28 17:14
Stasys Jukna

Nematau nieko blogo tame, kad prof. Zukauskas vykdo “priesrinkimine kompanija”. Netgi labai gerai: VU reikia aktyviu zmoniu, pasirinkimo galimybes. Kad bunant aktyviu karts nuo karto kiek nusisnekama – irgi nieko blogo: tik paziurekit, kiek JAV kandidatai i prezidentus nusisneka. Mane tik slegia, kad jo pasisakymuose nerandu atsakymo i pagrindini klausima: KAIP jis supranta ta VU autonomija? Autonomija tik senatui, ne fakultetams? (Dabar rektorius skiria dekanus.) Autonomija moketi 2-3 kartus skirtingas algas uz ta pati darba? (Girdejau, kad oficialiai VU algu vidurkis virs 4000 lt – kazin kiek destytoju ji gauna? Kai gauni apie 2500 lt, kyla itarimas, kad tiek pat destytoju turi gauti bent 5500 lt.) Ar tai autonomija rektoratui pasiskirti sau atlyginimus? (Girdejau, kad rektoriai gauna simtus tukstanciu per metus. Tad bent 5 kartus(!) daugiau negu “eilinis” profesorius.) Ir pabaigai, ar tai tikra demokratija, kai VU prezidentas (rektorius) renkamas senato, ne visuotiniuose VU rinkimuose? Kazkaip netikiu, kad VU bendruomene uz tokia “autonomija”. Tai labiau “nomenklaturine autonomija”. Labai noretusi, kad gerb. Zukauskas pazvelgtu ir i tuos “pragmatinius”, bet zmones dominancius, dalykus. Tarkim, ar jis asmeniskai sutiktu dirbti rektoriu gaudamas “tik” sakykim 30-50% prieda prie dabartinio atlyginimo? Jei taip – dauguma butu uz ji. As aisku uzastrinu dalyka – ne piniguose esme. Esme grynume, VU valdymo grynume.
2011-12-28 20:28
Artūras: Stasys Juka

Turiu Jus nuliūdinti, kad rinkiminės kompanijos kol kas nevykdau. Buvau Senato paskirtas derėtis su valdžia dėl Statuto, sekiau visas peripetijas, tai ir rašinėju. Na, jei kokį terminą netiksliai panaudojau, tai tik tam kad suteikti minčiai netikėtą posūkį (tai vadinama humoru).
Atsakymams į Jūsų klausimus komentaro nepakas – reikėtų dar vieną straipsnį parašyti, gal bus dar proga.
2011-12-28 21:28
Stasys Jukna

@Arturas: Sakot “Turiu Jus nuliūdinti, kad rinkiminės kompanijos kol kas nevykdau.” O gaila. Visai nuosirdziai! Butent tokiu vadovu, su svieziom, besikertanciomis su “tradicijomis” mintim VU ir reiketu. Mane asmeniskai imponuoja, kad Jus neignoruojat komentarus Jusu pasisakymams (kaip LT valdzia daro). Jus bandot sneketis su zmonemis, bandot suprasti ju rupescius. Tai imponuoja! Tad jei kol kas rinkimines kompanijos nevykdot – reiketu ja pradeti. Bet bent tos kompanijos metu, susidomejes lauksiu (kaip matyt ir daugelis VU zmoniu) Jusu pozicijos tame KAS YRA VU AUTONOMIJA klausime. Mano galva, Jus esat #1 tapti VU vadovu. Jusu pozicija sitame (pinigu/demokratijos/autonomijos) klausime ypac svarbi.
2011-12-29 13:16
2 Arturas

Nesikišdamas i būsimų rektoriaus rinkimų, pradėtų ar atidėtų rinkiminių kampanijų peripetijas, leisiu sau pastebėti, kad ne tik galiimam VU Rektoriui, bet ir universiteto profesoriui, juolab – akademikui, PRIVALU kalbėti ir rašyti bent daugmaž taisyklinga lietuvių kalba. Šioje trumpoje sakinio atkarpoje -“[i]tik tam kad suteikti”-[/i] yra net dvi kritinės klaidos. Jei vieną iš jų (kablelio prieš “kad” trūkumą) galima “nurašyti” kaip neapsižiūrėjimą, tai antroji – bendratis po “kad”, kuri priskiriama vienai didžiausių kalbos “nuodėmių” – kelia rimtesnius įtarimus…

P.S.: Nesu nei filologas, nei koks nors kalbos grynumo fanatikas, bet….kai kalbos skurdumas rėžia akį, tai sunku susilaikyti nuo pastabų. Atsiprašau, jei tai nepatiko.
2011-12-29 13:40
vu

Siulau VU nenusileisti iki turgaus ginčų. Tuo tegul užsiima KTU socialiniai mokslai.
2011-12-29 14:23
2 vu

Ką turite omenyje, sakydamas “turgaus ginčai”? Jeigu žemiau esantį #21 komentarą, kuriuo atkreipiamas dėmesys į grubias kalbos klaidas, tai… Jei manote, kad Vilniaus universitetas ir jo profesūra yra “uber alles””, o tokiems “Jupiteriams” leistina tai, kas neleistina paprastiems KTU ar kitų universitetų “jaučiams”, tai tuo tik parodote savo intelektualinį lygį. Jūsų stiliaus žmogus pasakytų “turginį”, bet aš tik pridėsiu “atsiprašant”:
Sudie, “VU jupiteriai”, diskutuokite tarpusavyje. Juk nors jūs skelbiatės demokratais, iš tiesų tai jums nereikia paprastų bendruomenės “jaučių” patarimų ir pastabų….
2011-12-29 15:14
Artūras: #21

Ačiū už vertingą pastabą, klaidas reikia taisyti. Teks rimtai panagrinėti didžiasias kalbos klaidas, kad nesulaukčiau VKI baiusmės.
2011-12-29 16:47
Stasys Jukna

@ #21: Bandymai pakeisti esminiu problemu diskusija “kablelio problemom” yra mazdaug tas pats, kas pakeisti abstraktu matematines problemos sprendima pedantiskais skaiciavimais. Deja, problemos dazniausiai issprendziamos tik darant klaidas, nekreipiant demesio i smulkmenas, ieskant geros idejos, ne vartant gramatikos vadovelius. O problemos, kurias noreciau matyti issprestas, yra: kas gi ta VU autonomija? Kas VU geriau: nomenklaturine autonomija (kaip dabar) ar akademine autonomija (nuo fakultetu iki katedru iki destytoju)? Kodel taip skiriasi destytoju atlyginimai? Rimta analize tais esminiais, kiekviena destytoja ar studenta liecianciais klausimais VU zmones skaitys nekreipdami demesio i kablelius. Juos galima sudelioti ir veliau – viskam savo laikas.
2011-12-29 22:31
2 Stasys Jukna

Man atrodo, kad Nr.21 nebande [b]pakeisti[/b] diskusijos temos,o tik atkreipti demesi i diskusijos kalbos kultura. Irzliai ar itariai reaguoti i tokias pastabas yra, mano nuomone, blogas tonas. Ypac jei diskutuoja akademineje sferoje dirbantys zmones, kuriems lyg ir butu privalu pagrista kritika priimti tolerantiskai.
2011-12-30 07:17
Bendruomene?

Sioje diskusiju erdveje daznai bylojama apie akademines bendruomenes apskritai ir VU bendruomenes atskirai vienijimosi butinuma, kad nepalikus akademinio gyvenimo reikalu tik politikiams, islaikius Europos tradicijas ir t.t. Sakau “bylojama”, bet norisi sakyti “[i]grazbyliaujama”[/i]. . Kadangi sios erdves diskusijose nuolat (ne tik sio straipnsio komentaruose) issakoma ir nesusilaukia jokio pasmerkimo is kitu diskutantu puses atvira [i]panieka[/i] kitu Lietuvos universitetu akademinems bendruomenems. Stai cia, truputi zemiau, paniekinamai mestas KTU vardas, kiek anksciau, kito straipsnio komentaruose, pabandes kazka kritisko apie VU valdyma pasakyti komentatorius buvo bemat pasiustas i MRU (“tokiems vieta Riomeryje”) ir pan. Tokia, parapijiniu pasiputimu dvelkianti VU profesuros pozicija, skirstanti Lietuvos akademine bendruomene i “baltuosius” (VU) ir “spalvotuosius”” (kiti) ne tik nepadeda vienyti tos bendromenes jegas, bet ja sukirsina, nuteikia pries “pasikelelius” ir objektyviai padeda toms isores jegoms, kurios nori matyt mus susiskaldziusius.
2011-12-30 08:30
Artūras: #27

Klausimas dėl akademinės bendruomenės yra labai svarbus. Mano galva, reforma gali būti sėkminga studijų ir mokslinių tyrimų kokybės požiūriu tik tuo atveju, jei į jos vykdymą aktyviau įsijungtų akademinė bendruomenė. Tikros studijų ir tyrimų kokybės (ne „studijų paslaugų“ teikimo ar „balų“ rinkimo!) neįmanoma užtikrinti administracinėmis priemonėmis, ir jokie ministrai, rektoriai, dekanai, išrinkti demokratiniu ar nedemokratiniu būdu, čia nepadės. Būtina stiprinti visą akademinę bendruomenę, didinti jos pasitikėjimą savo jėgomis, kad intelektinės ir kūrybinės vertybės, socialinė atsakomybė būtų kiekvieno jos nario veiklos pagrindinės paskatos. Universitetų autonomija, suprantama kaip savivalda, yra viena iš svarbiausių akademinės bendruomenės stiprinimo prielaidų. Vilniaus universitetui sunkiai sekėsi rasti sąjungininkų autonomijos klausimu universitetų rektorių lygyje, tačiau aš tikiu, kad Lietuvos universitetų bendruomenės šiuo klausimu sutars geriau.
2011-12-30 09:05
vu

Nera jokiu abejoniu, kad VU yra zymei auksceu visu kitu Lietuvos universitetu
2011-12-30 09:26
Smagu!

Komentaras #29 tiesiog apvainikavo čia vykusį pasikeitimą nuomonėmis dėl VU profesuros kalbos taisyklingumo ir, apskritai, pelnyto ar nepelnyto VU “viršenybės komplekso”. :lol: Kai yra tokių gynėjų, tai oponentų net ir nereikia :-) .
Ačiū #29! Sukūrėte tinkamą nuotaiką Naujujų šventimui :-) . Kaip sakoma Amerikoje, “you made my day” :lol:
2011-12-30 14:56
Stasys Jukna

@ #26: Del rasybos klaidu sakete “Irzliai ar itariai reaguoti i tokias pastabas yra, mano nuomone, blogas tonas.” Nei reagavimo irzlumo nei itarumo nematau. As tik tvirtinu, kad reikia skirti esminius dalykus nuo (kad ir kiek svarbiu) detaliu. Viskam savo laikas.

@ #27: Labai blogai, kai tokie kitas aukstasias mokyklas paniekinantys kometarai pasirodo. Ju autoriai tikrai ne akademines bendruomenes atstovai. Tai Delfio lygio “nuomones”. Bet geriausias vaistas visgi yra – juos tiesiog ignoruoti: pradejus juos “kritikuoti” visai nukrypume nuo esminio klausimo: kas ta autonomija?

@ Arturas (#28): “Būtina stiprinti visą akademinę bendruomenę, didinti jos pasitikėjimą savo jėgomis, kad intelektinės ir kūrybinės vertybės, socialinė atsakomybė būtų kiekvieno jos nario veiklos pagrindinės paskatos.” Pries tai sakote “… jokie rektoriai, dekanai, išrinkti demokratiniu ar nedemokratiniu būdu, čia nepadės.” Va cia nesutinku: yra didziulis skirtumas, ar isrinkti demokratiskai ar ne! Juk ne vergai kalti del nepasitikejimo savo jegomis, o butent sistema juos vercianti vergais. (Atleiskit uz tokia banalia analogija.) Sistema, kur uzimami postai, titulai yra viskas, yra karjeros tikslas, pagrindine “paskata”. (Cia turiu omenyje ne tik VU – tai bendra viso postsovietinio Lietuvos mokslo problema.) Ne kritiskas poziuris i viska, ne noras ka padaryti paciame moksle, ne nesilankstymas pries jokius “autoritetus”. Tokius sistema greit “pastato i vieta”.
2011-12-30 15:25
#27-asis S.Juknai

“[i]Labai blogai, kai tokie kitas aukstasias mokyklas paniekinantys kometarai pasirodo. Ju autoriai tikrai ne akademines bendruomenes atstovai”[/i] Jus tikrai taip manote? T.y., kad tokiu komentaru rasytojai sioje, VU svetaineje, nera akademinei bendruomenei (dargi VU akad.bendruomenei) priklausantys zmones? Na,.na… Pavydziu Jums svento tikejimo akademines bendruomenes tyrumu :-). Tikiu, jog jis nesusvyruos net ir matant, kad mano postas, atkreipiantis demesi i ta pasiputima, “pasmerktas”jau bene keturiu minusu :-)
2011-12-30 15:27
vu

Gerb. Jukna,
Eikime jau sutikinet Nauju Metu. Nuo tos atonomijos nepasigersi !
2011-12-30 16:22
Stasys Jukna

@ #32: Taip, as tikiu “akademines bendruomenes” tyrumu. Ne zmnoniu su moksliniais laipsniais, ne zmoniu, prasiskverbusiu ar besiskverbianciu i “nomenklaturini roju”. O tikru mokslininku/destytoju tyrumu. Kuriant protu reikalinga dvasine ramybe. Dar nemaciau, kad koks pavydus, pagiezos apimtas, ar i postus nusitaikes “mokslininkas” butu ka gero sukures. O del tu “pasmerkimu” ar “pagyrimu” dedant pliusukus/minusukus – as i tai ziuriu atlaidziai: vaiku zaidimas. (Tokius zaisliukus turi net ir pakankamai rimti, moksliniai portalai, kaip http://mathoverflow.net/ ar http://stackoverflow.com ar http://cstheory.stackexchange.com; as juose karts nuo karto pasidairau.) Vietoje spausdamas “-1”, rimtas zmogus parasytu pora kritiniu zodziu (kad ir anonimiskai). Man, tarkim, komentaras sulaukes daug minusiuku kaip tik atkreipia demesi. Vadinasi zmogus pasake kazka nestandartisko, kazka ne is “main stream”. Tad ir Jusu mintis apie “pasiputima” (as neneigiu – jis matyt yra) man patiko. Norint klaidas taisyti, reikia pirma jas surasti, jas lokalizuoti. O “pasiputimo” saknys matyt kaip tik “nomenklaturiniame dominavime”. Blogai, jei kitu universitetu zmones tai laiko “akademine VU arogancija”. To manau nera.
2011-12-30 19:55
Gintaras

Gerb.p.Jukna, manau kad esate idealistas. VU, deja, vyrauja ne idealistine , o kaip gerai pasakete “prasiskverbimo į nomenklaturini rojų” morale. Bet galite pabandyti ją sulaužyti – pvz. Kandidatuoti į rektoriaus pareigas su idealistine vizija. jums bus verti varžovai, kurie kandidatuos su pragmatine savo ar savo aplinkos vizija. Va tada ir pasimatys musu bendruomenes akademinis tyrumas – ką jie rems? Jus ar ta (tuos) kita (kitus) dar žadancius postus, privelegijas, iskirtinuma. Su Naujaisiais, issukiu ir labai tikiuosi permainų metais!!!
2011-12-30 20:53
Stasys Jukna

@ #35. Gerb. Ginatarai, esu gal kiek naivus, bet tikrai ne Don Kichotas. Suprantu zaidimo taisykles. Rektoriu rinko ir (net pagal nauja Statuta) rinks tik Sentatas. Tad “isrinktoji nomenklatura”. Taigi, net jeigu akademine bendruomene ir noretu uz koki “Don Kichota” balsuoti, nieko neiseitu. Neveltui po Breznevo pirma atejo Gorbaciovas, o ne Jelcinas. Nomenklaturine sistema galima isardyti/pakeisti tik po gabaliuka. Uzsimojes pries vejo maluna – nieko nepasieksi. Reikia pirma isardyti ji sukancius ratus. As cia kisuosi i tas diskusijas tik del vieno: man parastam zemaitukui VU buvo ir liko mano Alma Mater. Mokslo sventove. Tad noriu tik kiek prisideti, kad ji MOKSLO sventove ir liktu. Nors senokai dirbu pagrinde nebe Lietuvoje, niekada neuzmirsau, kad tai mano saknys. Man tiesiog prie sirdies, kad VISI VU mokslininkai/destytojai jaustusi namuose, ne biurokratu sriubeliais.

Visiems cia dalyvavusiems kontragentams linkiu linksmo Nauju Metu sutikimo!
2011-12-30 21:08
Stasys Jukna

P.S. Atleiskit, “Ginatarai” vietoj “Gintarai” – tai tik pries-naujametiniu emociju pasekme. Sveiku Nauju Metu visiems cia uzklydusiems!
2012-01-02 08:53
Teisetai ar...?

Teisininko komentaras is portalo bernardinai.lt:

[i]Konstitucinio teismo sprendimai atgal negalioja. Tai reiškia, kad VU veiksmai [b]ignoruojant įstatymą [/b] buvo [b]neteisėti[/b]. Ir tai yra ta institucija, kuri ugdo jaunus teisininkus, kuri deda teisinės valstybės pamatus? Koks bebūtų Rektorius, kuo begalvotų Senatas, [b]įstatymų laikyti privalo visi. [/b] Ar VU dirba Uspaskicho metodais?[/i]
2012-01-02 09:01
Labau juokinga

:lol: :-) :-) Pastebėjau, kad VU dirba….Maskvos laiku :-) . T.y., pasiųsti komentarai [dabar jau] pasirodo iškart, bet su nurodytu valanda vėlesniu, negu:Lietuvoje galiojanti laiko zona, laiku. T.y., prie komentaro nurodomas…Maskvos laikas :-). Labai iškalbinga :-) .

P.S: ponui Juknai: jei ketinate skelbti įžiūrėjęs šiame komentare-pastebėjime mėgininima nukreipti diskusiją (ar net “Maskvos ranką” :lol: ), tai nesivarginkite. Nei Maskvos, nei Lietuvos vyriausybėms nedirbu :-)
2012-01-02 09:11
sandra

[quote name=”Labau juokinga”]:lol: :-) :-) Pastebėjau, kad VU dirba….Maskvos laiku :-) . T.y., pasiųsti komentarai [dabar jau] pasirodo iškart, bet su nurodytu valanda vėlesniu, negu:Lietuvoje galiojanti laiko zona, laiku. T.y., prie komentaro nurodomas…Maskvos laikas :-). Labai iškalbinga :-) .

P.S: ponui Juknai: jei ketinate skelbti įžiūrėjęs šiame komentare-pastebėjime mėgininima nukreipti diskusiją (ar net “Maskvos ranką” :lol: ), tai nesivarginkite. Nei Maskvos, nei Lietuvos vyriausybėms nedirbu :-)[/quote]

Ačiū už pastabą, pakeitėme nustatymus :)
2012-01-02 09:25
Pakaltinamas

Teisininkui iš Bernardinų:

Gal galite tiksliau nurodyti, kokie konkretūs VU veiksmai yra/buvo neteisėti?

Ačiū.
2012-01-02 10:57
Artūras: #38

Vilniaus universitetas negalėjo ignoruoti pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Seimui laiku buvo pateiktas Vilniaus universiteto statuto projektas, atitinkantis Konstituciją, kurį buvo prašoma priimti specialiojo įstatymo forma. Tai buvo teisiškai pagrįstas kelias.
2012-01-02 10:58
Del Bernardinu

[quote name=”Pakaltinamas”]Teisininkui iš Bernardinų:

Gal galite tiksliau nurodyti, kokie konkretūs VU veiksmai yra/buvo neteisėti?

Ačiū.[/quote]

Del nuorodu ar komentaru deretu kreiptis i ta teisininka is Bernardinu (jo komentaras yra po A.Kulakausko straipsniu). As viso labo pacitavau jo komentara cia.
(Mano, neteisininko, bet bendraujancio su teisininkais :-), supratimu, (a) galiojanti istatyma privalu vykdyti; (b) kreipimasis i KT del istatymo atitikimo Konstitucijai nesustabdo istatymo galiojimo ir jo vykdymo prievoles. Jei taip, tai tenka konstatuoti, kad VU [b]nevykde galiojancio istatymo[/b])
2012-01-02 11:11
Pakaltinamas

Dėkoju už atsakymą.

Mano galva, VU veiksmai nepažeidė MSĮ, nes persitvarkyti reikėjo iki 2011-12-31. VU senatas 2011 m. vasario 22 d. patvirtino naujos redakcijos VU statutą ir pateikė jį Seimui tvirtinti, tačiau Seimas taip jo iš esmės ir nepradėjo svarstyti. Po 2011-12-22, t.y. dar iki 2011-12-31 iš esmės pasikeitė ir visa teisinė situaciją šiuo požiūriu, tad man trūksta teisinių argumentų, kad galėčiau sutikti su Teisininko iš Bernardinų nuomone, kad VU elgėsi neteisėtai… :-).
2012-01-02 17:46
Stasys Jukna

@ #44: Visiskai sutinku: buvo paskelbtas istatymo isigaliojimo terminas, ir jam dar nepasibaigus KT grazino istatyma taisymui.

Bet visa tai tik biurokratiniai/teisiniai “zaidimai”. Mane labiau jaudina tas faktas, kad tiek daug universitetu (vos ne visi!) taip greitai skubejo si istatyma realizuoti. Net rase atvirus pareiskimus “mes pries autonomija” (but juk uzteke tiesiog leisti VU vienai kautis). Skubejo patvirtinti statutus, iteisinat verslininku diktata, leido “praskiestom” taryboms issirinkti rektorius. Ka tai reiskia? Ar tikrai tu universitetu BENDRUOMENES reme tokia skuba? Netikiu! Turiu negera jausma: buvo skubama kazkaip issaugoti/pasidalinti kedes, postus. Su siekimu issaugoti akademine autonomija, pagerinti mokslo ir studiju lygi, destytoju atlyginimus tokie dalykai kazkaip nesirisa. Stai cia ir matau pavoju: kaunasi “kunigaiksciai”, “vasalai” tyli. Nes patys statutai yra nedemokratiski: yra kunigaiksciai (gave postus) ir vasalai (nesantys pagrindini kruvi). I senatus, tarybas dauguma pateka “pagal pareigas”. Rektoriu renka tarybos/senatai, ne visas universitetas. Dekanus skiria rektorius – ratas uzsidare. Kunigaikstystes vietoje laisvu universitetu. Nesu naivus: nemanau, kad VU dalykai geresni (isskyrus, kad cia tu “pagal pareigas” bus maziau.) Butu grazu, jei VISU universitetu zmones pagaliau nebenoretu buti “vasalais”. Reikalautu demokratiniu statutu. Ta sovietini “nomeklaturini roju” reikia pagaliau pradeti ardyti. Praradom jau 20 metu …
2012-01-03 08:00
Del Bernardinu

[quote name=”Pakaltinamas”]Dėkoju už atsakymą.

Mano galva, VU veiksmai nepažeidė MSĮ, nes persitvarkyti reikėjo iki 2011-12-31. VU senatas 2011 m. vasario 22 d. patvirtino naujos redakcijos VU statutą ir pateikė jį Seimui tvirtinti, tačiau Seimas taip jo iš esmės ir nepradėjo svarstyti. Po 2011-12-22, t.y. dar iki 2011-12-31 iš esmės pasikeitė ir visa teisinė situaciją šiuo požiūriu, tad man trūksta teisinių argumentų, kad galėčiau sutikti su Teisininko iš Bernardinų nuomone, kad VU elgėsi neteisėtai… :-).[/quote]

Ko gero, jus teisus: VU “teisini veida” isgelbejo KT, suspejes paskelbti istarme dar iki Naujuju Metu. Itikinote mane. :-)

Aciu uz mandagu apsikeitima nuomonemis (Daug kur tas mandagumas butu savaime suprantama norma, bet musuose… deja, deja… Net ir musu universitete, kur greiciau susilauksi “pasiuntimo”..aciudie – tik i Riomeri :-) , negu kulturingos diskusijos).
2012-01-03 08:15
2 S.Jukna

Jus labai taikliai [pastebejote: “[i]kaunasi “kunigaiksciai”, “vasalai” tyli[/i]”.

Taciau taip yra ne tik “aukstojoje lygoje”, t.y. rektoratuose ir tarp rektoriu. Siulydamas bent santykine autonomija fakultetams (kas, is principo, yra teigiama) , turetumete nepamirsti, kad ir siame lygyje yra savi “baronai”, ir “baudziauninkai”. Ci irgi dekanus renka nomenklatura: fakultetu tarybos, kuriu absoliucia dauguma sudaro ex-officio jose sedintys katedru vedejai ir net (kurioziska!) dekanato pareigunai (prodekanai). O greta sios “atvirosios nomenklaturos”” dar yra ir “seseline”: [i][b]senoji[/b][/i] , “habine” ( dazniausiai – dar sovietine) profesura, kuri kai kuriuose VU fakultetuose netgi pusiau formaliai susivienijusi i “profesoriu klubus”. Si abejotinos pazangos jega pirmuoju smuiku griezia katedrose, taigi – ir keliant tuos kelis “neoficinius” kandidatus i fakultetu tarybas (jau nekalbant apie tokius dalykus, kaip kruviu padalijimas, materialiniu bei moraliniu paskatu dalijimas, paaukstinimo klausimu sprendimas ir kt.)
2012-01-03 16:01
Pakaltinamas: #43

Dėkodamas už Jūsų komentarą, puoselėju viltį, kad permainos, kurias neišvengiamai lemta patirti Vilniaus universiteto bendruomenei 2012 ir vėlesniais metais, ne sumažins, bet smarkiai padidins korektiškų komentatorių gretas visoje Lietuvoje! :-)
2012-01-03 18:40
Stasys Jukna

@ #47: Jus cia pataikete i taska! Tai, apie ka Jus sakot (fakultetu/institutu tarybu sudarymo principas), yra dabartiniuose statutuose iteisinta terminu “pagal pareigas”. Tad tarybos nerenkamos, jos sudaromos “pagal pareigas”. (Isskyrus pora “svetimu”.) Butent tai (salia to, kad fakultetu dekanus rinktu fakultetai, ne rektorius) yra mano svarbiausias siulymas statutu PAKEITIMAS. Beje, MII buvo parenges (ir net savo taryboje patvirtines!) butent tokius demokratiskus nuostatus: i fakulteti mokslo tarybas jokiu “pagal pareigas”, tik isrinkti, iskyrus gal rektoriu ar dekana. Rezultatas: nuostatai buvo tiesiog atmesti (nubraukti “raudonu piestuku”). Kaip nesuderinami su VU statutu. Bet as esu optimistiskas. Nomenklaturininkai jaucia, kad ju kedes kliba. Jie prades patys ieskoti “svelnesniu sprendimu”. Mums “vasalams” ir “baudziauninkams” gal nebus blogiau, jei “kunigaiksciai” ir “baronai” pasidarys kiek demokratiskesni.
2012-01-05 09:08
Kas kam

Klausau per “Ziniu radija” VU prorektoriaus Vaitkaus, aiskinancio, kad [b]negalima[/b] pradeti rotuoti studentus, kurie turi pasirasytas sutartis su VU pagal[b] tuomet galiojusi [/b] istatyma, taigi [b] iki studiju pabaigos [/b] turi teise i rotacija tik kas 2 metu studiju, ir…juokiuosi :lol: . Juokiuosi, nes p.Vaitkus, pats to nezinodamas, “triuskina” p.Žukausko straipsni. Smugiuodamas i tas jo vietas, kurios p.Žukauskas, aiskiai piktdzigaudamas, sneka apie kitu univeristetu rektoriu “nepakaltinamuma” , aka tu universitetu tarybu igaliojimu netekti. Juk lygiai tokiais paciais, kaip p.Vaitkaus, argumentais galima pagristi siu tarybu, suformuotu pagal [b]galiojanti[/b] (tuo metu) istatyma, teisetuma – [i]iki ju kadencijos pabaigos[/i] (ar bent iki tol, kol nebus priimtas naujas istatyma, numatantis termina, iki kurio tos tarybos tures buti performuotos is naujo).
Jus ten, VU virsunelese, bent jau susitarkite del savo dziugavimo gairiu, ponai! :-)
2012-01-05 10:55
Artūras: #50

Cituoju KT nutarimą: „Oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių (jų dalių, punktų) nuostatos, kurios šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu yra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalės būti taikomos. Taigi susidarys tam tikras teisinio reguliavimo, susijusio inter alia su valstybinių aukštųjų mokyklų valdymu, vakuumas.
Akivaizdu, kad tokia situacija galima tik labai trumpą laiką; įstatymų leidėjui kyla pareiga nedelsiant užpildyti susidariusį teisinio reguliavimo vakuumą, kitaip gali būti sutrikdytas valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas.“ Citatos pabaiga.

Taigi, tarybos neteko valdymo funkcijų iškart. Situacija su rotacija yra sudėtingesnė, nes KT nutarimas tiesiogiai nepanaikina anksčiau sudarytų sutarčių. Tai yra teisinė problema, kuri turi būti išspręsta iki kito semestro pradžios. Vienas iš sprendimo būdų – palikti valstybės finansavimą tiems, kurie jį turi pagal ankstesnes sutartis ir papildomai suteikti valstybės finansavimą tiems, kurie jį turėtų gauti pagal šio semestro rezultatus.
2012-01-05 13:51
Papildomas

[quote name=”Artūras: #50″]Cituoju KT nutarimą: „Oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių (jų dalių, punktų) nuostatos, kurios šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu yra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalės būti taikomos. Taigi susidarys tam tikras teisinio reguliavimo, susijusio inter alia su valstybinių aukštųjų mokyklų valdymu, vakuumas.
Akivaizdu, kad tokia situacija galima tik labai trumpą laiką; įstatymų leidėjui kyla pareiga nedelsiant užpildyti susidariusį teisinio reguliavimo vakuumą, kitaip gali būti sutrikdytas valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas.“ Citatos pabaiga.

Taigi, tarybos neteko valdymo funkcijų iškart. Situacija su rotacija yra sudėtingesnė, nes KT nutarimas tiesiogiai nepanaikina anksčiau sudarytų sutarčių. Tai yra teisinė problema, kuri turi būti išspręsta iki kito semestro pradžios. Vienas iš sprendimo būdų – palikti valstybės finansavimą tiems, kurie jį turi pagal ankstesnes sutartis ir papildomai suteikti valstybės finansavimą tiems, kurie jį turėtų gauti pagal šio semestro rezultatus.[/quote]

“Suteikti papildomai finansavima” – lengva pasakyti. Taciau nebutina buti ekonomistu, kad suvoktum, jog kazkam duoti papildomai, reiskia – is kazko atimti (ne tik fizikoje galioja tvermes desniai :-) ). Is ko gi – ir kiek? Zinoma, jeigu butu pasirinktas si kelias, tai paprasciausias jo sprendimas butu perskirstymas “patvirtinto mokslo ir studiju finansavimo ribose”. T.y., nureziant kitus MS finansavimo straipsnius ir padidinant “krepseliu” fonda. Vargu, ar tai jums patiktu…
2012-01-05 20:33
Stasys Jukna

@ #52: Man vis lieka neaisku, kur KT Konstitucijoje desifravo, kad butina rezultatus pervertinti po kiekvieno semestro? Ne po 2 metu? Ne po 1 metu? Staipsnyje Nr. 41 tik rasoma:

“Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.”

Ar kas nors matot, kur cia pasleptas tas “po kiekvieno semestro”? Man galvosukis.

Kitas dalykas – pati autonomija. Straipsnyje Nr. 40 aiskiai pasakyta:

“Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija.”

Tad ka, p. Steponavicius nera net Konstitucijos teksto rimtai perskaites, ar tiesiog provokavo?

Bet va cia tai virsune: Teisingumo ministras Remigijus Šimašius VIESAI(!!) abejoja KT sprendimu:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-01-05-r-simasius-negaliu-atsikratyti-minties-kad-konstitucijai-priestarauja-tai-kas-nenaudinga-vilniaus-universitetui/74890/comments#form

Ka cia be pridesi …
2012-01-05 21:33
Artūras: #53

KT „dešifravimas“ remiasi gana sudėtingu teisiniu problemos nagrinėjimu (144 psl.). Jei trumpai dėl rotacijos – išvada remiasi faktu, kad „gerai besimokantis“, kuriam garantuojamas nemokamas mokslas, identifikuojamas žinių vertinimo būdu, o vertinimas atliekamas kas semestrą. Tačiau, kad pajusti visą malonumą, vertėtų perskaityti originalų dokumentą – akademiniai žmonės turėtų remtis pirminiais šaltiniais.
Dėl autonomijos, tai remiamasi ne vien tuo vieninteliu žodžiu Konstitucijoje. KT jau kelis kartus anksčiau buvo išaiškinęs, kad autonomija suprantama kaip savivalda, kuomet universiteto valdymo organus formuoja pati bendruomenė. Tie išaiškinimai yra ne šiaip kokia rašliava, o oficiali konstitucinė doktrina. Todėl KT pirmininkas gan griežtai atsiliepė apie tuos, kurie ignoravo šias nuostatas – kiek galima kartoti? Kantrybė gali bet kam trukti.
2012-01-05 22:24
Stasys Jukna

@ #54: gerb. Arturai: Mano nuomone tas sakinys Konstitucijoje “Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija” ne koks vienintelis zodis. Tai aiskiai isreiksta intencija: mokslas ir svietimas turi buti laisvas. Jokio diktato. Tad nesupratau, kuom Jus piktinotes. Situo punktu (autonomija) Konstitucija issireiskia labai aiskiai:

UNIVERSITETU AUTONOMIJA YRA KONSTITUCINE TEISE.

P.S. Del “autonomija suprantama kaip savivalda, kuomet universiteto valdymo organus formuoja pati bendruomenė” – nesutinku. Realybe kitokia. Formuoja (kol kas) ne bendruomene. Labai tikiuosi, kad Jus savo nuomone tuo reikalu paviesinsit.

Visai kita dalykas tie “krepseliu dalykiai”. Jie Konstitucijoje (zinoma!) nebuvo numatyti. Va kodel manau, kad KT toje vietoje kiek persistenge. Neatsizvelge i studentu interesus. Jie gi nori stabilumo. Negi norim, kad dabar dar padidetu ju emigracija?
2012-01-05 22:40
Stasys Jukna

@ #54: “Kantrybė gali bet kam trukti.” Labai tikiuosi, kad ji netruks jauciantiems ATSAKOMYBE. Ne taip kaip tarkim teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui, ir jau tikrai ne busimiems VU rektoriams.
2012-01-06 14:40
St.Juknai

[quote name=”Stasys Jukna”]@ #52: Man vis lieka neaisku, kur KT Konstitucijoje desifravo, kad butina rezultatus pervertinti po kiekvieno semestro? Ne po 2 metu? Ne po 1 metu? Staipsnyje Nr. 41 tik rasoma:

“Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.”

Ar kas nors matot, kur cia pasleptas tas “po kiekvieno semestro”? Man galvosukis.[/quote]

Esme ta, kad iki siol dviems metams nemokamas mokslas aukstojoje mokykloje buvo garantuojamas ne [b][i][i]gerai[/i] besimokantiems[/i][/b] [i]aukstojoje [/i] mokykloje, bet gerai [b][i]besimokiusiems[/i][/b] [i]vidurineje[/i] mokykloje. Tai kertasi su konstitucine norma, i tai ir atkreipe demesi KT.
2012-01-06 14:51
St.Juknai

[quote name=”Stasys Jukna”]@ #54: Visai kita dalykas tie “krepseliu dalykiai”. Jie Konstitucijoje (zinoma!) nebuvo numatyti. Va kodel manau, kad KT toje vietoje kiek persistenge. Neatsizvelge i studentu interesus. Jie gi nori stabilumo. Negi norim, kad dabar dar padidetu ju emigracija?[/quote]

Stabilumo nori tie studentai, kurie gauna dvimete “premija” uz savo [b][i]mokymosi[/i][/b] vidurineje mokykloje rezultatus. Tokio stabilumo nenori tie studentai, kurie pageidauja, kad mokejimas uz moksla priklausytu nuo [b][i]studiju [/i] [/b] rezultatu. Manau, ne tik teise, bet ir tiesa, yra butent SIU studentu puseje.
Kai del emigracijos, tai verciau tegul emigruoja [i]nusimoke[/i] (t.y. tie, kuriu studiju rezultatai tapo menkesni, uz ju darbstesniu ir zingeidesniu kolegu) studentai, negu stipresni, bet [i]nusivyle[/i] neteisinga tvarka studentai. Neteisinga tuo, kad dvejus metus (o, turint omenyje, tai “ne daugiau 20% zemesnius rezultatus”, kriteriju, gal ir visus 4 metus) valstybes finansavima gaus tie, kuriu geresni vidurkiai mokyklos baigimo atestate, o ne universiteto duombazeje. Man, kaip destytojui, svarbiau, kad galeciau dirbti su [i]gerais studentais[/i], o ne su buvusiais gerais mokiniais.
2012-01-06 17:50
Stasys Jukna

@ #57-58: Didelis aciu uz itikinama paaiskinima! (As visu subtilybiu tiesiog nezinau.) Sutinku, kad turi buti remiami esami gabus ir darbstus studentai, ne buve mokyklu primunai. (Ir is mano patirties, kaip tik pastarieji dazniausiai nebepasiveja traukinio.) Tikra tiesa! Ir man labai patiko Jusu desifravimas: butent “gerai besimokantiems”, ne “gerai besimokiusiems”. Zinoma, lieka problema su tais jau gavusiais parama – jos nebegalima atimti. Bus reikalinga rasti papildomu lesu.
2012-01-07 07:14
Artūras: #55

Demokratinė savivalda paprastai įgyvendinama per atstovavimą, t.y. valdančių institucijų narių rinkimą. Rinkimai gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Formaliai universitete savivalda egzistuoja su nedidelėm išlygom, kiek tai liečia skirtuosius Senato ir fakultetų tarybų narius (prorektorius ir prodekanus). Kitas klausimas – ar ji yra efektyvi, t.y. ar kiekvienas bendruomenės narys daro įtaką savo išrinktiems atstovams? Matomos bėdos yra susiję su visai mūsų tautai būdingomis kultūrinėmis ydomis, kurios yra paveldėtos iš feodalinių laikų. Šis klausimas yra labai svarbus, ir jam yra skiriama per mažai dėmesio. Viena, išrinktieji atstovai privalo daugiau tartis su bendruomenės nariais, paisyti jų nuomonės ir būti labiau jų įtakojami. Kita vertus, patys bendruomenės nariai turi didinti savo aktyvumą ir valdymo kompetencijas (pavyzdžiui, sprendžiant iš kai kurių komentarų, ne visi yra susipažinę su pagrindinėm Statuto nuostatom; įdomu būtų sužinoti, koks procentas mūsų bendruomenės narių yra skaitę Magna Charta Universitatum?). Mano svarbiausia nuostata universiteto autonomijos realizavimo atžvilgiu yra akademinės bendruomenės stiprinimas.
2012-01-07 15:23
Del MGU

Kolega Arturas spelioja “įdomu būtų sužinoti, koks procentas mūsų bendruomenės narių yra skaitę Magna Charta Universitatum?”. Savo ruoztu paspeliosiu ir as: idomu, [b]kodel [/b] toji MGU, jei jau ji yra toks svarbus dokumentas, nera ideta i VU svetaine, salia kitu svarbiu teises aktu ir dokumentu bei siaip visokio “saslavyno”? Maza to, VU svetaineje nepavyko aptikti [b]net nuorodos [/b] i magna-charta.org svetaine, kur galima rasti MGU, tarp kitu – ir lietuviu kalba (!). Kazin kodel?…
Gal but, VU vadovai ir svetaines prievaizdai nelaiko tos MGU tikrai svarbiu dokumentu, o traktuoja ja labiau kaip iskilminga progine deklaracija?
Jei taip, tai jie, mano manymu, nebutu toli nuo tiesos. Nes nors ir graziai skambanti bei daug senu geru tiesu paskelbianti MGU, visgi, jau atsilieka nuo gyvenimo… Pvz., siais laikais (po Dublino aprasu pasirodymo) jau bemaz visur Europoje suvokiama, kad toli grazu neuztenka tik “teikti zinias jaunajai kartai” (kaip tai keliskart sako MGU) – reikia ugdyt [b]kompetencijas [/b] (kurios salia [i]ziniu turejimo [/i] aprepia ir ju [i]taikymo[i] [/i] igudzius [/i] – ir ne tik tai!).
2012-01-07 15:39
# 60 Artūras

Ar Jūs tikrai, kaip skelbėte, dar nesvarstote kandidatavimo i VU rektoriaus pareigas? :-) . Hmm…. o man susidaro įspūdis, kad jau ne tik apsisprendėte, bet jau intensyviai vykdote rinkiminę kampaniją :-) Nes paskutinis Jūsų parašytas tekstas atitinka visus “politinės kampanijos” šablonus: daug įkvėptų, patrauklių, bet… “tolimų nuo žemės” deklaracijų. “
“Klausimas labai svarbus…jam skiriama per mažai dėmesio…. turi didinti kompetencijas…”, o visų geriausias šitas “priesakas” : “išrinktieji atstovai [i]privalo daugiau tartis [/i] su bendruomenės nariais, [i]paisyti jų nuomonės [/i] ir [i]būti labiau jų įtakojami[/i] “(pabr.mano). O taigi, taigi, kaipgis: “privalo tartis, paisyti, būti įtakojami..”. O ką ir kaip jiems padaryti jei jie nesijaučia, kad “privalo daugiau”, bet mano, kad tai jau ir taip daro “pakankamai””? Gal nurodysite naujajame Statute, kur ir kaip galima juos priversti vykdyti tą prievolę “daugiau”? Jeigu atsakysite, kad tas instrumentas – rinkimai, [i]pasibaigus[/i] kadencijai, tai gaite nesivarginti. Žinom, žinom… :-|
2012-01-07 16:57
Artūras: #62

Svarstyt tai svarstau, tačiau dar neapsisprendžiau ar kandidatuosiu. Naudodamas, įmantrumą, humorą, štampus ir kitas provokuojančias priemones, savo rašinėjimais bandau skatinti diskusiją. Visus keliamus klausimus kruopščiai analizuoju ir ieškau į juos atsakymų. Replikas komentaruose generuoju ekspromtu, kad skatinti tolesnę diskusiją.

Jei pavyktų išprovokuoti daug klausimų ir rasti iškeliamų problemų sprendimus, bandyčiau, pasitaikius progai, šiuos sprendimus siūlyti bendruomenei ir siekti jos pritarimo. Kol kas atsakymų turiu mažiau nei kyla klausimų. Ypač sunku rasti atsakymus į klausimus, kurie kyla dėl kultūrinių ydų.
2012-01-07 17:19
Stasys Jukna

@ #60: Sakote “Matomos bėdos yra susiję su visai mūsų tautai būdingomis kultūrinėmis ydomis, kurios yra paveldėtos iš feodalinių laikų”. Pilnai sutinku! Bet tai ne tik MUSU tautos beda – tai daugelio metu metais buvusiu pavergtomis, neturinciu demokratiniu tradiciju tautu beda. Va butent todel (cia sutinku su # 62) negalima tik apeliuoti i “isrinktuju atstovu” sazine – reikia AISKIU zaidimo TAISYKLIU. Demokratisku taisykliu. Nei viena vakaru demokratije neissilaikytu be tokiu taisykliu (homo sapiens is prigimties nera demokratas, deja). Va del to man ir uzkliuva keletas dalyku naujame VU Statute.

1. Senato ir Tarybos sudarymo PROCEDURA: Kas siulo kandidatus? Kas vykdo pacius rinkimus? Kodel Senato nariams mokami tokie dideli priedai? (Juk buti Senate yra didziule garbe, ne papildomas uzdarbis. Universitetuose, kur dirbau, isrinktiems asmenims yra tik sumazinamas darbo/paskaitu kruvis kadencijos metu, jokio papildomo atlyginimo.)

2. Kodel dekanus skiria rektorius, o ne renka patys fakultetai? Jie gi turi buti fakultetu bendruomeniu atstovai, ne rektorato “gubernatoriai” fakultete.

3. Kaip sudaromos fakultetu/institutu tarybos? Juk uztektu kazkur pasakyti, kad ju sudarymo principai tie patys, kaip ir Senato. Tada, pvz., pagal pareigas tarybos nariu galetu buti tik dekanas (ne, kaip dabar, visi katedru/skyriu vadovai).

Manau, “bendruomenei” vieni is svarbesniu yra du dalykai: (1) atstovu rinkimo proceduros grynumas, (2) atstovavimas neturi buti pasipelnimo saltinis. Tik esant skaidriam valdymui bus ir bendruomenes aktyvumas. O skaidriam valdymui reikia skaidriu (ir vienareiksmiu) tu valdytoju rinkimo ir elgesio taisykliu. Norint, ta butu nesunku pasiekti: uztektu poros irasu naujo Statuto tekste.
2012-01-08 12:23
Artūrui ž.

Siūlau dar kartą oerskaityti komentarą #21. O po to – savo komentarus #54 ir #63.
Tikiuosi, pastebėsite, kad nepasydamas pažado taisyti savąją kalbą, ir toliau vartojate tą akis rėžiantį rusicizmą: bendratį po “kad….” :sad:
2012-01-08 12:52
Dėl Statuto

Svarstant naujojo Statuto nuostatas: noreciau atkreipti demesi i potencialiai pavojinga (? mano manymu) 27 str. 7-aji punkta, kuris nurodo, kad Rektorius ” [i]pagal Tarybos patvirtintą tvarką, neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų lešųu, nustato darbuotojams tarnybinius atlyginimus, priedus, priemokas ir kitus atlyginimus bei paskatinimus už darbą ir nuopelnus dydžius”. [/i]
Jei teisingai supratau, tai ši maxima leistu Rektoriui kistis i kamieniniu padaliniu reikalus, siems tvarkant savo uzsidirbtas lesas (likusias po pervedimu i centrini fonda). T.y., Rektorius igytu “malones” teise pritarti arba vetuoti fakulteto tarybos nutarimus del priedu ar premiju mokejimo, investavimo i studiju, moksliniu tyrimu ar kita infrastruktura, ir t.t.
Jeigu taip bus (kaip, beje, yra ir dabar – fakultetu vadovai turi nusizemine eiti pas rektoriu, prasydami siojo “palaiminimo” p tam, kaip jie nori leisti SAVO uzdirbtas lesas), tai sitai ne tik ribotu fakultetu teises, bet ir sukurtu pavojinga terpe korupcijai. Juk zinome tokia savoka, kaip “otkatas”….
2012-01-08 13:12
p.Juknai

[quote name=”Stasys Jukna”]@ #60:
1.(…) Kodel Senato nariams mokami tokie dideli priedai? (Juk buti Senate yra didziule garbe, ne papildomas uzdarbis. Universitetuose, kur dirbau, isrinktiems asmenims yra tik sumazinamas darbo/paskaitu kruvis kadencijos metu, jokio papildomo atlyginimo.)

Buvo (pvz. buves rektorius Z.Pavilionis) ir tebera taipgi sakanciu, kad dirbti Vilniaus universitete irgi yra didziule garbe. Gal but, bet nepaisant to mes visi “nekukliai” tikimes atlygio uz darba VU, ar ne? Ir dargi manome, kad toks, koks yra, jis yra tikrai ne per didelis ;-)
Senatas – tai ne Mokslu akademija, kur yra [b]garbe buti [/b] . Senato nariams reikai ir rekes[b] dirbti[/b]. O uz darba [b]turi[/b] buti [b]atlyginama.[/b] . Juolab uz toki atsakinga darba, koks Statute numatytas Senatui. Kitas klausimas – kaip atlyginama, t.y. kiek tas darbas vertas. Jusu siuloma tvarka (darbo/paskaitu kruvio mazinimas, paliekant ta pati pareigybini atlygi) ekonominiu poziuriu juk irgi yra ne kas kita, kaip darbo Senate atlyginimas – tik uzuolankomis :-) . Ir, beje, jis taipgi pareikalautu to atlygio dydzio nustatymo – tik siuo atveju ne tiesiogiai, bet per kruvio mazinimo procentą. Gi jei sis butu vienodas visiems Senato nariams, tai senatoriai profesoriai laimetu daugiau, nei senatoriai docentai, o senatoriai studentai….? Vargu, ar taip butu teisinga.

[i]2. Kodel dekanus skiria rektorius, o ne renka patys fakultetai? Jie gi turi buti fakultetu bendruomeniu atstovai, ne rektorato “gubernatoriai” fakultete.[/i]

Rektoriu rinks ir skirs Taryba. Jei jau ieskome analogiju, tai ir fakultetu dekanus turetu rinkti ir skirti ne bendruomene, bet fakulteto taryba. Kurioje ne maziau 40% turetu buti “isoriniu” nariu. Manote, taip butu geriau, negu dabar Statute numatyta tvarka?
2012-01-08 15:29
Gintaras

#66 rašėte apie galima korupcija, jei rektorius tvirtins priedus ir priemokas – kažkiek tokios rizikos yra, taciau jau labai jis (rektorius) niekselis turėtu būti jei ta darytų. Tikiu to nebus – t.y. Korupcijos, na gal koks nepotizmas :) Blogiausiu atveju… Taciau pagalvokime apie kitus dalykus – kas bus jei kiekviename fakultete priedu ir priemokų dydžiai bus niekieno nereglamentuoti, tai tada turtingesni fakultetai “perpirks ” is biednu fakultetu geriausius specialistus, ypač administratorius ar panašius, kuriu visuose tos pačios funkcijos. Panasi situacija buvo Lundo universitete, kaip jie pasakojo, pradėjus decentralizacija prasidėjo tikra “galvų medžioklė” – turtingesni viliojo specialistus net is centrinės administracijos, universitetas buvo priartejes prie administracinio chaoso ir kracho, nes nauju specialstu taip greit neparuosi.. Taigi, kažkokios lubos ir kakokia lygiava turėtu būti, bet ar ją turėtu užtikrinti rektorius ar tiesiog darbo apmokėjimo nuostatai, o spręstų padalinių vadovai – čia dar reikia pagalvoti.
2012-01-08 17:04
Stasys Jukna

@ #66: Taip, sis punktas net labai pavojingas! Bet ne ta prasme, kuria Jus pabreziat (fakultetu/instituto “savo” uzdirbtu lesu paskistymas). O butent tuo, kad tada net TAS PACIAS pareigas (docento/profesorius/destytojo) uzimanciu asmenu SKIRTINGUOSE fakultetuose atlyginimai gali labai skirtis. (Girdejau, kad dabar skiriasi net 1,5-2 ir daugiau karu!) Mano galva, turetu buti VIENAS bazinis atlyginimas visoms pareigu kategorijoms, visame VU. Stai Vokietijoje tas bazinis atlyginimas nustatytas net salies mastu. Yra tiesiog pareigos – bazinis atlyginimas lentele, kuria kiekvienas zino. Tik visokie priedai, paskatinimai, premijos jau kiek priklauso nuo lokaliu salygu ir fakulteto uzdirbtu lesu. Ir tai tikrai tik “priedai”, ne antras atlyginimas. Tad man atrodo, kad rektorius aplamai neturetu diferenciujuoti biudzetiniu lesu. Tik biudzeto ribose nustatyti ta BAZINI atlyginima. Priedo: ka reiskia “savo uzdirbtos lesos”? Fakultetu/instituto uzdirbtos lesos yra viso VU uzdirbtos lesos. Tad uztektu tik sureguliuoti, kokia dalis tu lesu patenka i centrini fonda. Taip, kad “taikomiesiems padaliniams” dar apsimoketu uzdirbineti tas papildomas lesas. Bet ne daugiau: VU stiprus del savo ivairumo, del pelningu ir ne taip pelningu (bet fundamentaliu) tyrimu/taikymu susiliejimo.
2012-01-08 17:05
Stasys Jukna

@ #67: Jus teisus: darbo kruvio sumazinimas (net iki nulio, jei reikia) ir yra tas atlyginimas uz darba valdymo organuose. Universiteto biudzetas pagrinde skirtas mokslui ir studijoms, ne valdymui. Ir jo produkcija yra mokslo darbai ir paruosti studentai, ne isakymai, nutarimai, statutas ar pan. Bet as suprantu: universitetuose, apie kuriuos kalbejau, darbuotoju (net docentu ir destytoju, ne tik profesoriu) pagrindiniai atlyginimai yra tokie, kad is vien ju jau gali normaliai gyventi. Kadangi to Lietuvoje dar nera, manau niekas nepriestarautu, jei Senate dirbantiems studentas ar docentams butu mokamas priedas. Bet tik jau ne 0.5 Rektoriaus atlyginimo. Kartoju: zmones turi noreti buti isrinktais i Senata ar tarybas ne vien del materialiniu paskatu. O pagrinde noredami aktyviai prisideti prie universiteto gerbuvio. Nesu pries priedus, tik jie turi buti protingi, kaip kompensacija (uz biurokratini, ne mokslini darba), kaip honoraras, bet ne kaip vos ne antras atlyginimas.

Del dekanu rinkimo. Jusu argumentas “Rektoriu rinks ir skirs Taryba” yra tik realybe, bet ne tikra demokratija. Stai Vokietijoje Kancleris ir Prezidentas renkami Parlamento. Rezultatas: jokios paramos liaudyje jie neturi. Gelbstisi tik partinem daugumom. Bet jeigu jau palikti nuostata, kad rektoriu renka Taryba (manau, kad ji taip ir liks), reiketu bent jau dekanu/instituto direktoriu rinkimo reikala palikti fakultetu/institutu bendruomenems. Priesingu atveju apie “VU bendruomenes aktyvuma” galima uzmirsti.
2012-01-08 17:06
Stasys Jukna

@ #68: Manau Jusu minetai problemai issispresti uztektu, jei priemoku ir priedu dydziai fakultetuose butu tiesiog nustatyti Senato ar rektorato. T.y. nustatytos VIRSUTINES tu priemoku ribos, remiantis bazine viso VU pareigybine alga. Tiesiog nustatant procenta, ne absoliucius skaicius. O del “geru specialistu perpirkimo is biednu fakultetu” – cia kiek gudraujat. Ne veltui minejot tik perpirkima is administracijos. Tas manau VU neaktualu, nes geras matematikas nebutinai yra geras chemijos specialistas ir atvirksciai.

P.S. Atleiski uz tokia ilga komentaru serija (zmonija prarado kokia teorema juos berasant :-)). Tiesiog Jusu nuomone mane labai sudomino. Mes atrodo palietem problemu saknis. Rimtu problemu saknis.
2012-01-08 18:38
Gintaras

Gerb. P. Jukna, VU be profesorių, docentu ir lektorius dar yra virš 2 tūkstančių kitu darbuotoju- nezinau ar pastebite? Ankstesni istatymai to nepastebedavo, todėl visi tie kiti būdavo “tarnai” (na čia gal griežtai pasakiau), bet kai kas tokia leksika naudojo….Naujas įstatymas suteikė pirma karta balso teise kitiems universitetu darbuotojams – per Tarybos nariu rinkimus. Aišku, musu Statutas galejo dar labiau būti demokratiskas ir suteikti taip pat balsą, o kartu ir įtraukti plačiau į sprendimu priėmimą ir kitus VU darbuotojus. O dėl dėstytojų perverbavimo, tai jus gal ir teisus – VU viduje jo negales būti, nei tarp GMF ir BCHI ar BTCI ar CHF, nei tarp KHF ir TVM ir EF, nei tarp MII ir MIF, negales ar ne?
2012-01-08 19:04
Stasys Jukna

@ #72: Jus cia suminejot daug sutrumpinimu “GMF ir BCHI ar BTCI ar CHF …”. Bet gal cia ne “perverbavimo” problema, o STRUKTURINE universiteto problema: kam DUBLIUOTI? Tarkim, prijungus MII prie VU, man visai nebeaisku, kuo gi MII tures skirtis nuo MIF? Tik pirmi tiria, antri desto? Kazkaip neitikinama. Man atrodo, kad prijungus tiek nauju institutu, pats VU turetu persvarstyti visa savo jegu isdestymo strategija. Juk VU staiga(!) padidejo bent jau trecdaliu (jei ne daugiau). As apie tai jau kiek masciau. Bet kol kas nenoreciau i tai gilintis. Cia ir dabar svarbu yra visam VU pagalisu patvirtinti gera, demokratini Statuta. Kad zmones pajustu: mes cia svarbus. Kad dingtu nepasitikejimas valdzia. Kad kiekvienas dirbantis VU pasijustu jam reikalingu. Del “kitu darbuotoju” as nesupratau: jie gi irgi patenka i “apmokami pagal pareigas”. Baziniai algu tarifai jiems taip pat turi galioti.
2012-01-09 09:04
#68 Gintarui

Papunkciui:
1) Jokiu budu neatmesciau korupcijos galimybes, nes pastaroj turi daug veidu: nebutina rektoriui ar itakingiems rektorato pareigunams duoti “vokeli”. Galima, pvz., jam ismoketi kokia nors solidzia premija uz kazka (ta “kazka”rasti nesunku), galima fakultete idarbinti jo marcia ar zenta, galima finansuoti jo isvyka i itin tolimoje salyje vykstancia konferencija – su keliu dienu “uodega” poilsiui, galima nupirkti jam nauja ir patogia tarnybine masina, ir t.t. Keliu yra, ieskokite ir rasite :-) .
2) Skirtingai nuo Jusu, nematau nieko blogo tame, kad turtingi fakultetai perpirks geresnius administratorius ar ir geresnius destytojus/tyrejus is “biednu”. Nes, mano nuomone, tai reikstu, kad tasai “perpirktasis” migruoja ten, kur jo kvalifikacija, darbo igudziai ir darbo graza yra geriau (auksciau, labiau, etc.) vertinami. O tai yra net labai normalus reiskinys darbo ekonomikos poziuriu.
Juk gal nejauciate socialistines nostalgijos tiems islyginamiesiems tos pacios profesijos atstovu atlyginimams, kuriu buta anuomet, sovietmeciu? Kai visose aukstoiose mokyklose ir, juolab. visuose fakultetuose, asistento, docento ir profesoriaus atlyginimas buvo vienodas, “nuleistas is auksciau”?
2012-01-09 09:05
#72 Gintarui

Apie Jusu komentare #72 minimus perverbavimus: Jus teisus, kai kurie jie[b] jau vyksta[/b]. Bet kas del to pralaimi – ar nesugebantus papildomai uzsidirbti lesu ir del to prarandantis “kadrus”” padalinys, ar Vilniaus universitetas apskritai? Manau, paranda pirmasis, o antrasis – ko gero, islosia. Nes pirmajam pralaimejus, laimi kitas padalinys (kuris pritrauke pas save gera destytoja ar mokslininka), laimi siojo studentai (ypac jei siu yra daugiau, nei paliktame padalinyje), laimi, pagaliau, pats destytojas/moksininkas (!).
Mano giliu isitikinimu, konkurencija yra gerai, tai pazangos variklis. Ivairiapuse konkurencija, tarp kitu – ir gebejimu uzsidirbti papildomu pinigu, kuriuos galima panaudoti savo nuoziura, nediktuojant “CK ar GosPlanui” (kad ir kaip sie vadintusi) :-)
2012-01-09 09:17
#69 S.Juknai

[i]Priedo: ka reiskia “savo uzdirbtos lesos”? Fakultetu/instituto uzdirbtos lesos yra viso VU uzdirbtos lesos. Tad uztektu tik sureguliuoti, kokia dalis tu lesu patenka i centrini fonda. [/i]

Idomu (ir truputi juokinga :-) ), bet Jus cia prabilote kone tais paciais zodziais, kaip Finansu minitersijos pareigune, viesai pasisakiusi mazdaug pries metus. Ji irgi sake [i]”” ka reiskia “savo uzdirbtos lesos”? VU yra valstybine istaiga, tad jo uzdirbtos lesos yra valstybes uzdirbtos lesos ir turi buti pervedamos i biudzeta. VU uzsidirba pinigus ne tam, kad juos pats ir isleistu, bet tam, kad palengvintu nasta visiems mokesciu moketojams”[/i] (cituoju is atminties). Kaip Jums tai patinka? :-)
Kalbant konkreciau, lesa uzdirba ne “:visas VU”, jas uzdirba konkretus fakultetai/institutai, dar konkreciau – ju aktyvus nariai. Taip, uzdirbdami tas lesas jie naudoja VU infrastruktura (vieni, “laboratoriniai mokslai” – daugiau, kiti, pvz,, TF, EF ar TSPMI – zymiai maziau, jei isvis) bei VU “branda” (varda, prekini zenkla). Todel turi dali uzdarbio perduoti i centrini VU fonda. Jus gal nezinote, bet siuo metu fakultetai perduoda i CF (centrini foinda) daugiau kaip 50% savo uzdirbtu lesu, t.y. patiems uzdirbantiems lieka maziau, kaip puse. Negi Jums atrodo, kad toks “mokestis” yra mazai?
2012-01-09 09:47
S.Jukna - #69

Ar kažko nesumaišėte? T.y., [b]biudžetiniu tarifiniu [/b] atlyginimu konkrečiai [b]pozicijai[/b] (lekt, doc, prof) ir konkrečiame fakultete dirbančio konkretaus asmens gaunamos algos? Biudžetinis tarifinis atlyginimas yra visame VU vienodas, reglamentuotas Senato “lentele””. Tačiau kiek konkrečiai uždirbs konkretus doc. ar prof. priklauso nuo to, kiek jis aktyvus moksle, studijų procese, projektinėje veikloje. T.y. kiek uždirbs [b]papildomų, nebiudžetinių[/b], lėšų, Tai [b]nėra[/b] VU skirtų biudžetinių lėšų perdalijimas! Ir tų papildomai užsidirbtų lėšų (likusių fakultetui po atsakitymų i VU “bendrą katilą”) paskirstymas neturėtų būti Rektorato, bet fakulteto reikalas bei nuožiūraĄ
2012-01-09 09:49
Pataisa

Atsiprašau, ankstesnis postas buvo adresuotas S.Juknai, ne rašytas S.Juknos. Praleidau adreso eiluteje raidę “i”… :-| Atsiprašau kolgeos S.Juknos ir kitu skaitytojų
2012-01-09 15:11
jukna

@ #76: Malonu, kad nezinodamas prabilau kaip finansu ministerijos atstovas :-) Bet biudzetines lesos yra mokesciu moketoju sunestos, ir is taip jau mazu algu nuplestos lesos. Tad jas reikia naudoti ypac atsargiai! Nes kitaip mokesciu kilimo nepazabosi. Bet minedams infrastruktura ir branda, Jus uzmirsote pagrindini dalyka: is biudzeto gaunama ATLYGINIMA. Uz “savu” (nebiudzetiniu) lesu uzdirbima. Stai kodel bent jau Vokietijoje taip vadinamos “external funds” beveik istisai keliauja i universiteto fonda. Kas lieka ju gavejui yra: galima idarbinti savo grupeje mokslininka(us), gauti prieda prie atlyginimo, gauti laboratorine iranga, moksliniu kelioniu apmokejima, ir pan. Taip pat, tokiu isoriniu lesu pritraukimas iskaitomas i profesoriaus “aktyvuma” (kaip ir paskaitu kruvis/kokybe), ir galima gauti prieda prie bazinio atlyginimo (procentini dydi nustato senatas; kiek zinau jis tikrai nevirsija 50%).

@ #77: As manau, kad tas lesas neturetu skirstyti nei rektorius nei fakultetai (zr. pavyzdi auksciau). Universitetas – tai ne Microsoft. Cia leidziami kaimo zmoniu sukrapstyti centai.
2012-01-09 15:27
Pasiulymas

[quote name=”Stasys Jukna”]@ #76:[i] Malonu, kad nezinodamas prabilau kaip finansu ministerijos atstovas :-) Bet biudzetines lesos yra mokesciu moketoju sunestos, ir is taip jau mazu algu nuplestos lesos, ir jas reikia naudoti labai atsargiai.[/i]

Mes, atoro, nesusisnekame… As kalbu apie PAPILDOMAI uzsidirbtu lesu naudojima, o jus – apie biudzetines lesas.

” [i]Bet minedams infrastruktura ir branda, Jus uzmirsote pagrindini dalyka: is biudzeto gaunama ATLYGINIMA. Uz “savu” (nebiudzetiniu) lesu uzdirbima.[/i] “

Eh??? Apie ka jus cia kalbate?? Is biudzeto universiteto destytojas gauna atlyginima uz tai, kad jis -atitinkamai savo pareigoms- skaito paskaitas ir vykdo biudzetine moksline veikla. Taskas. Uz ta atlyginima jis [b]nera[/b] niekaip ipareigotas uzdirbineti papildomas,[b] nebiudzetines [/b] lesas savo fakultetui ir universitetui: skaitydamas daugiau paskaitu, negu numato pareiginio kruvio normatyvai, imdamasis uzsakomuju darbu privaciam ar viesam sektoriui, dalyvaudamas ivairiu projektu ir grantu konkursuose ir t.t.
Jeigu Jus manote, kad tas, kuris papildomai (dvigubai ar daugiau) dirba, pritraukdamas papildomas (nebiudzetines!) lesas savo fakultetui ir universitetui, vertas tiek pat ar tik 50% daugiau kiek ir tas, kuris tik atidirba savo “biudzetine norma”, tai man su Jumis nepakeliui. Ir su Vokietijos universitetu tvarka – irgi :-). (Beje, kas Jums sake, kad Vokietijos a/m sistema ir/ar universitetu savivalda yra sektinas pavyzdys?)
2012-01-09 15:41
S.Juknai

[i]@ #77: As manau, kad tas lesas neturetu skirstyti nei rektorius nei fakultetai (zr. pavyzdi auksciau). Universitetas – tai ne Microsoft. Cia leidziami kaimo zmoniu sukrapstyti centai.[/i]

?? Nesupratau… Apie kokius “kaimo žmonių sukrapštytus centus”, tegul ir metaforiškai, Jūs kalbate?
Gal kažko nepagavote, perskaitęs mano komentarą: kalbu ne apie kaimo ar miesto žmonių suneštus į biudžetą mokesčius, kurių dalis -kaip [i]biudžetinė dotacija [/i] – atitenka VU. Kalbu apie atskirų mokslininkų ar jų grupių uždirbamas [b]papildomas lėšas[/b], ateinančias ne iš biudžeto. Tai gali būti, pavyzdžiui, IBM ar Achemos lėšos už kokius nors jų užsakytus darbus. Tai vargu ar vadintina “kaimo žmonių suneštais centais”, ar ne? :-)
2012-01-09 16:25
jukna

@ #80+#81: Jokiu budu nemanau, kad Vokietijos svietimo ir mokslo sistema ideali, greiciau atvirksciai. Bet visai del kitu dalyku, negu minejau (pagrinde, del biurokratijos). Nors kiek zinau is kolegu, ir kitose salyse su tom “papildomom” lesom, uzdirbamom ne privaciuose universitetuose, elgiamasi labai atsargiai. Jos pagrinde nukeliauja irangai ir jaunu mokslininku laikinam idarbinimui. Priedams liekanti dalis tikrai ne antra ar net trecia alga.

Del “biudzetines versus uzsidirbamos” lesos. Norecau kiek tiesmukiskai paklausti: kuriuo gi paros metu tie firmu “uzsakymai” vykdomi, tos papildomos lesos uzdirbamos? Po pilnos dienos itemto mokslinio darbo ir kruvos paskaitu, ju paruosimo? Gal savaitgaliais? Ar visgi tos, is biudzeto apmokomos DARBO dienos metu? Jei taip – tai arba normatyvai yra aiskiai per mazi (zinodamas VU destytoju kruvi, tuom visai netikiu), arba aiskiai apleidziamos pagrindines pareigos. Tad kartojuosi: universitetas nera koks privatus IBM mokslinis institutas. (Tokiuose institutuose mokslininkai uzdirba bent 2-3 kartus daugiau, negu valstybiniuose. Tai tikri “protu siurbliai”. Turejau (deja) ten palydeti ne viena gera galva rasydamas “letter of recomendation”.) Tad “academics” yra dabar autsaideris. Todel, kad mokesciu moketoju pinigais finansuojami FUNDAMENTALUS tyrimai, ne konkretus, pelna zadantys tailymai. Jei IBM ar Achema UZSAKO konkrecius darbus, nesancius universiteto fundamentaliu tyrimu pakete, tai tuos uzsakymus atliekantiems algas ir turetu moketi tie patys IBM ar Achema, ne mokesciu moketojai. Universitetas nera pelno siekianti imone. Papildomos lesos gerai – bet tik kaip PAPILDOMOS. Kaip galimybe paskatinti pacius atlikejus ir pakelti pati universiteto bazini atlyginima. Butu VU privatus universitetas – uzsiciaupciau is karto: ten dalykas visai kitas.
2012-01-09 17:15
jukna

P.S. Kad nesusidarytumet klaidingo ispudzio: as visai nemanau, kad aktyvus mokslininkai/destytojai butu vienodai atlyginami kaip ir tik savo paskaitas “atkalantys”, kazkaip straipsni sukurpe. Visai ne! As tik teigiu, kad valstybinis universitetas ne firmu “uzsakymu” vykdytojas. Universitetas – tai greiciau tu uzsakymo busimu vykdytoju kalve. Geriausiu atveju – rimtas tu firmu konsultantas. As taip pat suprantu, kad ilindau i “karsta katila”: realybe deja rusti, destytoju/mokslininku bazine alga yra deja aiskiai per maza. Esant tokiam biednam biudzetiniam finansavimui zmones priversti uzsidirbti “is salies”. As tik noreciau, kad tas uzsidirbimas nevirstu pagrindiniu destytoju/mokslininku tikslu. Kad tas uzsidirbimas butu “legalizuotas”. Tiesiog nustatant daugmaz protinga visam VU pervedamu “mokesciu” is uzdirbtu lesu procenta. Nenoreciau, kad vien fundamentalius tyrimus RIMTAI vykdantys mokslininkai bei pasisvente, negailintys laiko destytojai liktu “durniaus vietoje”. Kad butu aiskios taisykles, kad nereiketu laukti “rektoriaus malones” atlyginimo dalykuose.
2012-01-09 20:56
Gintaras

#76-am ir p.Juknai. Dėl atskaitymu į Centralizuota fondą tai nereiketu klaidinti erdves nezinant – šiandien nuo krepšelius ir studijų įmokų atskaitoma nuo 30 iki 35 procentu., taciau nuo uždirbtų lesu (vykdant sutartis uzsAkomasias ar atliekant konsultacijas ect.) tik 10 procentu. Taciau dar atminte kad dalis šių pinigu sugrįžta apmokėti fakultetu pastatu išlaikymui -šildymui, valymui, elektrai, vandeniui, apsaugai, dalis eina bibliotekai dalis ITTC. Kai turėsime full-costingo sistema ir galėsime pasakyti kiek kainuoja kiekvieno pastato išlaikymas ir kiek nuo kiekvieno lito tiesioginių išlaidų lito eina pridetinem dengti- tada ir paaiškės tikra padėtis. Artima tokiai yra prijungtuose institutuose, nuo jų is viso atskaitoma tik 5 procentu. Nuo verslo sutarčių ir tik 1/3 overhedu nuo projektu
2012-01-09 21:02
Gintaras

P.Juknai dėl uzdirbamu pajamų. Man atrodo, kad tikrai dabar labai apsimoka verslo sutartis ypač jei jos susijusios su moksliniais vykdomais to paties mokslininko tyrimais vykdyti per universitetą, nekuriant savo UAB-o. Juk paimame tik 5-10 procentu.Paskaiciuokite kiek išleistų buhalterei, sekretorei, vadybininkui. Tikrai verta per universitetą, net PVM atskaita vykdome ;-) . Aišku moksline ir pedagogine veikla kentėti neturėtų. Dar geriau kad butu teisiškai atskirta bet tai ateities, gal artimos reikalas…
2012-01-10 12:41
p.S.Juknai

Regis, mes ir toliau nesusikalbame… :-| .

Stai, Jus rasote: [i]”Jei IBM ar Achema UZSAKO konkrecius darbus, nesancius universiteto fundamentaliu tyrimu pakete, tai tuos uzsakymus atliekantiems algas ir turetu moketi tie patys IBM ar Achema, ne mokesciu moketojai. Universitetas nera pelno siekianti imone.””[/i] O negi Jus manote, kad IBM ar Achemos uzaskytus darbu apmoka mokesciu moketojai?! Ne, juos apmoka IBM ar Achema! Ir dalis tu apmokejimu tik PAPILDO (o ne atima is) universiteto biudzeta, pridedami prie lesu, gaunamu is mokesciu moketoju.
Gi tuos darbus, atnesancius universitetui, fakultetams ir destytojams papildomu (ne mokesciu moketoju!) lesu, atliekantys destytojai vykdo jiems nustatytas paskaitu kruvio ir MTD norma – tad jiems negalima prikisti, kad jie tai daro vogdami “biudzetini laika”. Kas Dievo – Dievui, o kas Ciesoriaus – Ciesoriui, kaip sako Sv.Rastas. Tiems papildomiems darbams reikia ir papildomo laiko, ir papildomu pastangu: jiems tenka aukoti ir dali laisvalaikio, ir dali savaitgaliu, ir dali atostogu. Pavydziu Jums, jei Jusu darbo savaite turi tik 40 valandu…
Kai del universiteto nebuvimo pelno siekiancia imone, tai sutinku – jis toks nera (bent jau siuo metu, nes nera nieko blogo buti pelno siekianciu universitetu – tokiu Lietuvoje yra ISM, tokiu pilna uzsienyje). Taciau tai jokiu budu nereiskia, kad universitetas turetu niekinti galimybe uzsidirbti papildomu lesu – parduodamas savo paslaugas, savo idejas, patentus, autorines teises, savo sukurtus produktus (studijas, projektus, prietaisus, etc.). Tai tereiskia, kad universitetas negali gaunamas lesas investuoti i pelna nesancius finansinius instrumentus ar pan, o turi jas isleisti kastu padengimui, atlyginimams, irangai bei knygoms isigyti, duombazems prenumeruoti, ir pan.
2012-01-10 12:54
to: Gintaras

[quote name=”Gintaras”]. Aišku moksline ir pedagogine veikla kentėti neturėtų. Dar geriau kad butu teisiškai atskirta bet tai ateities, gal artimos reikalas…[/quote]

Nežinau, ką turite omenyje sakydamas “teisiškai atskirta”. Taipgi man miglota Jūsų nuoroda į tai, kad dėl konsultacinės ar taikomosios (pagal verslo ar viešojo sektoriaus sutartis) veiklos “moksline ir pedagogine veikla kentėti neturėtų”. Kaip suprasti tą “kentėti”? Ar galima būtų analogiškai tarti, kad “dėl pedagoginės veiklos kenčia mokslinė veikla”? Tur būt, taip, bet šitai priimame kaip savaime suprantamą, būtiną ir netgi reikalingą dalyką, ar ne?
Kodėl nepamasčius plačiau, neapsiribojant XIX a, pabaigos universitetų misijos samprata – t.y., kad universtetų misija n(eb)ėra tik moksliniai tyrimai ir studijs, bet ir inovacinė-taikomoji veikla? T.y. mokslo pažangos vertimas visuomenės technine-ekonomine-socialine pažanga, mokso idėjų diegimas į praktiką.
Todėl tą teisinį atskyrimą aš suprasčiau kaip akademinės veiklos trečiosios sudedamosios dalies -inovacinės taikomosios veiklos – ĮTEISINIMĄ “de jure” (de facto jau ji dabar vyksta, tik gal nepakankamai). Padarant ją ne tik vienu iš universiteto “raison d’etre” stulpų, bet ir akademinio pripažinimo (karjeros) sudėtine dalimi.
2012-01-10 16:37
Gintaras

#87 pritariu. Dėl teisisko atskirimo – turejau omenyje veikla, kuri nesusijusiu su universitetu, bet vykdoma, deja, universitete, t.y. Komercija per UAB- a be universiteto dalyvavimo, taciau aktyviai dalyvaujant mokslininkui, kuris komercializuoja IN ne per universitetą, nors naudoja laika, studentus, resursus , taciau pajamas gauna ne VU o koks nors jo UAB-lis:).
Dėl inovacines veiklos pritariu taip PAT, bet čia turėsime dar ieciu prilauzyti, nes kaip matėte, net musu tekste dėl autonomijos cituojamas Newmanas, kuris į universitetu misija žiūrėjo kaip į zinija, žinias abstrakciai, be jų praktinio panaudojimo. Manau turėsime dėl VU misijos su humanitarais ir kai kuriais social.mokslu atstovais rimtai (taciau tikiuosi dalykiskai) padiskutuoti. Gal jie į šia konferencija įsijungtu arba reikia nauja užvesti: ” Universiteto misija globalizacijos laikotarpiu – XIX a. Dogmomis vadovaujantis ar ….?”
2012-01-10 17:26
Artūras: #88

Beje, naujojo VU Statuto projekte universiteto veiklos tikslai jau siekia toliau, nei abstrakčių žinių generavimas:

1) vykdyti aukšto tarptautinio lygio fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus bei socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros darbus, įtraukiant į juos visų pakopų studentus;
………….
3) stiprinti mokslo, studijų, žinijos ir inovacijų vaidmenį ir poveikį visuomenės raidai;
……………

Su UABais, kuriuose universiteto mokslininkai prekina savo žinias, santykių modeliai gali būti įvairūs. Pavyzdžiui, MIT schema remiasi tuo, kad darbuotojų IN priklauso universitetui ir šitą IN universitetas įneša į mokslininkų kuriamas bendroves kaip savo dalį. Jei verslas pasiseka, universitetas gauna atitinkamą dalį pelno.
2012-01-10 17:32
jukna

@ 87+88: Nemanau, kad Newmano ir daugelio kitu proto sviesuliu (simtmeciais!) poziuris i universitetu misija yra tik “XIX amziaus dogma”. Kad “inovacine-taikomoja veikla” staiga turetu pakeisti (arba bent nustumti i sali) ta gryna fundamentaliu, universaliu ZINIU gavimo ir skleidimo tiksla. Ta amziais buvusi univestitetu (ir VU) tiksla.
Juk ir dabar taikymuosius tyrimus vykdo daugybe specializuotu aukstuju mokyklu (tarkim MIT ir kt. Amerikoje, VGTU ir kt. pas mus). Bet butu gaila, jei ir VU (gal vienintelis universalias zinias akumuliuojantis universitetas Lietuvoje) virstu UAB uzsakymu vykdytoju. Ir neuzmirskim: inovacijos ir taikymai tik todel galimi, kad kazkur vykdomi ir “abstraktus”, fundamentalus tyrimai, negaunat jokios tiesiogines naudos. Pagaliau: akcentuojant inovacine-taikomaja VU paskirti butu ir nereikeje tiek piktintis del VU autonomijos atemimo uzmaciu. Net atvirksciai: tada gal net butu gerai, kad bent puse Senato (ne tik Tarybos) sudarytu verslininkai. Tad reikalas ne “reikia ar nereikia VU uzsiimti taikomais tyrimais”. Aisku reikia! Reikalas PROPORCIJOSE. Ir universiteto misijos supratime. Esame su Newmanu ar su Bill Gate?
2012-01-10 20:10
jukna

@ 86: Tikrai, atrodo mudu nesusisnekame. As nemanau, kad IBM ar Achema leidzia mokesciu moketoju pinigus (akivaizdu). Juos leidzia tik IBM ar Achemos uzsakymus vykdantys universiteto darbuotojai! Besinaudojantys infrastruktura ir atlyginimu uz pagrindini darba. Manau su “kas Dievo – Dievui” argumentu nenusluosime aiskaus fakto: “barbiu-tridarbiu” RIMTAME darbe nera! As bent per visa gyvenima to nemaciau. Tad, jei IBM ar Achemos uzsakymas yra RIMTAI vykdomas, aisku kas lieka kitam (tiesioginiam) darbui.

P.S. Mano darbo savaite turi 84 valandas, is ju tik 42 “valdiskai apmokamos”.
2012-01-11 12:21
S.Juknai

[i]As nemanau, kad IBM ar Achema leidzia mokesciu moketoju pinigus (akivaizdu). Juos leidzia tik IBM ar Achemos uzsakymus vykdantys universiteto darbuotojai! Besinaudojantys infrastruktura ir atlyginimu uz pagrindini darba[/i].

Gal galetumete paaiskinti, kokiais argumentais remdamasis laikote, kad savo gyvenimo laika virs tu 42 “valdiskai apmokamu” valandu per savaite (ir taipgi dali atostogu laiko) leidziantis IBM ar Achemos uzsakymams vykdyti universiteto darbuotojas “leidzia mokesciu moketoju pinigus”? (Uz kuriuos jis, beje, atidirba pagal nustatytus normatyvus: ir pedagoginio kruvio, ir mokslinio darbo)
Toliau, gal galetumete paaiskinti, kodel manote, kad universiteto struktura naudojasi asmuo, kuris tiems darbams vykdyti naudoja [i]asmenini namu [/i] kompiuteri, namu interneto ir Mazvydo bibliotekos resursus? (pvz. sociologas., teisininkas, vadybininkas ar ekonomistas, kuriems nereikia VU laboratoriju).

“[i]Manau su “kas Dievo – Dievui” argumentu nenusluosime aiskaus fakto: “barbiu-tridarbiu” RIMTAME darbe nera! As bent per visa gyvenima to nemaciau. Tad, jei IBM ar Achemos uzsakymas yra RIMTAI vykdomas, aisku kas lieka kitam (tiesioginiam) darbui[/i]”

Hmm… Ar ta pati pasakytumete apie RIMTAI vykdancius ir europinius (pvz.FP7) projektus, kurie juk irgi yra [i]nebiudzetiniai [/i] MTD? Gal ir tokie projektu “aktyvistai” pasmerktini, kaip “barbes-tridarbes”? :lol:
2012-01-11 15:31
S.Juknai

@ #90: “[i]Nemanau, kad Newmano ir daugelio kitu proto sviesuliu (simtmeciais!) poziuris i universitetu misija yra tik “XIX amziaus dogma”. Kad “inovacine-taikomoja veikla” staiga turetu pakeisti (arba bent nustumti i sali) ta gryna fundamentaliu, universaliu ZINIU gavimo ir skleidimo tiksla. (…) Esame su Newmanu ar su Bill Gate? [/i]

Nereikia i viska zvelgti taip, tarytum kalba eitu apie Paskutiniji teisma:””baltas”arba “juodas”, su Juo, ar su Setonu :-) . Inovacine-taikomoji veikla neturi pakeisti ar nustmumti i sali iprastiniu veiklu, bet gali (ir, mano nuomone, turi) papildyti jas, T.y., prie dvieju “stulpu”, ant kuriu dabar stovi universitetas, prideti tretiji.
Siuolaikine universitetu veiklos paradigma numato, kad salia anksciau buvusios ziniu [i]gavimo ir skleidimo [/i] misijos, universitetai dar turi ir tu ziniu diegimo misija, t.y. ju integravimo i visuomenes socialine-ekonomine-technologine pletra uzduoti. “Dramblio kaulo bokstu” laikai jau baigesi…

Ir tokia veikla Amerikoje uzsiima anaiptol ne tik Jusu minimas MIT, bet beveik kiekvienas universitetas (!), tarp ju ir tokie universalai, kaip Harvard, Yale, Stanford ar Princeton. Europa siuo atzvilgiu kiek atsilieka, bet kaip imanydama greiciau vejasi: net tokie “klasikai” kaip Oxford ir Cabridge jau keleri metai uzsiima moksoo tyrimu, studiju IR taikomosios-inovacines (neretai – verslo, tiesiogine to zodzio prasme) integravimu. (Zr. pvz. Oxford-Cambrdge ARC iniciatyva)

Juk
2012-01-11 15:43
jukna

@ #92: As gal kokiu nuansu ir nesuprantu, nesu ekspertas nei ukiniuose, nei finansiniuose dalykuose. Bet jei, kaip sakote, zmogus koki firmos uzsakyma vykdo TIK savaitgaliais, per atostogas ir pan., kai jis tam naudoja savo asmenini kompiuteri, interneta ir piestuka – tai kur problema? Uz tai jis visai teisetai gali gauti atskira honorara tiesiai is firmos. Lygiai kaip uz projektu recenzavima, knygu rasyma ir tt. Lieka tik irasyti ta honorata i pajamu mokescio deklaracija, ir tvarka. Bet tada as nesuprantu, prie ko cia universitetas? Dar: kalbant apie “atidirba pagal nustatytus normatyvus” ta galima gal taikyti destytojams (cia produktas daugmaz aiskus – paskaitu kruvis). As gi pagrinde turiu omenyje moksliniu institutu zmones. Ju produkcija – moksliniai rezultatai. Ir kaip grieztai jie “normuojami” – zinome juk visi. Va cia ir lenda man tas “barbes-tridarbes” palyginimas. Del EU bei LMT projektu: cia man senai didelis klaustukas. Bent jau Vokietijoje nemaciau, kad kas uz toki projekta gautu ANTRA atlyginima. Kaip sakiau, vokieciu profesoriai, gave granta, gauna tik nedideli prieda prie bazines algos. Viskas keliauja irangai, naujoms bendradarbiu darbo vietoms (tai didziausias granto privalumas) ir pan. Likutis keliauja i bendra universiteto fonda. Nemanau, kad kitose salyse ta tvarka labai jau skiriasi.
2012-01-11 15:58
jukna

@ #93: As juk nesu pries sita trecia “stulpa”. As (kaip sakiau) esu tik uz protingas PROPORCIJAS. Ir pries moksliniu tyrimu tapatinima su “pramoniniais tyrimais”. Esu tik uz tai, kad sitas trecia stulpas nevirstu pagrindiniu (metam moksla, puolam ji taikyti). Kad jis palaikytu tuos du pirmus stulpus (atskaitymu i centrini fonda problema). Kad atskiri VU padaliniai nevirstu “biudzetiniais” IBM ar Alchemos filialais.
2012-01-11 16:59
to #94

1. Honoraru i pajamu mokescio deklaracijas nereikia irasineti – tas pajamu mokestis, kaip ir mokestis SODRAI, atskaitomas automatiskai, darbdavio buhalterijos.

2. Kai vienu is universiteto (vadinasi – ir jo darbuotojo) veiklos tikslu tampa socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros darbu vykdymas (zr. naujaji VU statuta), tai jiems sugaistamas darbuotojo laikas jau nebegali buti traktuojami, kaip mokesciu moketoju “apvaginejimas”. Net jei jis yra “42 val/sav” dalis.

3. Kartais (tiesa sakant, daznai) net ir tiems namuose ar tyrimu “objekte” dirbantiems mokslininkams ar ju grupems, norint gauti uzsakyma, reikia VU “brendo”, t.y. jo vardo. Sitokiais atvejais, manau, univerisitetas tampa “prie to”” ir naturalu, kad jam atskaitomas “brendo mokestis”, tie 10% , kuriuos minejo p.Gintaras.
4. Universiteto laboratorijos, jo prenumeruojamos DB ir kt. infrastruktura irgi gali buti naudojama ne “privalomojo darbo”(tu 42 val/sav) metu – dirbant virsvalandzius, sestadienius, per atostogas ir pan. Tada uzdirbtos lesos (is ES projektu, is IBM ar is Achemos) tampa uzdirbtomis universiteto mokslininku ar ju grupiu, taigi – tai ne tik papildomas mokslininko uzdarbis, bet ir papildomos universiteto pajamos. Kam nuo sito blogiau?
2012-01-11 18:02
jukna

@ #96:

1. Del honorariniu pajamu apmokestinimo – o kas, jei uzsakymas ne is Lietuvos firmos? :-?

2. Abejoju, ar irasas Statute “socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros darbu vykdymas” suprantamas kaip “pelno siekianciu imoniu uzsakymu vykdymas”.

3. Klausdamas “prie ko cia universitetas” as zinoma supratau “prie ko” – reikia “solidaus vardo”. Be jo jokiu pelningesniu uzsakymu ir nebutu. O firmos vardas yra brangus (labai brangus!) dalykas. Tad net sia prasme tie 10% atrodo keistai mazi.

4. Del “kam nuo sito blogiau”. Atrodytu, lyg niekam. Deja, nuo to blogiau tiems gamtos mokslu “fundamentalistams”, tiems humanitariniu/socialiniu mokslu atstovams, ir pagaliau – patiems mokesciu moketojams. Nes dalis VU skirtu biudzetiniu lesu nukeliauja ir “uzsakyku vykdytoju” bazinems algoms –> mazesnes ju bazines algos. Tad viskas susiveda i Nr.3: reikalingas saziningas uzdirbtu lesu dalijimo balansas. As manyciau, vietoj 10% turetu buti bent jau kokie 30%. Tas VU “brendas” juk uzdirbamas butent tu, mano suminetu VU mokslininku. Ir jo gali greit nebelikti, jeigu pirmi du VU “sulai” prades nykti. O jie jau pamazu nyksta. Del drastiskai mazinamo biudzetinio mokslo finansavimo.
2012-01-11 19:41
to #97

[quote name=”Stasys Jukna”]@ #96:

Deja, nuo to blogiau tiems gamtos mokslu “fundamentalistams”, tiems humanitariniu/socialiniu mokslu atstovams, ir pagaliau – patiems mokesciu moketojams. Nes dalis VU skirtu biudzetiniu lesu nukeliauja ir “uzsakyku vykdytoju” bazinems algoms –> mazesnes ju bazines algos. .[/quote]

Nenukeliauja, jei tie darbai vykdomi -pakartoju- [b] naudojama ne “privalomojo darbo”(tu 42 val/sav) metu. [/b] . VU skirtos biudzetines algos atidirbamos tuo “privalomojo darbo laiko” metu, o ka tyrejas daro su savo laisvalaikiu – tai jo reikalas. Jis gali skaityti grozines ar filosofines knygas, kapstytis savo sode, grazinti savo namus, vartytis prie ezero ar juros, arba…imtis papildomo mokslinio darbo (kartu su kolegomis ar vienas). Uz universiteto “zenklo”ir infrastrukturos tam darbui suteikima – universitetui atitenka dalis uzdirbtu lesu.

Del “pelno siekiancio imones uzsakymu”: kuo tyrimai, daromi uzsakius pelno nesiekianciai imonei ar viesajam sektoriui, yra “:aukstesni” ar “moksliskesni” uz tuos, kurie vykdomi uzsakius pelno siekianciai imonei? Pelnas, jusu ziniai, rodo, kad imone gamina produkta ar paslaugas, kurios reikalingos visuomenei.

Ir dar: 30% universitetui ar fakultetui? (kurio infrastruktura, dzani – isigyta is tu paciu papildomai uzdirbtu lesu, tas tyrejas naudoja)
2012-01-11 20:15
jukna

@ #98: “Pelnas, jusu ziniai, rodo, kad imone gamina produkta ar paslaugas, kurios reikalingos visuomenei.” Ziurint vien is vartotojisku (kasdieniniu poreikiu) pozicijos – zinoma! Visas skirtumas – KIENO tas pelnas, kas ji gauna. Visuomene, ar firma. Ir dar gerai pasaket “imone gamina produkcija”. Negi Jus manot, kad VU eiline “imone”? Negi sulyginat kultura ir moksla su naujais pieno gaminiais?

Del 30%. As jau anksciau sakiau, kad “vidinio VU mokescio” procentas turi buti sutartas is anksto, jokios rektoriau malones dalinant tas lesas fakultetams. Tame sutarime ir turetu buti apibrezta, kiek lieka patiems uzsakymu vykdytojams, kiek paciam fakultetui.
2012-01-11 21:00
Artūras

Mane šiek tiek juokina ir tuo pačiu glumina smulkmeniškas ir primityvus skaičiavimas, ar teisingai naudojamas „bazinis“ atlyginimas, ypač kai kalbama apie santykius su privačiu verslu. Išeitų, kad valstybės finansuojamas mokslininkas, paskelbęs mokslinį straipsnį, vykdo savo tyrą misiją, o tas kuris, teikia paslaugas privačiai bendrovei, kažkuo nusikalsta. Tačiau iš tikro dalykai yra daug sudėtingesni ir labai persipynę. Viena vertus, viešai paskelbtu moksliniu straipsniu privati bendrovė gali pasinaudoti ir dažnai tai daro be jokio tiesioginio atlygio (tam tas straipsnis ir skelbiamas viešai, o bendrovė moka mokesčius, iš kurių mokamas „bazinis“ atlyginimas). Kita vertus, vykdydamas užsakomuosius technologinės plėtros darbus, universiteto mokslininkas įtraukia studentus, t.y. gerina jų praktinio darbo gebėjimus, gautą patirtį panaudoja studijose; be to kontraktai duoda universitetui tam tikras pridėtines pajamas, kurios naudojamos bendram labui. Nepamirškime, kad bendrovės, plėtojančios technologijas, labai rizikuoja, ir viešųjų subjektų, tokių kaip universitetai, indėlis yra tokią riziką mažinantis veiksnys, kurį remia valstybė. Egzistuoja daugybė pavyzdžių, taipogi Lietuvoje, kai valstybė naudoja specialius privačių ir viešųjų subjektų partnerystės finansavimo instrumentus, kad skatintų pažangą. Pavyzdžiui, moksliniai tyrimai, kurie vykdomi verslo subjektų užsakymu, didina biudžetinę subsidiją ir mūsų universitetui. Na o galų gale, moksliniais tyrimais grįstos technologijos pasižymi didele pridėtine verte, kurios dalis mokesčių pavidalu grįžta valstybei ir tiems patiems universitetams. Taigi, inovacijos, pažanga nėra tiesmukiškai apskaitomi dalykai, universitetai savo misiją šioje srityje gali realizuoti labai įvairiai.
2012-01-11 22:17
to #99

S.Jukna: [i]”Visas skirtumas – KIENO tas pelnas, kas ji gauna. Visuomene, ar firma.”” [/i]

Visuomene, Jusu ziniai, niekada negauna PELNO. Atsargiau su ekonominemis kategorijomis, kurias menkai tepazistate.
Tai – pirma. O antra, pelnas (kuris gali buti gaunamas tenkinant ir kasdieninius, ir “proginius, iskilius” poreikius) rodo, kad tu poreikiu tenkinima pavyko [b]parduoti[/b] (t.y. ne atiduoti ar dovanoti) uz kaina, kuri su kaupu padenge to poreikiu tenkinimo sukurimo kastus. Su kaupu (pervirsiu) – is cia ir pelnas. Gi jei ji pavyko parduoti, reiskia – tas poreikiu tenkinimas turi verte (bent jau tam, kas ji nupirko :-)).

Trecia, viesojo sektoriaus ar verslo subjektu nupirktos mokslo paslaugos dazniausiai kuria [i]pridetine verte[/i], virsdamos paslaugomis ir gaminiais, pagerinanciais musu gyvenima ir paspartinanciais visuomenes socialine pletra (vystymasi).

Del “[i]negi sulyginat kultura ir moksla su naujais pieno gaminiais[/i]?””. Nesulyginu. Vien jau del to, kad kultura ir mokslas – tai [i]veiklos sferos[/i], o pieno gaminiai – maisto pramones [i]produktas[/i]. Suvokiate savo klausimo/palyginimo alogiskuma? :-) . Beje, kulturos sferoje pelnas – toli grazu ne svetimkunis. Mokslo sferoje – dirstu sakyti, irgi.

P.S.: Visiskai sutinku su kolegos Arturo (#100) komentaru.
2012-01-12 15:50
jukna

@ 100+101: O mane glumina tas didelis noras paversti ir VU verslo tarnaite. Jo rizikos mazinimo irankiu. Kai universiteto misijos supratimas verciamas i “perku, gaminu, parduodu” supratima. O pradejom juk nuo svarbiausio: ar ir svarbiausia KODEL reikalinga universiteto autonomija? Kaip ja stiprinti? Kaip pritraukti VU bendruomene prie jos stiprinimo? Cia kazkodel pagrindinis argumentas buvo “akademine laisve”. Ne “inovaciju ir verslo laisve”, ne “laisve teikti paslaugas privacioms bendrovems”. Ne. O butent pabreziant AKADEMINE veikla! Tokias autonomijos butinuma supranta ir kaimo bobule. Verslo teikimo autonomijos butinumu manau zmoniu neitikinsit.

“Išeitų, kad valstybės finansuojamas mokslininkas, paskelbęs mokslinį straipsnį, vykdo savo tyrą misiją, o tas kuris, teikia paslaugas privačiai bendrovei, kažkuo nusikalsta.” Daug sarkazmo (“tyra” misija, “nusikalsta”). Kam pulti i krastutinumus, jei kalbejau tik apie protinga BALANSA. Ir fakultetu autonomija, net skirstant papildomas lesas.

P.S. Po grasinimu “atsargiau su ekonominemis kategorijomis” busiu atsargesnis. Tiesiog tikejausi, jog ir kokio naivuolio nuomone ir abejones gali buti kam idomios :sad:
2012-01-12 16:35
St.Juknai

Stasys Jukna”]@ 100+101: [i]pradejom juk nuo svarbiausio: ar ir svarbiausia KODEL reikalinga universiteto autonomija? Kaip ja stiprinti? Kaip pritraukti VU bendruomene prie jos stiprinimo? Cia kazkodel pagrindinis argumentas buvo “akademine laisve”. Ne “inovaciju ir verslo laisve”, ne “laisve teikti paslaugas privacioms bendrovems”. [/i]

Akademine laisve, mano giliu isitikinimu, apibrezia moksiniu tyrimu srities, krypties ir pobudzio pasirinkimo bei vykdymo laisve, taipgi laisve nuo kazkieno diktato, kaip turi mastyti ir kaip turi interpretuoti tyrimu rezultatus. Takomieji-inovaciniai mokslo darbai kuo puikiausiai “palenda” po sia akademines laisves samprata. O laisve teikti mokslu gristas paslaugas [i]privacioms [/i] bendrovems neatskiriama nuo laisves teikti mokslu grindziamas paslaugas [i]valstybinems [/i] istaigoms. Nes privati bendrove niekuo ne prastesne ar maziau “verta” negu viesojo sektoriaus (valstybine) istaiga.

[i]P.S. Po grasinimu “atsargiau su ekonominemis kategorijomis” busiu atsargesnis. Tiesiog tikejausi, jog ir kokio naivuolio nuomone ir abejones gali buti kam idomios [/i]

Jos ir yra idomios, nes kitaip su Jumis cia nediskutuotume. Nehipertrofuokite – patarimas nera “grasinimas”. Tiesiog butu gerai, jei diskusijoje faiktus vadintume tikraisiais ju vardais. Juks gal ir tamstai keistai atrodytu, jei kas imtu cia zongliruoti tokiomis savokomis kaip, pvz., “autonomijos diferencialas” ar ” akademinis kvantas” :-)
2012-01-12 17:02
jukna

@ #101: P.S. Del mokslo+kulturos vs. pieno gaminiu. Man atrodo ir pirma ir antra yra PRODUKTAS. Skirtumas tik, kam jis skirtas: protui+sielai ar pilvui. O kad kulturos ir mokslo sferoje pelnas nera svetimkunis – cia visiskai sutinku! As gi to ir netvirtinu. As gi nesakau, kad VU neturetu vykdyti pelningu uzsakymu “is salies”. Matyt as niekaip negaliu aiskiai isreiksti savo minti: visi 3 sulai (kultura + mokslas + verslas) yra puiku. VU gali ir turi jais visais remtis. As tik turiu abejoniu del BALANSO (atleiskit, kad vis pabreziu ta zodi). Pirmi du sulai duoda treciam ta “brenda”, trecias pavercia tai pinigais. (Tas “pavertimas” irgi reikalauja nauju ideju ir pastangu.) Jei prades dominuoti pirmi du – liksim priklausomi tik nuo biudzeto. Jei prades dominuoti trecias – virsim normalia firma. Teisybe kazkur per viduri. Tad mano motto: pirmi du duoda “know how”, trecias ji pritaiko, o pinigai padalijami balansuotai. Ir kad tai butu sureguliuota is anksto. Kad fakultetams nereiketu laukti kazkieno malones gaunant ju uzdirbtu pinigu dali. Visa tai turi buti sutarta is anksto. Zaidimo taisykles turi buti zinomos visiems. Tokia stai mano vizija.

P.S. Del “hypertrofavimo”: as esu Sokrato pasekejas … noredamas suzinoti tiesa, apsimest kvailiu. :-)
2012-01-12 18:41
Artūras

Turi būti aiškiai suvokiama takoskyra tarp akademinių dalykų ir verslo. Universitetas nėra verslo įmonė – neparduoda prekių ir pats neteikia kitokių nei mokslo ir studijų paslaugų. Tačiau universiteto bendruomenė turėtų dalyvauti „plėtros“ darbuose (terminas „plėtra“ yra šiuo atveju kiek nevykęs angliško „development“ vertinys), inovacijų kūrime ir technologijos perdavime. Universiteto funkcijos baigiasi ten, kur baigiasi kūrimas ir prasideda gamyba ir prekyba.
Universiteto santykių su verslu sureguliavimas yra svarbus uždavinys, kurio sprendimas palengvėja, universitetui tapus viešąja įstaiga. Universitetas dabar gali būti jo bendruomenės narių steigiamų įmonių akcininku, parduoti licencijas. Generuoti ir skatinti žiniomis grįstą verslą yra svarbi universitetų misijos dalis visame pasaulyje.
Aiškiai apibrėžtas santykis su verslu yra naudingas akademinės bendruomenės stiprinimui. Žinoma, turi būti išlaikytas balansas tarp fundamentinių ir taikomųjų tyrimų bei plėtros. Tačiau šiuolaikinio universiteto mokslo vektorius privalo turėti visas šias tris komponentes.
2012-01-12 19:52
jukna

Man atrodo, gerb. Arturas cia gerai reziumavo “mokslo vs. biznio” reikala. Sakydamas “gerai” turiu omenyje “diplomatiskai”. Bet vienas klausimas visgi lieka atviras: ar, siekiant toliau stiprinti VU autonomija, manoma tobulinti naujaji Statuta? (Dabar, po KT sprendimo, juk atsirado galimybe.) Konkreciai, ar norima atsakyti i tokius klausimus:

1. Ar fakultetu dekanus/institutu direktorius ir toliau skirs rektorius?

2. Kaip renkami Senatas ir Taryba? Kas siulo kandidatus, ir kas vykdo rinkimus?

3. Kaip sudaromos fakultetu/institutu tarybos? Ar ten visgi lieka galioti tas “ieina pagal pareigas” klauzas. (Nors Senatui tai jau nebegalioja.)

P.S. Del Arturo “Mane šiek tiek juokina ir tuo pačiu glumina smulkmeniškas ir primityvus skaičiavimas”. Tai diskusijos desnis: pradedam abstrakciais dalykais (autonomija), nusileidziam iki primityviu smulkmenu (kiek kam procentu), juose surandam abstrakciu dalyku atspindi. As i ta “smulkmeniska” diskusija isileidau tik todel, kad nenoriu buti mulkinamas: kol kas niekas neisrado svarstykles, pasveriancios MOKSLINIO darbo efektyvuma. (Skirtingai nei studiju darba: cia kruviai aiskus.) Ir todel, kad zinau, kaip tas darbas yra vertinamas Lietuvoje (atestacijos): keletas kringeliu ataskaitoje, 1-2 straipsniukai vietiniuose leidiniuose — ir valio, penkmecio norma ivykdyta. Tokioje situacijoje sneketi apie “normatyvu ivykdyma” yra tiesiog akiu muilinimas. (Jus jau atleskit tam tiesmukiskam zemaiciui.) O siaip, as labai daug suzinojau is sitos diskusijos. Pagrinde: ka patys tas pridetines lesas uzdirbantys galvoja. As mat esu tu pirmu dvieju stulpu atstovas (fundamentalistas).
2012-01-12 20:06
Gintaras

Tie kas pridėtines lėšas uždirba manau dalinai diskutuoja. Taip pat p.Juknos asmenyje yra ir fundamentaliuju atstovas. Visai gera diskusija gaunasi. TIk va norejau kad į gana provokatyvu klausimą dėl universitetu vaidmens įsitrauktu ir humanitarai. Jie kažkodėl musu diskusijų vengia :sigh:
2012-01-12 20:25
jukna

@ Gintaras (#107): Tikrai, tas pirmas stulpas, kultura (humanitarai) tyli. Ir aisku kodel: jie – jokia inovacija, joks biznis, net jokie fundamentaliu gamtos desniu tyrimu atstovai. Va juos as (gal ne pagrinde, bet taip pat) ir turejau omenyje kalbedamas apie “sazininga pyrago dalijima”. Tie fundamentalistai (matematikai, fizikai, chemikai) gali gauti grantus is ES ir kitur. Bet is kur prasau gaus svetima granta sociologai, lituanistai? Tad pirmas “stulpas” (kultura) yra didziausiame pavojuje sitame pelno siekianciame pasaulyje.
2012-01-13 12:34
Del 3 sulu

[i]visi 3 sulai (kultura + mokslas + verslas) yra puiku[/i]

O kur studiju “sulas”?…

As siulyciau kitus 3 “sulus”: studijos+mokslas+[i]inovacijos[/i]

Nes: inovacijos (aka taikomieji [i]mokslo[/i] darbai) tinka ne tik verslui, bet ir viesajam sektoriui. Neutriruokime mokslo taikymo kaip skirto isimtinai “verslui”.
2012-01-13 12:39
& #106

[i]kol kas niekas neisrado svarstykles, pasveriancios MOKSLINIO darbo efektyvuma. (Skirtingai nei studiju darba: cia kruviai aiskus.)[/i]

Nesupaprastinkite studiju. Kruviai cia aiskus (kaip ir moksle – “pagaminti” x straipsniu per 5 metus), taciau kruvis – nera studiju[i] efektyvumo [/i] matas. Tai tik darbo [i][b]sanaudu[/b] [/i] apimtis. Efektyvumo savoka [i]ex definition[/i] numato [b][i]rezultatu[/i][/b] palyginima su sanaudomis. Ta studiju rezultatu vertinimo (“[pasverimo”) problema ne trupucio ne menkesne, negu mokslo “svarstykliu” suradimas. Sakyciau, netgi sudetingesne….
2012-01-13 12:55
& #108

[i]kultura (humanitarai) tyli. Ir aisku kodel: jie – jokia inovacija, joks biznis, net jokie fundamentaliu gamtos desniu tyrimu atstovai. [/i]

Velgi – nesupaprastinkite. Visu pirma, humanitarai[i] gali[/i] duoti visuomenei inovaciju – kartais ir dar kokiu! :-) Cia uztektu pamineti kad ir liepos 6-ta diena, kuria siandien svencia ir “”fundamentalistas” S.Jukna, kartu su dar min 3 mln zmoniu, o juk tai – humanitaru moksliniu tyrimu produktas, igijes “kuna” :-). Ir tai, toli grazu, neissemia humanitaru inovaciju ir net verslo (taip, taip!) galimybiu. Paminesiu tik keleta pastaruju: pvz. sociologai turi nemenkas galimybes savo moksla [b][i]pritaikyti[/i][/b], parduodami paslaugas ir viesajam, ir privaciam sektoriui. Toliau, kalbu specialistai taipgi turi meblogas galimybes uzdirbti (ir uzdirba!) is kalbu mokymo. Ir t.t., ir pan.
Antra, del humanitaru nebuvimo “net jokiais fundamentaliu gamtos desniu tyrimu atstovais”. Taip, jie TIKRAI nera fundamentaliu GAMTOS desniu tyrinetojai. Taciau salia gamtos (ar, jei norite, joje) yra ir toks trapus bei lakus darinys kaip VISUOMENE. Kurioje veikia daugybe kitokiu desniu, nei gamtoje, ir neveikia kai kurie gamtos desniai. Kai kurie is tu desniu, ko gero, irgi pavadintini fundamentaliais, bet dauguma ju – dinamiski, kintantys, lakus. Tai, beje, daro ta sistema -HSM tyrimo objekta- labai sudetinga ir nelengva tirti. Ko, regis, nuosirdziai nesupranta dauguma taip vadinamu tiksliuju (gamtos) mokslu atstovu…. :-?
2012-01-13 15:35
Artūras

Formaliai pagal apibrėžimą, technologija yra būdas įvairius išteklius paversti prekėmis ir paslaugomis, o inovacija – technologijos keitimas. Jei prekes paprastai tiekia verslas, tai paslaugos dažnai yra viešos, taigi inovacijos nebūtinai yra skirtos vien verslui.
Kita vertus, ne visos mokslo kryptys siejasi su technologija ir inovacijomis, tačiau daug mokslo krypčių yra svarbios kultūrinei ir socialinei plėtrai (t.y. kūrimui ir vystymui). Tokia plėtra, kuri gali ir dažnai yra susijusi su viešosiomis gėrybėmis, o ne su prekėmis ir paslaugomis, yra nemažiau svarbi nei technologinė. Dalyvavimas kultūrinės ir socialinės plėtros darbuose irgi gali būti universiteto papildomų pajamų šaltinis, kadangi tokie darbai yra finansuojami valstybės ir privačių rėmėjų.
2012-01-13 16:03
jukna

@ # 110+111: Del supaprastinimu: as cia tik spontaniskai diskutuoju (kai atsiranda minute laiko), nevartau kiekvieno zodzio 5-7 kartus. Zinoma, ir destymo kokybes vertinimas nera paprastas dalykas. Ka as sakau – tikrai ne sunkesnis nei mokslinio darbo efektyvumo vertinimas. Del liepos 6: na cia jau su “invacija” kiek persudete. :-) O siaip, zinoma, ir humanitarai gali “uzdirbti is salies”. Bet ju potencialiu uzsakovu “rinka” labai jau ribota, bent jau apsiriboja Lietuva, jos viesosiom imonem. Vargu, ar jau ir Lietuvos imones rimtai uzsiima psichologiniais/socialiniais dirbanciuju aplinkos bei darbo organizavimo tyrimais. Bet kaip ten bebutu, po musu ankstesnes diskusijos (apie papildomu lesu skirstumo sureguliavima) reziumavimo komentare #105, as visgi noreciau sugrizti prie esminio dalyko

— VU autonomijos ir jo Statuto (zr. # 106).

Mano galva, neissprendus bent tu 3 klausimu (svarbiausia, 1-mo ir 3-cio), sunku bus tiketis VU akademines bendruomenes AKTYVUMO, ju paramos VU autonomijai. Tai manau daug svarbiau uz grynai pragmatiskus dalykus, kaip uzdirbtu lesu skirstymas. (Tuos dalykus galima sureguliuoti ir veliau, kai/jei turesim tikrai demokratiska Statuta.)
2012-01-13 18:22
Artūras: #106

1. Rektorius šiuo metu dekanų neskiria. Dabartinis VU statutas numato, kad rektorius viso labo teikia senatui tvirtinti kamieninio padalinio taryboje išrinktą dekaną (direktorių). Naujo statuto projekte, kuriame buvo adaptuojamas Mokslo ir studijų įstatyme siūlytas universiteto valdymo modelis su tarybos renkamu rektoriumi, dekanus skiria rektorius fakulteto tarybai pritarus (buvo manoma, kad tokiu būdu rektorius turėtų stipresnę komandą, kuomet atstumas tarp jo ir senato padidėtų). Jei po KT nutarimo valdymo modelis būtų pakeistas, atitinkamai reikėtų pakeisti ir dekanų skyrimo tvarką (gal būt grąžinti senąją).
2. Sentą tiesiogiai renka mokslininkai. Kandidatus kelia fakultetų tarybos arba 10 mokslininkų. Tarybose renkami dekanai ir senate renkamas rektorius tuo pačiu renkami senato nariais. Nerenkami nariai yra prorektoriai. Studentų atstovybė pati nustato studentų atstovų senate skyrimo tvarką. Naujo statuto projekte senato sudėtyje numatytos įvairios kvotos, o rinkimų tvarką nustatytų pats senatas (gal būt, redaguojant projektą vertėtų šią tvarką detalizuoti). Rektorius lieka vienintelis senato narys pagal pareigas (nors ir jį rinktų taryba).
3. Fakulteto tarybą renka mokslininkų susirinkimas. Dalis tarybos narių į ją įeina pagal pareigas – dekanas ir katedrų vedėjai (išrinkti tos pačios tarybos) ir prodekanai (jų niekas nerenka; taryba juos tvirtina dekano teikimu – gal vertėtų ateityje prodekanų fakulteto taryboje atsisakyti). Kadangi tarybos narių skaičius gali siekti 30 (šį skaičių nustato mokslininkų susirinkimas), tai tiesiogiai renkami nariai gali sudaryti daugumą. Naujo statuto projekte fakulteto valdymo modelis nuodugniai nereglamentuojamas (tai yra aptariama fakulteto nuostatuose, kuriuos rektoriaus teikimu tvirtina senatas, pritarus fakulteto tarybai).
2012-01-13 18:24
Artūras: #106-II

Svarstant naujo statuto projektą, buvo analizuojami įvairūs siūlymai, ir matyt netrukus bus proga kai kurias nuostatas koreguoti. Tačiau vargu ar universiteto savivalda remsis “totaline demokratija”, kuomet visi renka visus (šito nėra nei demokratiškiausiuose universitetuos, nei demokratiškiausiose valstybėse). Labiau tikėtina, kad bus išlaikytas tam tikras balansas tarp akademinės hierarchijos ir akademinio bendruomeniškumo. Tik toks balansas, mano galva, gali užtikrinti amžinas vertybes saugojančio ir nuolat atsinaujinančio universiteto tolesnę raidą.
2012-01-13 18:48
jukna

As turiu tik 2011.02.22 VU senato patvirtinta Stauto varianta (gal yra naujesnis?).

1. Siame Statuto “oficialiame” variante, punkte 27(11) sakoma, kad rektorius “akademinio kamieninio padalinio Tarybos pritarimu skiria akademinių kamieninių padalinių vadovus”. Tai labai skiriasi nuo to, ka Jus sakot ” rektorius viso labo teikia senatui tvirtinti kamieninio padalinio taryboje išrinktą dekaną “.

2. Del Senato rinkimu esu visai susimaises. Statute gi parasyta “Rektorius yra vienintelis Senato narys pagal pareigas.” O Jus sakot “Tarybose renkami dekanai ir senate renkamas rektorius tuo pačiu renkami senato nariais.” Tad papute vejai is kitos (ne demokratines) puses? Tad Senato bent puse vel bus AUTOMATISKAI pagal pareigas?

3. “Dalis tarybos narių į ją įeina pagal pareigas – dekanas ir katedrų vedėjai (išrinkti tos pačios tarybos) ir prodekanai”. Taigi vel – pagal PAREIGAS?! Tad ne tik dekanas, bet ir VISI katedru/skyriu vadovai? Na ne – tai demokratija net nekvepia! Jus man pasakykit nors viena itikinama paaskinima, kodel i valdzia (dekana, katedru vedejus) kontroliuojanti organa turetu buti AUTOMATISKAI itraukiami pacios valdzios atstovai. Senatas senatu – bet sita “pagal pareigas” fakultetu/institutu tarybose nuostata yra kritine!

Esu kiek pritrenktas. Mano pradine aksioma buvo mano matytas, Senato patvirtintas ir daug DEMOKRATISKESNIS Statuto variantas. Ar po KT sprendimo nutarta, kad galim vel ramiai gryzti i sovietinisu laikus?
2012-01-13 19:05
jukna

Del “totalines demokratijos”. Tai man visai nauja savoka. Yra gi skirtumas, ar katedru vedejai ar skyriu vadovai ISRENKAMI i tarybas, ar jie ten patenka AUTOMATISKAI (pagal pareigas). Demokratija nera “lengvas valdymas” (tam geriausiai tinka diktatura). Demokratija yra valdzios padalijimas. Kur kontroliuoja ne patys kontroliuotini. Ar yra kokie argumentai uz AUTOMATIZMA? (Be noro valdyti lengvai = diktatura.)
2012-01-13 19:09
Artūras: #116

Prašau įdėmiau perskaityti mano komentarą #114. Aprašiau esamą tvarką ir pabrėžiau, kas buvo siūloma naujo statuto projekte. Abu statuto variantai – tiek veikiantis (2002 m.), tiek paskutinė projekto redakcija – pateikti VU svetainėje (Apie VU>Dokumentai). Kai bus pataisytas MSĮ, projektas bus redaguojamas. Vertėtų įtvirtinti jame tiesioginius senato ir fakulteto tarybų rinkimus.
2012-01-13 19:18
Artūras: #117

Dar kartą siūlau paskaityti statuto projektą. Šiame projekte, kurį buvo siūloma tvirtinti įstatymu, nebėra nustatyta, kaip būtų renkamos fakultetų tarybos. Manyta, kad šią tvarką galėtų tvirtinti senatas – t.y. dabar jau tik tiesiogiai išrinkti bendruomenės atstovai, tarp kurių, išskyrus rektorių, nebebūtų narių „pagal pareigas“.
2012-01-13 19:35
jukna

@ #118: Gerb. Arturai, komentarus (ypac Jusu, kaip realaus musu naujo rektoriaus nuomone) as bandau skaityti labai atydziai. Bet gal as ka praleidau. Tad ar galit paneigti, kad dabar nesiruosiama padaryti taip:

1. Rektorius SKIRIA dekanus, fakultetai tik tvirtina ar atmeta.

2. I Senata AUTOMATISKAI (pagal pareigas) patenka visu fakultetu dekanai.

3. I fakultetu tarybas AUTOMATISKAI patenka katedru/skyriu vadovai.

Man labiausiai uzkliuva tas “pagal pareigas”. To neturetu buti. Nebijokim rinkimu: butent jie tai, taip daznai naudojamai savokai “VU akademine bendruomene” suteika sultis. Tarp “korupcines akademines hierarchijos” ir “mano isrinktos hierarchijos” yra didelis skirtumas. Zmones tiesiog turi zinoti – jie valdo VU, ne tie “hierarchiniai”.
2012-01-13 19:59
Artūras: #120

Tęsiant poleminį maratoną „Stasys vs. Artūras“, kartoju:
1. Buvo siūloma, kad rektorius skirtų dekaną, fakulteto tarybai pritarus. Kitaip sakant, be fakulteto tarybos pritarimo neskirtų. Jei paskiestų rektoriaus rinkimo tvarka, turėtų keistis ir ši.
2. Į sentą įtraukti „pagal pareigas“ siūloma tik rektorių. Likusių narių rinkimų tvarkos buvo siūloma nedetalizuoti, tačiau verta būtų akcentuoti, kad rinkimai būtų tiesioginiai.
3. Fakultetų nuostatus, kuriuose būtų aptarta tarybų formavimo tvarka, siūloma statute nedetalizuoti, kadangi universiteto laukia struktūrinė pertvarka. Fakultetus gali tekti stambinti, o kokia bus jų vidinė struktūra – kol kas neaišku. Veikiausiai bus remiamasi modernių Europos universitetų patirtimi.
2012-01-13 20:15
jukna

@ #121: Geras ejimas! Dabar mano:

1. Ka reiskia “buvo siuloma”? Kodel nepriimtina demokratine ideja, kad fakultetai renka dekanus, o rektorius tik gali vetuoti? Ne atvirksciai.

2. Esu nuramintas del sio punkto.

3. Surantu, kad VU laukia didele strukturine pertvarka. (Didele!) Jau vien del ka tik itrauktu bvusiu MA institutu. Bet gal visgi butu galima jau Statute kazkur aiskiai issreiksti, kad “pagal pareigas” jokios kontroliuojancios institucijos nebus sudaromos. Tarkim irasant kazka panasaus kaip “kamieniniu daliniu tarybu formavimo tvarka remiasi VU Senato sudarymo tvarka”.
2012-01-13 21:08
Artūras: #122

1. „Buvo siūloma“ reiškia, kad tokia nuostata buvo įtraukta į 2011-02-22 statuto projektą, kuris, nors ir su principinėm išlygom, rėmėsi Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintu universitetų valdymo modeliu. Kadangi po KT nutarimo įstatymo leidėjas turės peržiūrėti universitetų valdymo modelį, 2011-02-22 projektas, matyt, bus iš naujo svarstomas.
3. Pastaba vertinga. Siūlysiu naujame statuto projekte įtvirtinti tiek fakulteto tarybos, tiek senato tiesioginių rinkimų nuostatą.
2012-01-14 18:32
M

=> # 120
Gerb. S.J.,

Nesuprantu, kodėl kliūva nuostata “I fakultetu tarybas AUTOMATISKAI patenka katedru/skyriu vadovai.”
Šiuo metu tokios tarybos turi formalią valdžią fakultetuose/institutuose, o atsakomybę tik “moralinę”.
Tuo tarpu vykdyti/realizuoti tarybos nutarimus priseina
jau katedroms/skyriams. Katedrų vedėjų/skyrių vadovų dalyvavimas taryboje tam tikra prasme įveda ir formalios atsakomybės elementą: priimtus sprendimus patiems teks vykdyti. Tikriausiai, panašų balansą galimą pasiekti ir kitu būdu. Būtų įdomu sužinoti jūsų nuomonę kaip.
2012-01-14 18:57
jukna

@ #124: As kazko nesupratau “Tuo tarpu vykdyti/realizuoti tarybos nutarimus priseina jau katedroms/skyriams.” Tad iseitu, jog VISI ministrai turetu automatiskai tapti ir parlamentarais? Nes istatymus realizuoti turi ministerijos. Is mokyklos laiku (sovietu laikais as tuo domejausi slaptai) prisimenu tris demokratija igyvendinancias jegas: legislative (senatas, taryba), executive (dekanatas, katedru/skyriu vedejai, rektorius), ir judicative (teisine jega). Atsakomybe turi kiekviena is tu valdziu! Ne tik dekanas ar katedros vedejas. Laikyti isrinkta fakulteto taryba kazkokia anarchistine, uz nieko neatsakancia jega – didele klaida. Ji ne maziau atsako uz savo veiksmus negu dekanas ir kiti “executive”. Gal net daugiau, nes juos (skiringai nuo dekanu ar katedru vedeju) isrinko VISA fakulteto bendruomene. Ir ju tikslas yra uztikrinti bendruomenes gerove, ne dekanato ar katedru vedeju ramu gyvenima. Kartojuosi: demokratija yra viena is sunkiausiu valdymo formu. Diktatura yra zymiai efektyvesne. Skirtumas tik: pirmoje zmones aktyvus, antroje jie vergai.
2012-01-14 20:13
Gintaras

Prisijungiu prie jūsų diskusijų dėl dekanu rinkimų: mano galva, ko mes norime? jei profesionalaus vadovo (second level top manager), kuris gerai nusimanytu personalo, teises, finansų, ūkinės veiklos tvarkymo, studijų organizavimo, mokslo organizavimo klausimais- tada rinkimai fakultete butu beprasmiai, jei kaip yra dabar tai butu tam tikras akademinės (tik akademinės!!!) bendruomenes atstovas -su tam tikromis teisėmis ir atsakomybe bendruomenei – jis butu blogesnis top vadovas profesionalios vadybos požiūriu( ne visi gi vadybos mokslus krimte :-) ) už skirtaji, taciau jis butu sukalbamesnis fakultete, nes žinotų kas ji renka ir kas jo gali kita kadencija neberinkti, tokiu atveju reformos ar bet kokia kitokia neįprasta veikla, nors galbūt ir naudinga fakultetui, gali būti blokuojama. Ypač artėjant kadencijos pabaigai.
2012-01-14 20:37
jukna

@ #126(Gintaras): “top vadovas profesionalios vadybos požiūriu”. Skamba lyg kokio banko vadovo apibudinimas. Neuzmirskim: cia snekam apie moksla ir studijas. Ne apie pelningas sutartis. Tad terminas “meneger” cia manau netinka. Dekanas ne “meneger”is. “Reformu” ir “neiprastos veiklos” nei studentai nei destytojai nenori. Jie nori tik ramiai dirbti. “Reformu” nori gal tik ponas SMM ministras. Man kiek pasiblaskius “vakaru” demokratijoj” krenta i akis musu nenoras suprasti: demokratija reiskia laisvi pilieciai, isrinkta (ne “pagal pareigas”) valdzia – laisve. Ir dvasios, ir minties. “Profesonaliai vadybai” cia ne vieta. Nes profenoliausia vadyba = diktatura.
2012-01-15 07:36
Aloyzas

Prie ko čia ta tarybų valdžia, kurią mini straipsnio autorius??? Laukiniu liberalizmu reforma dvokia. Ir, nepaisant KT išaiškinimų, ir netolimoje ateityje priimamų teisės aktų pataisų, susijusių pagal KT išaiškinimą, tuo ji ir dvoks.
2012-01-15 11:13
M

=> Puikios mintys
“Laikyti isrinkta fakulteto taryba kazkokia anarchistine, uz nieko neatsakancia jega – didele klaida. Ji ne maziau atsako uz savo veiksmus negu dekanas ir kiti “executive”. Gal net daugiau, nes juos (skiringai nuo dekanu ar katedru vedeju) isrinko VISA fakulteto bendruomene.”

ir

“demokratija yra viena is sunkiausiu valdymo formu. Diktatura yra zymiai efektyvesne. Skirtumas tik: pirmoje zmones aktyvus, antroje jie vergai.”

o dabar tas pats klausimas
“Tikriausiai, panašų balansą galimą pasiekti ir kitu būdu. Būtų įdomu sužinoti jūsų nuomonę kaip.”
į kurį taip iar neradau ataskymoi jūsų “demokratijos išpažinime”.
2012-01-15 14:23
jukna

@ #129: Jei zinociau, kuom pakeisti demokratinius rinkimus ir pasiekti “panasu balansa” – senai buciau gaves Nobelio premija :-) Bet rimciau: as nelabai suprantu Jusu rupesti. Kur problema, jei visi tarytu nariai (isskyrus gal dekana) butu tiesiogiai renkami? Juk VISI fakulteto mokslininkai/destytojai gali kandiduoti. Tame tarpe ir katedru vedejai ar skyriu vadovai! Jeigu zmones jais pasitiki, jie ir bus isrinkti. As jokiu budu nemanau, kad katedru vadovai negali buti renkami – tai butu tas pats “pagal pareigas” (tik dabar nebe tarnybinis, o diskriminacinis krastutinumas).
2012-01-15 16:15
Gintaras

p. Juknai. rašėte: “Reformų niekas nenori” – va čia tai bent!!! Net neklausiate -reikia jų ar nereikia, o tvirtai skeliate -jų niekas nenori. Panaikinti baudžiavą, panaikinti vergovę, įvesti pilietinius demokratinius rinkimus irgi “niekas ” nenorėjo, ypač senasis establishmentas, tačiau visgi reformos įvyko.
Kad jūs asmeniškai reformų nenorite tai dar nereiškia kad aš jų nenoriu – nežinau ar esate kada girdėjęs apie ES Inovacijų švieslentę ir ar žinote kurioje vietoje buvo ir yra Lietuva ES-27 šalių tarpe? Lygiai 24-25-oje kartu su Latvija, iki dugno gelbsti tik Bulgarija ir Rumunija. IR manėte, kad be reformų tą seną sistemą būtų įmanoma sulaužyti?
Visoje šioje reformoje matau tik du priekaištus ministrui -pirmas, tai studentų rotacija vėlyva, turėtų būti mano galva po pirmo semestro ar blogiausiu atveju po pirmų metų; antra klaida ar blogybė – politinis lindimas į universitetų valdymą. Turėjo išplėsti Universitetų Tarybų vaidmenį ir sudėtį, kad jos iš “miegančiųjų gražuolių” taptų kažkuo daugiau nei tik formalizuotu bedančiu organu, bet turėjo tai palikti pačių universitetų, kartu su jungtine Seimo, vyriausybės, prezidentūros įtaka skiriant tarybos narius.
2012-01-15 16:43
jukna

@ 131: Turejau omenyje “reformu, vykdomu is auksciau, ne pacios akademines bendruomenes”. Lietuvos mokslo ir svietimo problema yra ta, kad jo valdymas visa 20 metu liko sovietinis. Niekas rimciau nesikeite. As net stebejausi – kiek ilgai tai tesis. “Sovietine” reiskia griezta administracine hierarchija, geras postas yra “akademines” karjeros tikslas. Kai postus turintys gauna ne tik normalu prieda uz papildoma valdymo darba, o vos ne menedzeriu atlyginimus (lyginant su “eiliniais” mokslininkais, destytojais). Ir pagaliau – Lietuvos mokslo uzdarumas. Krepseliais ir pan. to nepakeisi. Ir MA instutus prijungus prie universitetu niekas is esmes nesikeicia – sistema lieka sena. Tai sistemos klaida, ne tik koks tarpuniversitetines konkurencijos Lietuvoje trukumas (jis zinoma irgi yra). Spaudziant is virsaus inovaciju Lietuvoje tikrai nepagauses! Besiverziantiems i postus ne inovacijos galvoje – gal kaip tik atvirksciai :-) Inovacijoms reikia sviezaus oro, valdymo grynumo, mokslo ir studiju darba pagaliau pradeti vertinti (ir materiai) DAUG auksciau uz administracini darba. Kad postai virstu tik nemaloniu, tik butinu savivaldos uztikrinimui dalyku. Ne “akademines” karjeros tikslu. Ir tai galima pakeisti tik davus daugiau jegos, sprendimo laisves paciai akademinei bendruomenei. Ne leidus valdzios bei verslo atstovams sudarineti Tarybas. Reformos “is auksciau”, neremiamos didziosios daugumos, yra pasmerktos, tuscios “reformos” tik trukdancios kasdienini darba.
2012-01-16 21:02
St.Juknai

[i]””Profesonaliai vadybai” cia ne vieta. Nes profenoliausia vadyba = diktatura[/i]

Jus jau man atleiskite uz tiesuma, bet didesnes NESAMONES siais metais dar neskaiciau. Turiu omenyje, visu pirma, paskutiniji pacituota jusu sakini. Kuris rodo du dalykus: pirma, NIEKO neismanote apie vadyba (o juk tai – socialiniu mokslu kryptis), antra – megstate “zinoviskai” postringauti apie tai, ko neismanote. (Pastaraji dalyka, beje, jau kazkas kitas pastebejo; tada “pasiaiskinote” kad samoningai uzastrinate kampus diskusijoje, idomu, ar tuo paciu teisinsites sikart?).
Visiskai nuvylete mane…. :sad: Vargu, ar su tokio pobudzio “zinovu” gali gautis protinga diskusija – tokie visada viska “ir taip zino geriau” :sad:
2012-01-17 09:50
jukna

@ #133: Didelis aciu uz triuskinancia kritika. Visada malonu, kai yra zinanciu kas ir kaip. Mananciu, kad Lietuvos mokslo problema – tik neprofesionali vadyba. Pavdziu Jums optimizmo. O akivaizdu fakta “diktatura pati efektyviausia valdymo forma” supranta ir kaimo bobute – tam nereikia buti soc. mokslu profesorium. :-)

P.S. Is Jusu reakcijos (as sau tokiu “pykcio protrukiu” neleidziu) supratau, jog pritruko ARGUMENTU uz “prezidentinio universitetu valdymo” sistema. Kur tie valdantys gali nebijoti, kad ju nebeisrinks. O gaila, butu idomu suzinoti juos. Tad gal tik “zinoviskai papostrigavote” apie mano nezinojima? Ne apie reikala.
2012-01-17 13:27
Elin

[quote name=”Gintaras”]Prisijungiu prie jūsų diskusijų dėl dekanu rinkimų: mano galva, ko mes norime? jei profesionalaus vadovo (second level top manager), kuris gerai nusimanytu personalo, teises, finansų, ūkinės veiklos tvarkymo, studijų organizavimo, mokslo organizavimo klausimais- tada rinkimai fakultete butu beprasmiai, jei kaip yra dabar tai butu tam tikras akademinės (tik akademinės!!!) bendruomenes atstovas -su tam tikromis teisėmis ir atsakomybe bendruomenei – jis butu blogesnis top vadovas profesionalios vadybos požiūriu( ne visi gi vadybos mokslus krimte :-) ) už skirtaji, taciau jis butu sukalbamesnis fakultete, nes žinotų kas ji renka ir kas jo gali kita kadencija neberinkti, tokiu atveju reformos ar bet kokia kitokia neįprasta veikla, nors galbūt ir naudinga fakultetui, gali būti blokuojama. Ypač artėjant kadencijos pabaigai.[/quote]

Visiskai sutinku su siomis mintimis. Fakulteto dekanas nera mokslininko garbes pozicija, kazkas panasaus i akademiko ranga. Fakulteto dekanas yra atsakingas ne tik uz mokslo ir studiju organizavima – jis turi gebeti priimti racionalius, efektyvius finansu ir ukio valdymo, personalo vadybos sprendimus. O tam reikia ir ekonomikos, ir vadybos *ypac – MOKSLO vadybos), ir teises, ir psichologijos ziniu turejimo. Isskirtiniai moksliniai pasiekimai yra [i]pageidautinas[/i], bet, mano nuomone, [i]ne privalomas[/i] “rekvizitas” buti tinkamu dekano ar ir rektoriaus pozicijai. Uztenka akademinio “background’o”.

Analogiskai, teatro vadovas – nebutinai turi buti izymus aktorius, o krepsinio treneris (ar, juolab, krepsinio klubo/komandos vadovas) – nebutinai tureti izymaus krepsininko biografija. Sakysite, mokslas – tai ne teatras ar sportas? Zinoma, taip kaip ir sportas – ne teatras, ir atvirksciai. Bet nematau argumentu, kodel mokslo ir studiju sistemoje neveiktu bendri vadybos principai ir desningumai.
2012-01-17 13:35
Elin - P.S.

Stasiui Juknai: gal as klystu, bet man atrodo, kad #133 nebuvo p.Gintaras, su kuriuo polemizavote :-) . Aisku, tai geriausiai galetu patvirtinti ar paneigti pats Gintaras, bet, mano akimis ziurint, skiriasi #133 ir Gintaro rasiniu stiliai, netgi rasyba.
Taciau as sutinku su #133 del Jusu teiginiu apie vadyba…errr (kaip cia svelniau pasakius?)… kategoriskumo. O “kaimo bobutes” supratimas man neatrodo tinkamas argumentas, bet gal sitoje vietoje mes su Jumis turime skirtingas paziuras i kaimo bobutes citatindexa? :lol:
2012-01-17 15:31
jukna

@ #135-136: Galima butu sutikti, jei REALI valzdia butu pacios AKADEMINES bendruomenes rankose. Tada uztektu ir asmens “sugebancio priimti racionalius, efektyvius finansu ir ukio valdymo, personalo vadybos sprendimus.” Tai butu gal net geriau, negu koks bandantis suderinti moksla ir administravima asmuo. Bet realybe kiek kitokia, ar ne? (Zr. #132.) Kol kas turim “ieina pagal pareigas” principa. Kol kas administracinis darbas geriau apmokamas negu tiesioginis mokslo ir studiju darbas. Kol kas reali sprendimu priemimo ir realizavimo hierarchija yra: katedru vedejai –> padaliniu vadovai –> rektoratas. Kol taip yra – lieku “akademines savivaldos” salininku. Kad ir kokia “neefektyvi” ji butu. :sad:
2012-01-17 16:57
Gintaras

#ELIN ir p. Juknai. Patvirtinu, kad #133 tikrai nebuvau aš :lol: .
Dar galiu patvirtinti, kad p. Juknos požiūris į vadybą man nėra priimtinas, tačiau nesakyčiau, kad jis nieko neišmano apie vadybą – tiesiog su šiuolaikine vadybos teorija nėra susipažinęs arba susipažinęs, bet kadangi vadovaujasi kolegialia (nuo amžių amžinųjų universitetuose įprasta) sprendimų priėmimo tvarka, šiuolaikinę profesionaliąją vadybą ignoruoja. Jei visi pasaulio universitetai ignoruotų taip pat -nebūtų nieko blogo, tačiau jei “smart” ir “clever” universitetai pasieks globalioje konkurencinėje kovoje (kur reikia greitų ir profesionalių sprendimų) pranašumų – mes išdidžiai numirsime gindami “universitetinę dvasią. Amen. :cry:
2012-01-17 17:51
jukna

Gerb. Gintarai: patvirtinu, kad apie vadybos subtilybes neturiu net zalio supratimo (cia as sutinku ir su #133). Diskutuoju tik kaip eilinis VU bendruomenes narys. Diskutuoju tik noredamas, kad tie “eiliniai” pasidarytu PAGRINDINIAIS zaidejais universitete. Jei fakultetu tarybos butu renkamos demokratiskai (jokiu “pagal pareigas”), jei jos turetu realia sprendimu virsenybe akademiniuose, studiju ir finansu klausimuose, jei akademinis darbas butu vertinamas (grynai materialiai) bent jau nemaziau negu administracinis – as uzsiciaupciau. Tada butu zymiai geriau, kad rektoriais, dekanai butu administravimo dalyka ismanantys zmones. Zymiai geriau!

Del “smart” ir “clever”. Esu giliai isitikines, kad indai ir kinai mus pralenks ne del “profesonalaus universitetu administravimo” trukumo Lietuvoje. O del salygu inovacijoms atsirasti nebuvimo. Kol universiteto misija liks jo valdymas, ne mokslas ir studijos – nepades ir profesonalai. As cia sneku ne abstrakciai: sneku apie pinigus, apie algas, apie “postu, pareigu diktata”. Apie mokslinio ir administracinio darbo atlyginima.
2012-01-18 08:02
Elin

#139: Ar, Jusu nuomone, pirmaujanciuose pasaulio universitetuose, sakykime – tuose is Top 100 bet kuriame reitinge (isskyrus Webometrics, zinoma :-) ) universitetu ir jo kamieniniu bei sakiniu padaliniu vadovu algos[i] mazesness [/i] uz “paprastu” akademiniu darbuotoju? Negirdejau apie toki universiteta. Priesingai – esu skaites apie tokius universiitetu vadovu atlyginimus, kurie ne kelis bet 10+ kartu virsija universiteto profesoriaus alga. Pries penketa-seseta metu, berods, Wall Street Journal skaiciau straipsni apie 4 auksciausiai atlyginamus samdomus universitetu vadovus JAV – ju metinis atlyginimas sukosi apie 1 mln $ (pamenu, viena is ju buvo moteris) , o jie buvo “much sought” universitetu vadovu “rinkoje” del savo gebejimo “isukti” universiteta, t.y. padaryti ji ir gerbiamu, ir pasiturinciu.

Del fakultetu/institutu tarybu: jeigu jas projektuoti kaip “mini-senata”, tai salia ju turetu buti ir “mini-tarybos”, t.y. prieziuros institucijos, kuriose apie puse nariu turetu buti ne is fakulteto/instituto ir netgi ne is akademinio pasaulio. Hmmmm… Man tai atrodo pernelyg gremezdiska struktura – kazkomia universiteto “federalizacija”ar, greiciau, netgi “[b][i]konfederalizacija[/i][/b]”. Vargu, ar toks darinys gebetu efeltyviai veikti.
2012-01-18 10:42
jukna

@ #140: Del top 100: as kaip ir Jus zinoma neturim laiko gilintis i administracinio valdymo detales tuose universitetuose. (Ta, beje, turetu daryti profesonalus administratoriai.) Bet jau is pirmo zvilgsnio matosi, kad tar pirmu is to 100 yra butent tie tradiciniai, nemodernus, ilga istorija turintys, kolegiskai valdomi universitetai. Del 10+, na cia matyt turit omenyje privacius universitetu. Po teisybei, man visai nesvarbu, kas ir kiek konkreciai “gaus”. Svarbus pats principas: kol (jei) universiteto pagrindine misija yra mokslas ir studijos, sis darbas negali buti atlyginami maziau negu *grynai* administracinis (nemokslinis).

Del “mini-senatu”. Cia aiskiai gudraujat. As tik pabreziu senato sudarymo *principa*. Pabreziu ta “ieina pagal pareigas” problematika. Kuo isrinktos tarybos bus “gremezdiske struktura” uz sudarytas is vos ne vien skyriu vadovu ir katedru vedeju? Kad dekanatams bus sunkiau joms madas diktuoti? Pagaliau, kas blogo, jei tie patys vadovai (vedejai) pateks i tarybas per rinkimus, ne “pagal pareigas”? Kur Jus cia matot (esmini, ne grynai administracini) pavoju?

P.S. Beje, nesenai pastebejau, kad VU Statuto 2010.04.07 variante (paruostame rektoriaus sudarytos darbo grupes) buvo siulomi TIE PATYS dalykai, kuriuos is as cia vis siulau! (Vadinasi, visgi turiu bendraminciu.) Deja, iki po metu 2011-02-22 VU senato patvirtinto varianto tie siulimai “nebeisgyveno” :sad: Tad dabar matau: as cia “kaunuosi” su vejo malunais :-)
2012-01-18 12:49
#n.

neišgyveno ne tik tie. dar neišgyveno ir siūlymas apriboti kanclerio funkcijas . Dabar realiai pagal naują statuto projektą universiteto rektorius yra garbės rektorius – vaikščios į priėmimus ir reprezentuos universitetą, o valdys kancleris. kažkas (yra įtarimų kas?) prakišo vokišką metodą, nors sąlygos Vokietijoje ir Lietuvoje visiškiausiai kitos :-?
2012-01-18 13:06
To #142

[quote]Dabar realiai pagal naują statuto projektą universiteto rektorius yra garbės rektorius – vaikščios į priėmimus ir reprezentuos universitetą, o valdys kancleris.[/quote]

Kokio universiteto statuto projekte taip parašyta?
2012-01-18 14:31
Elin

S.Juknia: Rasote [i]”Svarbus pats principas: kol (jei) universiteto pagrindine misija yra mokslas ir studijos, sis darbas negali buti atlyginami maziau negu *grynai* administracinis (nemokslinis)””[/i] Suprantu, kad Jums tas principas svarbus. Taciau as klausiau Jusu, [i][b]ar zinote [/b] [/i] koki nors garsu, pirmaujanti ar bent jau is Top 100, universitetu, kuriame tas Jusu principas[i] yra realizuotas[/i]? [i][b]Kiek[/b][/i] tokiu universitetu zinote?
Jeigu nezinote jokio ar jei ju tame Top 100 tera vienetai, tai ar nekyla noras pamastyti: [b]kodel?[/b]

Del Jusu klausimo “[i]kuo isrinktos tarybos bus “gremezdiske struktura[/i]”” : siulau dar karta perskaityti ta mano komentaro vieta, kuriai oponuojate. Ten sakau tai, kad jei megdzioti fakultetuose universiteto valdymo bei prieziuros strukturose, tai salia fakultetu tarybu (“mini-senatu”) turetu atsirasti ir [i]kitos[/i] – [i]prieziuros[/i]- tarybos (“mini-tarybos”) – analogiskai universiteto lygmenyje numatytoms universiteto [i]taryboms[/i], kurioms turetu likti prieziuros (ne valdymo) funkcija ir kuriu puse “nariu turetu buti “is isores”,
2012-01-18 15:19
jukna

@ #144: “Suprantu, kad Jums tas principas svarbus.” Atleiskit, jis svarbus DAUGUMAI, tiems “eiliniams” VU destytojams ir mokslininkams, tai taip daznai minimai “akademinei bendruomenei”!

Su tais top 100 – vel gudraujat: jei turit tam laiko, pasidomekit Jus pats, ir pateikit rimtus kontrapavyzdzius. Gal pasiteiraukit ta VU Statuto 2010.04.07 varianta (su kuriuo as visiskai sutinku!) sudariusios darbo grupes kolegu: manau ten buvo ir zmoniu ismananciu vadyba. Jie gal paaiskins Jums “vadybiniais terminais”. As, kaip sakiau, joks administratorius. Man atrodo, mudvieju diskusija apie fakultetu tarybas jau uzsiciklino, niekam kitam nebeidomi …

P.S. @ #140 Del “konfederacijos baubo”. Visgi neiskenciau ir paziurejau i Kemridzo (to [b]Nr. 1[/b] tarp Top 100 universitetu) web puslapi [url]http://www.cam.ac.uk/univ/works/[/url] Ten parasyta taip: “The University of Cambridge is a [b]confederation[/b] of Colleges, Faculties and other institutions.”
2012-01-18 20:03
Elin

:-) S.Juknai:
Supratau – NETURITE ir NESIREMETE jokiais faktais apie kitu, zinomu pasaulio universitetu praktika, pirsdamas ideja, kad universiteto ir jo padaliniu vadovu atlyginimai turi buti ne didesni, negu eiliniu profesoriu. Aciu, tai ir norejau suzinoti. Kaip sakoma: QED! :-)
Dabar Jums belieka paciam sau atsakyti i klausima: [b][i]kodel [/i] [/b] tokiu universitetu nezinote? Gal todel, kad tokiu ir [i][b]nera[/b][/i]? :-)

Del Cambridge Un.: puiku, ar siulote[b] sita[/b], konfederacine, struktura kaip tinkama pavyzdi VU-tui? Mielai [b]paremciau[/b]! Tai reikstu, kad ne tik VU, bet ir jo kamieniniai padaliniai igytu viesuju istaigu statusa: su savomis saskaitomis, savo ERASMUS kodais, ir t.t. – VU centrinei valdziai palikdami tik bendraja studiju kokybes prieziuros ir mokslo tyrimu koordinavimo funkcijas. Tinka, kodel ne? :-)
2012-01-18 20:31
jukna

@ #146: Na, jeigu Jums ir Kembridzas tik nesusipratimas – nebeturim matyt apie ka kalbeti. Linkiu sekmes kuriant “elitinius universitetus”.

Man Jusu logika visai nesuprantama. Norejot Top 100 ppavyzdziu. Parodau i Kembridza. Jus sakot “gal todel, kad tokiu nera”. Ir tt. Manau cia uzsuke supras, kur reikalas. Negana, kad diskutuoju su anonimais. Bet dar gaistu laika diskutuodamas su nenorintiems suprasti primityvia logika. Atleiskit, man gaila laiko. Cheers.
2012-01-19 08:43
Elin

S,Juknai:
Man idomu, ar jus [[i]b]apsimetate[/b], [/i] kad nesuprantate, apie ka jums raso diskutantas, ar isties [i][b]nesuprantate[/b][/i]?

Pirmuoju atveju – isties, belieka tik “cheers” (ir apgailestavimas, kad gaisau laika su hipokritu)….. :sad:

Visgi, norisi tiketi, kad tai antrasis atvejis. Todel pameginsiu dar karta -paskutini- atkreipti jusu demesi, kad:
1) as prasiau Jusu nurodyti man bent viena universiteta is Top 100, kuriame butu taikomas [b]Jusu siulomas principas[/b], kad [i]universiteto ir jo padaliniu vadovu atlyginimai turi buti ne didesni, negu eiliniu profesoriu. [/i] . Galite tuo isitikinti perskaites zemiau esancius postus. Ar sitai padarete? NE! (Kembridza savo poste #145 pateikete kai pavyzdi [b][i]visai kitame kontekste [/i] [/b] – universiteto “konfederalizacijos”” ([b]Sic!) [/b] Tai gal tada, pries ismetinedamas kitiems primityvios logikos stoka, pasiziurekite i veidrodi?

2) [i][b]Labai nekorektiska [/b] [/i] diskusijos taktika – pripirsti oponentui SAVO ismislus ar interpretacijas! Taip, kaip tai darote jus, implikuodamas esa as sakiau ar bent leidau suprasti, kad mano akyse Kembridzas “yra nesusipratimas”. Nieko panasaus nesakiau ir neimplikavau! Atvirksciai, sakiau, kad man Kembridzo konfederacine struktura priimtina ir klausiau, ar ji patiktu jums?

Prisipazinsiu, kad imu galvoti, jog #133 komentaro autorius buvo teisus, ivertindamas jusu diskutavimo stiliu…. Gaila. Pradejote gerai – blogai baigete… :sad:
2012-01-19 11:21
jukna

@ #148: Pirmiausia, gauti is senaja sistema ginanciu kolegu “Pradejote gerai – blogai baigete..” yra puikus komplimentas. Toliau, kaltinate “Labai nekorektiska diskusijos taktika – pripirsti oponentui SAVO ismislus ar interpretacijas !” O ka as matau: “Jusu siulomas principas, kad universiteto ir jo padaliniu vadovu atlyginimai turi buti ne didesni, negu eiliniu profesoriu.” Atleiskit, tai jau Jusu man primestas principas. As gi tik sakau “administracinis darbas neturi buti vertinamas auksciau uz mokslini”. Jus gal supratot mane kaip “tapai katedros vedeju – sumazes alga”? Tiek kvailas dar nesu, kad tokia nesamone siulyciau. Siulau tik svorio centra (liecianti ir atlyginimus) perkelti nuo administravimo i moksla ir studijas. Mokslininkas, salia[b] tiesioginio[/b] (mokslinio, destomo) darbo vykdantis ir administravimo darba, zinoma privalo buti atlygintas. (Bet tik kaip uz [b]papildoma[/b] darba, ne 10+.) Mokslas ir studijos turi tureti aiskiai apibrezta [b]pirmenybe[/b] pries valdyma (su visa jo hierarchija).

P.S. Kolegoms besikaunantiems uz ta senaja sistema (universiteto misija – jo valdymas; akademines karjeros tikslas – postai ir titulai) gal dar nezinoma, kur ji Lietuvos moksla ir inovacijas jau nuvede [url]http://www.proinno-europe.eu/metrics[/url] Esam priespaskutiniai (o kai kuriais punktais ir paskutiniai) tarp 27 Europos saliu. (Ta jau kazkuris komentatorius minejo; as tik dabar pamaciau tai pats.)
2012-01-20 09:06
Elin

@#149: Ka gi, jei teisingai supratau, mudviem pavyko issiaiskinti, kad abu sutariane, jog administratoriai-mokslininkai (rektorius, dekanai/direktoriai, gal taipgi ir prorektoriai (?) bei prodekanai (?) ir katedru/skyriu vedejai) turetu buti apmokami geriau, negu “paprasti” destytojai-mokslininkai. Ar ne?
Jeigu TAIP, tai eikime toliau. Tapes dekanu, profesorius dali savo darbo laiko (DIDELE dali, beje) privalo skirti amdinistravimui. Ar sutariame del sito?
Jei TAIP, tai – toliau: skirdamas savo laiko dali administravimui, toks profesorius neisvengiamai “apkarpo”savo laika, skiriama mokslo tiriamiesiems ir destymo darbams- nes ir laikas, deja, yra ribotos apimties srautinis isteklius.
Susumuojame: jei dekanas (rektorius, prorektorius, direktorius, etc.) yra geriau apmokamas, negu paprastas mokslininkas, tai jo darbo laiko, anksciau skirto mokslui ir destymui, paskyrimas administravimui yra geriau apmokamas. ar ne?
Jei TAIP, tai jusu anksciau pasakyta teze (cituoju, kad nesakytumete, jog iskraipiau jusu minti) [i]””sis [mokslinis] darbas negali buti atlyginami maziau negu *grynai* administracinis (nemokslinis)”[/i] netenka pagrindo….
2012-01-20 09:16
Elin

Ir dar – por klausimu:
1) Ar jus tikrai manote, kad , pvz. universiteto vyr.finansininko ar panasios pozicijos [i]nemokslininko[/i] (“grynojo”)administratoriaus alga turi buti ne didesne uz docenti ar profesoriaus? (pgl. [i]”sis [mokslinis] darbas negali buti atlyginami maziau negu *grynai* administracinis (nemokslinis)” )[/i]
2) Tai kaip ten, vis del to, del to Cambridge’o ? Ar jus pritartumete universiteto [i]konfederalizacijai[/i] a la Cambridge? Taip, kaip as apibudinau ankstesniame poste: kiekvienas kamininis padalinys gauna autonomija – juridinio asmens (viesosios istaigos) teises. Jei ne, tai kuris is mus cia stengiasi “islaikyti senaja sistema”? :lol:
2012-01-20 10:22
jukna

@ #150: Man labai nesinori vel pradeti ta smulkmeniska (kaip Arturas jau gerai pastebejo) diskusija apie tai “kas kiek turi gauti”. (Juolab, kad sitas apektas mane mazai domina, o ir jokios atviros informacijos apie galiojancius tarifus niekur nemaciau.) Tad as kalbu apie pati principa: Koks turi buti destytojo, mokslininko karjeros tikslas? Ar titulai, postai, pareigos, administravimas, ar visgi mokslas ir studentai? As sneku apie [b]paskatas[/b] tapti, tarkim, katedros vedeju, prodekanu, dekanu ar senato nariu ir pan. Kol tos paskatos liks pagrinde [b]materialines[/b] – nieko gero nebus: bus medziojami postai, ne galimybe juos gavus ka pakeisti, pagerinti (paciame moksle ir studijose).

@ #151: Del Nr. 1: manau, taip. Tik ne “turi”, o “turetu”. Ir ne “administratoriaus maziau”, o “mokslininkas ne maziau”. Yra gi skirtumas? Del Nr. 2: netureciau su tuo dideliu problemu. Nors nereiketu lyginti Anglijos su vos 5+20 metu demokratijos tradicijas turincia salimi. Atsirastu “kunigaikstysciu” pavojus. Tad “konfederacijai” gal per anksti, uztektu ir “federacijos”: stiprus, pakankamai savarakiski fakultetai su daug sprendimo jegos turincia centrine valdzia.
2012-02-07 13:26
Vox

Idomus indelis i sia diskusija del universitetu autonomijos ir KT sprendimo: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vdaujotis-viesieji-ir-privatus-interesai-konstituciniame-teisme.d?id=55117105
Argumentai, atrodo, gan rimti….
2012-02-07 20:28
Artūras: #153

Štai faktai, paimti iš Europos valstybių autentiškų Aukštojo mokslo teisės aktų:
DANIJA: Taryboje daugumą sudaro išoriniai nariai. Tarybos formavimo būdą nustato universiteto statutas. Universitetas sudaro Atstovų asamblėją, kuri skiria Tarybos narius.
AUSTRIJA: dalį Tarybos skiria ministras, Tačiau tarybos funkcijos yra tik priežiūra (reiškia nuomonę, tvirtina, skiria auditorių, teikia ataskaitas vyriausybei) ir rektoriaus rinkimai iš Senato siūlomų kandidatų.
ŠVEDIJA: Švedijos Aukštojo mokslo įstatymas (Act) nustato, kad aukštųjų mokyklų Tarybų narius skiria vyriausybė. Tačiau įstatymo išaiškinime (Ordinance) pažymėta, kad kandidatus teikia aukštoji mokykla.
SUOMIJA: Išorinius Tarybos narius skiria Senatas (Collegial Body of the University). Be to Suomijos konstitucinis komitetas nustatė, kad tokių narių negali būti daugiau kaip pusė (pradinė idėja buvo, kad visi tarybos nariai būtų išoriniai).
NORVEGIJA: Išorinių Tarybos narių kandidatūras siūlo universitetas, o paskiria ministerija.
LIETUVA: Konstitucinis Teismas nurodė, kad universitetai turi formuoti savo valdymo organus patys. Jokių apribojimų dėl išorinių narių dalyvavimo valdymo organuose nėra.

O dabar palyginkite šiuos faktus su prof. Daujočio surašytais teiginiais. Universiteto bendruomenės narys turi teisę reikšti bet kokią nuomonę, tačiau kiti universiteto bendruomenės nariai taip pat turi teisę tą nuomonę vertinti, peer-review, taip sakant. Vertinti ir daryti išvadas siūlau daryti kiekvienam pagal savo supratimą ir gebėjimus, nes savo nuomonės apie prof. Daujotį neturiu teisės ir nenoriu piršti.
2012-02-09 13:40
jukna

V.Daujotis aname (#153 nurodytame) straipsnyje diskutuoja du skirtingo “svorio” dalykus: universitetu tarybu sudaryma ir KT veikla kaip tokia. Su kritika KT adresu as is esmes sutinku. Is istatymu prieziuros organo KT virto vos ne istatymo leidimo organu: “„Konstitucijos realiai yra tiek, kiek yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas“ (pasake Egidijus Kūris)” (!!!). Gana savanaudisku organu. Kai KT palaimino krepselius “Visų – reformos autorių, KT narių, akademinės nomenklatūros – interesai sutapo: pinigai yra gerai, o daugiau pinigų yra dar geriau.” Pasirasau po kiekvienu to kritinio sakinio zodziu.

Bet del kritikos tarybu sudarymo principams, as nesupratau. Tai, kad “buvę KT nariai E.Kūris ir J.Prapiestis dabar yra VU Senato nariai” nera gerai – kvepia motyvuotais sprendimais. Tai kad “akademinio darbuotojo karjeros viršūnė yra ne akademinis meistriškumas, bet administracinis postas” irgi tiesa (ir as ta nekarta sakiau, kad ir #152 ir anksciau). Bet susidare ispudis, jog V.Daujotis agituoja uz [i]ministeriju sudarytas[/i] tarybas. Nors jis pats pradzioje sako “aukštųjų mokyklų tarybų išoriniai nariai neretai buvo atrenkami ir skiriami … pagal lojalumą valdžiai ar priklausomybę įtakingai grupuotei.” Tad ir liko neaisku, uz koki tarybu sudarymo principa jis yra. Ar jis pries “universitetas siulo tarybos (isorinius) kandidatus, vyriausybe is ju atsirenka? Be to, kaip Arturas ka tik nurode (#154), V.Daujotis galejo atidziau paziureti: paprastai kandidatus siulo universitetai.

Kaip ten bebutu – mano pagarba Vytauto drasai. Drasiai sugriauti “tabu”. As nesutinku tik su jo poziuriu i autonomija (ir demokratija). Bet jis graziai parode, ka reiskia ta “akademines minties laisve”. Liublianka …
2012-02-11 09:04
Vox @ Arturui

“”[i]O dabar palyginkite šiuos faktus su prof. Daujočio surašytais teiginiais. [/i] “

Cituoju is V.Daujocio straipsnio:”[i]Šiuos KT teiginius verta palyginti su tikslią ištrauka iš studijos, kuria jis „rėmėsi“: „Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje institucinio organo, kuris skiria vadovą (valdančioji taryba Danijoje ir valdantysis organas ar taryba Jungtinėje Karalystėje), daugumą sudaro išoriniai nariai. Austrijoje ir Nyderlanduose vadovą skiria institucinis organas, sudarytas vien tik iš išorinių narių[/i]“.” Kadangi jis remiasi straipsnyje minima ES studija, tai ar is Jusu komentaro seka, kad toji studija raso[i] netiesa[/i]? Pvz, kad Austrijos (kaip ir Nyderlandu) taryba sudaryta [b]vien tik[/b] is isoriniu nariu? Ar ci V.Daujotis samoningai neteisingai cituoja ta studija?
Taipgi noretusi paklausti Jusu nuomones del V.Daujocio minimu Sveicarijos bei Vokietijos praktikos pavyzdziu?
Pabaigai – noretusi detaliau suzinoti del Danijos (kurios adresu, kaip suprantu palygines Jusu ir Daujocio pasisakymus, nesutapimu nebuvo – Jus tik prapletete ta ju praktikos aprasyma). T.y., ar tikrai tai yra [b]valdancioji [/b] taryba (ne tik prieziuros), kaip raso toji studija? Ar tikrai ji skiria pagrindinius universiteto vadovus, kaip raso V.Daujotis? Ir, svarbiausia, ar ir kodel tasai daniskas modelis nebutu tinkamas mums – kaip sumazinantis “universitetines autarkijos”, uzsidarymo savame “darzelyje”, gresme?
2012-02-11 09:12
Vox @ Arturui

Ir dar: kadangi esate isgilines i tuos reikalus, tai ar galite patvirtinti ta KT teigini (cituojama V.Daujocio), kad “Danijos ir Nyderlandų universitetų sprendimų priėmimo funkcijas atliekantys organai (inter alia akademiniai organai arba specialūs sprendimų priėmimo organai), kurie priima [i]svarbiausius sprendimus dėl ilgalaikio ir strateginio planavimo,[/i] institucinės veiklos nustatymo, yra sudaromi išimtinai iš mokslo institucijos [i]suinteresuotųjų[/i] [b]vidaus[/b] subjektų“? T.y. ne jokiu isoriniu, bet isimtinai is [b]vidaus subjektu?[/b] Ar cia turima omenyje, kad isorines daugumos paskirti auksciausi universiteto adminai [i]de facto [/i] tur buti is “vidaus subjektu”, ar kad po tarybos paskyrimo jie [i]de jure [/i] tampa “vidaus subjektais”?
2012-02-12 22:06
Artūras: #157

Nuodugniai peržiūrėjau KT nutarimą ir galiu patvirtinti, kad KT nieko „neišrado“, o tik rėmėsi Eurydice 2008 dokumentu. Šiame dokumente nurodoma, kad Danijoje ir Nyderlanduose akademinis organas yra sudaromas iš akademinės bendruomenės narių (suinteresuotųjų vidaus subjektų). Eurydice taip pat teigia, kad Danijoje ir Nyderlanduose nėra atskiro sprendimų priėmimo organo, o jo funkcijas atlieka akademinis organas. Danijoje šis organas vadinamas Academic Council, o Nyderlanduose – Executive Board. Gali būti, kad Eurydice 2008 nespėjo atsižvelgti į Danijoje vykdytą reformą (žr. mano komentarą #154), tačiau tai nekeičia KT nutarimo pagrįstumo.
Vertėtų pridurti, kad prof. Daujočio straipsnis remiasi neteisinga prielaida, kad dėl KT nutarimo „Pasaulyje pažangiausia aukštųjų mokyklų tarybų su išoriniais nariais kaip aukščiausių vidinio valdymo institucijų idėja Lietuvoje palaidota, atrodo, ilgam laikui.“ Iš tikrųjų, KT nutarimas nedraudžia tokio valdymo modelio, su sąlyga, kad tarybas formuotų (t.y. išorinius narius rinktų) pačios AM. Panašu, kad, rengiant MSĮ pataisas, Seime judama šia linkme.
2012-02-13 06:31
Artūras: #15

“Išorinių narių” sąvoka yra dažnai nepakankamai atskleidžiama. Iš tikro, Europoje pasitaiko dviejų rūšių „išoriniai nariai“. Pirma, tai nariai, kuriuos pati universiteto bendruomenė pasitelkia iš išorės (pavyzdžiui, Danija,Švedija). Tarybos su tokiais nariais atlieka strateginio valdymo (anot Eurydice – sprendimų priėmimo) funkcijas, kai kada subendrintas ir su priežiūros funkcijomis. Kitos rūšies išoriniai nariai yra skiriami vyriausybės. Tokios tarybos paprastai atlieka priežiūros/patariamąją funkciją. Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Austrijoje) tokia taryba renka rektorių (iš senato siūlomų kandidatų!) ir tuo jos valdymo funkcija ir baigiasi. Niekur Europoje vyriausybės skirti žmonės universitetų nevaldo.
2012-02-15 19:21
jukna

Man atrodo, kad viskas atsistotu i vieta, jeigu mes darytume aisku skirtuma tarp: “kas [b]siulo [/b]kandidatus, ir kas juos [b]tvirtina[/b]”. Pagrindiniai valdzios svertai yra tu “siulytoju” (teikeju) rankose.

“Vox” dar klause apie Vokietijos sistema. As ja gerai zinau. Ir ji yra daugiau negu bloga. Tai kaizerines Vokietijos nuostatu ir amerikonu pokarinio “demokratizavmo” misinys. Demokratines tradicijos Vokietijoje tik apie 30 metu senesnes negu Lietuvoje. Savivalda universitetuose perdeta: profesoriai virs 1/3 laiko prasedi posedziuose. Dekanai neturi jokios realios galios (keiciasi rotaciniu budu). Universitetas yra mazu “katedru” (profesuru, Lehrstuhl) rinkinys. Tokia “katedra” susideda is vieno profesoriaus ir keleto bendradarbiu. Visi svarbesni reikalai universitete (statybos, profesuru uzemimas ir pan.) turi buti suderinami su zemes svietimo ministerija. Aplamai, mano ispudis: labai konservatyvi ir neefektyvi mokslo ir studiju sistema.

Del Arturo pasakymo “Niekur Europoje vyriausybės skirti žmonės universitetų nevaldo.” Kiek as zinau – taip ir yra. Tad stai kodel as vis agituoju uz to paties principo taikyma f[b]akultetams [/b](t.y. universiteto viduje). Dabartine VU nuostata yra “dekana skiria rektorius, pritarus fakulteto tarybai”. O turetu buti: “dekana renka fakultetas, o pritaria ar vetuoja rektorius”. Bukim tiesiog nuoseklus.
2012-02-16 12:45
Vox

Arturas: [i]”… su sąlyga, kad tarybas formuotų (t.y. išorinius narius rinktų) pačios AM. Panašu, kad, rengiant MSĮ pataisas, Seime judama šia linkme.”[/i]

Taip, panasu, kad link to ir judama. Formaliai tai – judejimas, bet realiai [greiciausia taps] ne judejimu pirmyn, o “judejimu tvenkinyje”. AM dignitoriai pasirinks sau patogius (rambius, “nekaisiojancius nosies, kur nereikia”) isorinius narius. Panasius i “darbo zmoniu deputatu tarybu” narius. “Demokratiskai”, slapto balsavimo keliu isrinktus is -spekite, kieno suformuoto?- rinkiminio “komunistu ir nepartiniu bloko” saraso :lol:
2012-02-19 17:49
Artūras: #161

Tai pasiūlykite nerambių, kaišiojančių nosį, kur nereikia. Be to, mačiusių pasaulį ir įrodžiusių, kad moka ne vien šnekėti, nelankstančių nugaros valdžiai ir turinčių charizmą ir universiteto pažangai reikalingą vertybinį pamatą. Labai tokių trūksta.
2012-02-23 08:18
Vox@Arturas

Psiulyciau bet…kas is to? Juos juk atsirinks VU “senatoriai”, kuriems toli grazu nera parankus nelankstantys nugaros ir pasaulio mate isoriniai nariai: “”neduokdie, jie kitaip supras universiteto pazanga, negu mes, senbuviai”. Norint, kad “rinkiku kolegija” atsirinktu sau charizmos turincius, pasaulio maciusius ir pazangiai universiteto misija suvokiancius isorinius tarybos anrius, reikia, kad patys rinkikai butu tokie. a la “areopagas”. Gi siandien VU Seenate sedi (nebe pirma kadencija…) asmenys, kurie to pasaulio tera mate tik turistiniu kelioniu i Turkija ar Kanarus metu :-) , kurie nemoka uzsienio kalbu (isskyrus, zinoma, rusu), netgi dirbti su MS Office, o kuriu vertybines nuostatos….gal geriau nekalbesiu. JIE RINKS! :sad: .
O kaip jie renka – jau yra siokia tokia empirine patirtis: ankstesnes universiteto tarybos. Ar ryztumetes, kolega, ranka ant sirdies padejes, tarti, kad jose buvo ar bent joms vadovavo tik “mokantys ne vien šnekėti, nelankstantys nugaros valdžiai, turintys charizmą ir universiteto pažangai reikalingą vertybinį pamatą” asmenys?
Vargu… QED!
2012-02-23 19:15
Artūras: #163

Gaila, kad Jūs esate tikroji tų, kurių taip nemėgstate, atrama. Nenoras pačiam spręsti, ieškojimas priežasčių neprisiimti atsakomybės – tai antrasis hierarchijos galas, be kurio negali egzistuoti pirmasis.
2012-02-27 12:34
Vox@Artūras

Kuo VU baigiasi noras pačiam spręsti – puikus pavyzdys yra dr.Pūro atveji (jo trumpai trukęs vadovavimas MF). Sistema reaguoja greitai ir negailestingai…
Antra, gal pasiūlytumėte kaip gali “prisiimti atsakomybę” eilinis VU profesorius ar docentas? “Eilinis” –
turiu omenyje nesantį admin.struktūrose.
Jūs teisus, kad “antrasis galas” yra to “pirmojo” atrama. Taip visada ir visur buvo, tik kartais tie galai susikeisdavo vietomis (revoliucijų metu). Nes viršūnės nelinkusios duoti balso apačioms – dar šios ką nors ne tai(p) pasakys… Juk, jie neapsirinku, ir Jūs čia, šioje diskusijų erdvėje, esate viešai pabūgštavęs dėl visuotinų [b]tiesioginių[/b] Rektoriaus rinkimų – kaip esą “pavojingų” dėl galimo populizmo. Ar tai reiškia, kad Jūsų nuomone, suteikti galimybę itin svarbius universiteto savivaldos klausimus spręsti ne tik Senatui – lygu populizmui?
Pagaliau, taip ir neatsakėte į mano klausimą apie empirinę pačių universitetų sau išsirenkamų tarybų patirtį. Pakartosiu: ar ryztumetes, kolega, ranka ant sirdies padejes, tarti, kad jose buvo ar bent joms vadovavo tik “mokantys ne vien šnekėti, nelankstantys nugaros valdžiai, turintys charizmą ir universiteto pažangai reikalingą vertybinį pamatą” asmenys? Jei ne – tai kaip Jums atrodo, kodėl?
2012-02-28 20:34
Artūras: #168

1. dr. Pūro pavyzdys tik patvirtina taisyklę, kad vienas lauke ne karys. Nėra įmanoma žmones priversti daryti to, ko jie nenori. Žmones prigimtinai nėra linkę ką keisti – štai ir visa „sistema“. Tačiau yra įmanoma žmones motyvuoti, kad jie norėtų. Tam egzistuoja daugybė tiek paprastų, tiek sudėtingų būdų.
2. Prisiimti atsakomybę nėra paprasta, tam reikia pastangų ir noro tobulėti. Vergas, išleistas iš narvo, savaime atsakingu netampa. Jei „eilinis dėstytojas“ nenori galvoti apie tai, kas galėtų priimti svarbiausius universitetui sprendimus, tai atsiras „neeiliniai“, kurie tai padarys. Jei vyrauja įsitikinimas, kad reikia vykdyti valdžios nurodymus ir laukti, kad ji ką „duotų“, tai valdžia bus vienokia. O jei rinkti tokius, iš kurių galima būtų tikėtis paramos savo iniciatyvoms, tai valdžia bus kitokia.
2012-02-28 20:35
Artūras: #168

3. Dėl visuotinių rinkimų – tai yra iliuzija. Lietuvos seimas renkamas visuotiniais rinkimais, o JAV prezidentas – ne. Kuri valstybė geriau funkcionuoja? Visuotiniai rinkimai gerai veikia, kai visi jaučia atsakomybę už savo veiksmus, o nesitaiko atsikratyti atsakomybės kieno naudai, kad po to keiksnotų „viršūnes“. Mano galva (norėčiau klysti), VU bendruomenė šiandien dar nėra pasirengus tiesiogiai rinkti rektoriaus. Tačiau žingsnis ta kryptimi būtų padarytas, jei sentas, taryba, valdyba, ar kokie kiti atstovai (gal net keliais etapais) rinktų rektorių tik iš akademinės bendruomenės iškeltų ir jos paramą (tam tikrą skaičių parašų) turinčių kandidatų. Panašiai galėtų būti ir fakultetuose – tik akademinės bendruomenės iškelti ir ženklios jos dalies paramą turintys kandidatai galėtų būti renkami (gal net rektoriaus skiriami) dekanais.
4. Mūsų universitetai neturi patirties dirbti su naujo tipo tarybomis (aš jas vadinu valdybomis). Ta taryba, kuri šiuo metu egzistuoja VU, yra priežiūros ir globos organas. Valdybos funkcijos visiškai kitos – svarbiausių strateginių sprendimų, liečiančių universiteto raidą priėmimas. Jos rinkimai pareikalaus visiškai kitos atsakomybės. Aš būčiau už tokią valdybos rinkimų sistemą: akademinė bendruomenė siūlo ir parašais remia kandidatus (taip pat ir išorinius), o speciali rinkikų kolegija (gal būt net senatas) juos atrenka.
2012-02-28 22:47
Vox@Artūras

Man regis, Jūs susipainiojote: pamokęs “eilinius”, kad [i]”jei rinkti tokius, iš kurių galima būtų tikėtis paramos savo iniciatyvoms, tai valdžia bus kitokia[/i]”, kitame poste jau teigiate manantis, kad “[i]VU bendruomenė [t.y. tie “eiliniai” – Vox] šiandien dar nėra pasirengus tiesiogiai rinkti rektoriaus”.[/i] . Žodžiu, vis tiek esate linkęs tai patikėti “neeiliniams”…

Dėl visuotinų rinkimų, Lietuvos ir JAV.
Visų pirma, nereikia plakti “gogel-mogel” – lyginti Lietuvos seimo, t.y.[i] parlamento[/i], rinkimus su JAV [i]prezidento[/i]. JAV parlamentas (Kongresas) JAV irgi renkamas visuotinais rinkimais (valstijose).
Antra, del klausimo “Kuri valstybė geriau funkcionuoja?” O Jūs galite į tai vienareikšmiškai atsakyti? Jei taip, tai [i]kokiais funkcionavimo vertinimo kriterijais [/i] remdamasis? Ir kaip būtų, jei tuos kriterijus pritaikytumėte, pvz, JAV lyginimui su Prancuzija, kur prezidentas renkamas visuotinu balsavimu? O su, pvz., Liuksemburgu, kur valstybės galva yra didysis kunigaikstis (paveldmimas postas) – kuri valstybė, JAV ar LUX, geriau funkcionuoja? Ar po tokių lyginimų neprieisime kartais išvados, kad geriausia -[i] paveldimas[/i] rektoriaus postas? :lol:
2012-02-29 18:53
jukna

@ #165: As turiu sutikti su “Vox” pozicija: kol kas universitetuose yra “grietinele” (administracijos atstovai) ir “pilka mase” like destytojai ir mokslininkai. Su akademine laisve, akademiniu kolegaliskumu tai neturi nieko bendro. Nei materialiai, nei moraliai. Liekant dabartiniai situacijai, as net buciau uz tikra “isores diktata”: SMM paskiria rektoriu ir dekanus, fakultetu tarybas sudaro tik tie “pagal pareigas”. Gal tada postus uzimantys asmenys butu ir kiti, bet [b]esme [/b]liktu ta pati: griezta postu hierarchija, vietoje akademinio kolegaliskumo. Tokios (diktatoriskos) sistemos trukumas = suvarzyta autonomija. Bet yra ir privalumas = [b]stabilumas[/b]. Zinojimas, kad tarkim Teises fakulteto profesoriu alga bus ta pati kaip ir matematikos. Tad “kas ka renka” yra “autonomijos kiekio” dalykas. Ne valdymo efektyvumo, o butent universiteto ir jo mokslininku [b]autonomijos[/b].

P.S. Ir neuzmirskim (kartojuosi): pagrindine mus aukstojo mokslo beda yra, [i]mokslininko karjeros tikslu (grynai materialiu) vis lieka titulai, postai ir pareigos[/i]. Ne mokslas ir studijos. Keiciant rinkimu tvarka, bei isrinktuju papildomo darbo atlyginima, butu galima ta beda pasalinti.
2012-02-29 18:54
jukna

@ # 167: Del to “kas turi rinkti VU valdzia”. Mano galva, svarbu, ne kas renka rektoriu ir dekanus, o kas renka tos “renkanciuosius”: senata, fakultetu tarybas. Nes ir rektorius ir dekanai turi derinti savo veiksmus su jais. Kas renka senata, yra daugmaz normaliai apibrezta net dabartiniame statuto variante. Ko negalima pasakyti apie fakultetu tarybu rinkimus. 2/3 ju sudaro “isrinkti” pagal pareigas …

P.S. “Dėl visuotinių rinkimų – tai yra iliuzija. Lietuvos seimas renkamas visuotiniais rinkimais”. Iliuzija? Lietuvos seimo probema yra ne visuotiniai rinkimai, o rinkimai pagal partiju sarasus. Ne zmones renkami, o partijos. Daugelyje saliu ir tai funkciuonuja. Lietuvoje deja ne. Cia reikalingi ne visuotiniai, o tiesioginiai rinkimai.
2012-02-29 20:08
Artūras: #168

Jūs pats atsakėte į savo klausimus. Iš tiesų, palyginus JAV, Prancūziją ir Liuksemburgą, matome, kad ne vadovo paskyrimo būdas lemia geresnį organizacijos (šiuo atveju – valstybės funkcionavimą). Svarbu, kad tvarka užtikrintų, kad vadovu taptu tas, kuris geriausiai tinka organizacijai. Tęsdamas šią mintį, atkreipčiau Jūsų dėmesį, kad geriausiuose pasaulio universitetuose rektorius nei visuotinai renkamas, nei paveldi savo postą. Daugumoje pasaulio universitetų rektorių skiria valdybos arba senatai. Dėl to man kyla įtarimas, kad būtent toks rektoriaus skyrimo būdas geriausiai atitinka organizacijos, vadinamos universiteto, poreikius. Kita vertus, mūsų akademinei bendruomenei, kuri dar nėra išnaudojusi viso savo potencialo sprendžiant universiteto reikalus, būtų labai naudinga aktyviau dalyvauti rektoriaus rinkimuose, keliant kandidatus.
2012-02-29 20:34
Artūras: #169

Dėl „titlų“ reikia tam tikro aiškumo. Yra titulai ir titulai. Tikri akademiniai titulai yra tam tikras mokslininko pripažinimo rodiklis, kaip ir rimtose leidyklose išleistų knygų ir straipsnių prestižiniuose žurnaluose skaičius, jų citavimas, mokslo premijos, grantai. Pripažinimas yra vienas svarbiausių mokslininką motyvuojančių veiksnių.
O su postais irgi nėra viskas taip paprasta. Dažnai garsūs mokslininkai aukoja savo akademinę karjerą, kad apgintų savo kolegas nuo valdžios savivalės, panaudotų savo autoritetą akademinės bendruomenės labui ir užkirstų kelią į akademinius postus visokiems perėjūnams. Taigi kuomet šnekame apie postus ir pareigas, vertėtų šnekėti apie konkrečius žmones.
2012-03-01 10:37
jukna

@ #172: Jus teisus: terminas “titulai” cia ne visai tinka, nes yra akademiniai ar pedagoginiai titulai, ne tik karininko antpeciai. As turejau pagrinde omenyje [b]postus ir administracines pareigas[/b] kaip karjeros tiksla. Del to “mokslininkai aukoja savo akademinę karjerą” as kiek abejoju. Vokietijoj tas aukojimasis net masinis reiskinys: ten profesoriai tikrai aukoja savo laika, kai yra isrenkami dekanais, prodekanais ir tt. (rotacijos budu, porai metu). Yra zinoma ir Lietuvoje graziu isimciu. Bet tik isimciu. Paprastas klausimas: kodel pas mus mokslininkai net [b]verziasi [/b]i postus? I katedru vedejus, i dekanus, tarybas, i senata ir pan.? Zinant, kad ta rotacija tik fiktyvi, kad teks “aukotis” metu metais. Vargu ar mes turim tiek pasisventusiu Mariju Terezu. (Atleiskit uz sarkazma.)

P.S. Nesupraskit manes klaidingai: grieztai hierarchineje sistemoje zmones yra tiesiog [b]priversti[/b] kovoti uz “vieta po saule”.
2012-03-01 18:49
Artūras: #173

Ačiū už gerą klausimą. Paanalizavau savo aplinką (FF ir TMI) ir padariau išvadą, kad ypatingo „veržimosi“ užimti postus joje nėra. Paprastai čia postai užimami, siekiant tam tikro saugumo savo aplinkai ir patiriant tos aplinkos palaikymą, pripažinimą ir gal net tam tikrą spaudimą ginti jos interesus.
Mano galva, viskas priklauso nuo aplinkos: jei joje vyrauja intelektinės vertybės, iškyla tie, kurie jas gina. Jei vyrauja kitokios vertybės – iškyla kitokie. Tikroje akademinėje aplinkoje pareigos ir postai užimami po ilgų įkalbinėjimų, vadovus sunku rasti. Kitais atvejais lemiamą vaidmenį vaidina pinigai ir tuštybė, ten ilgai įkalbinėti nereikia ir norinčių nestinga.
2012-03-01 19:46
jukna

@ #174: Sutinku, kad daug kas priklauso nuo to, ar vyrauja intelektualines gerybes, ar grynai materialines. Bet manau, kad tam “intelektualiniu gerybiu vyravimui” reiketu padeti labai aiskiom [b]nuostatom[/b] jau paciame VU statute. Kad visi zinotu, jog prisiemes atsakomybe zmogus, tai daro [b]visu[/b] (ne vien savo kisenes) labui. Su Jusu paskutiniu sakiniu sutinku visu 100%. Savo klausime turejau omenyje butent sita grupe. Is mano patirties – tai didzioji dauguma (deja).

P.S. Del “aukojimosi savo kisenes labui” rasiau tik kai is savo instituto kolegu suzinojau, jog direktoriu, dekanu algos 3-5 didesnes nei profesoriu, vyriausiuju mokslo darbuotoju. Neimu to uz gryna piniga (viesos informacijos apie algas Lietuvoje nera, ne taip kaip Vokietijoje). Bet jeigu zmones taip mano – reikia arba tai paneigti arba tokia galimybe tiesiog uzdrausti istatymu (statutu). Net naujame VU Statute atrodo lieka “rektorius nustato darbuotoju atlyginimus”. Pagal kokias taisykles? Vangiai pasakyta “pagal Tarybos nustatytas”. Taigi net ne Senato? Tad rektoriui uzsimainius, TF profesorius gali gauti didesne alga negu tarkim MIF profesorius? Reiketu tiesiog aiskiom [b]taisyklem[/b] nusluoti visas tas abejones.
2012-03-01 21:33
Artūras: #175

VU dekano (instituto direktoriaus) etato atlyginimas gali svyruoti nuo 1,34 iki 2,79 „A“ kategorijos profesoriaus (vs.m.d.) pagrindinio atlyginimo. Senato nustatytos taisyklės tiksliai reglamentuoja tik biudžetinę dalį (1,34-1,56 ribose) pagal studentų skaičių. Likusią dalį rektoriaus gali skirti padalinio teikimu iš padalinio specialiųjų lėšų. Dekanai, kurių fakultetai turi dideles pajamas iš mokamų studijų, išties gali būti geriau apmokami. Tačiau neužmirškim, kad didelė dalis pajamų už mokamas studijas naudojama bendroms universiteto reikmėms, kurioms biudžetinio finansavimo nepakanka.
2012-03-02 08:09
Vox@Artūras

[i]Daugumoje pasaulio universitetų rektorių skiria valdybos arba senatai. Dėl to man kyla įtarimas, kad būtent toks rektoriaus skyrimo būdas geriausiai atitinka organizacijos, vadinamos universiteto, poreikius.[/i]

Na, čia kolega S.Jukna,, kurio pasisakymus teko skaityti sioje bei kitose diskusijose, Jums tur būt paaiškintų, kad tai, kad tinka tma išsivysčiusiam pasauliui ir jų universitetams, netinka mums, cdar neišsivysčiusiems :lol: .
Gerai, juokai juokais, bet jei rimčiau, tai pripažindamas faktą, kaip yra rektoriai skiriami/renkami daugumoje pasaulio universitetų, negalėčiau teigti, kad tai geriausias būdas – būtent todėl, kad nebuvo pabandytas kitas. Kažkada absoliučioje daugumoje pasaulio valstybių vadovo postas buvo paveldimas – ir daugumai, įskaitant daugelį šviesiausių to meto protų, tai atrodė natūrali, geriausiai visuomenės poreikius atitinkanti tvarka. Prireikė amerikiečiu ir prancūzų revoliucijų (“pabandymo kitoniškai”), kad būtų įsitikinta, jog galima ir kita tvarka. Maža to, šiandien ji laikoma geriausia :-) Gal tik toji tradicija (= pabandymo kitaip baimė) ir neleidžia mums bei kitiems surasti geresnį, nei viduramžiais nusistovėjusį, universitetų valdymo modelį?
2012-03-02 08:13
Vox@Juknai

Kiek prisimenu, kažkurioje diskusjoje ums jau buvo ilgai ir kantriai aiškintas tas profesorių algų skirtyingumo skirtinguose fakultetuose legitimumas ir pagrįstumas. Nelipkite antrą kartą ant to paties grėblio :-) . Juk užtektų pakartotinai perskaityti tos diskusijos medžiagą.
2012-03-02 11:44
jukna

@ #178: Na ne: man buvo vis aiskinama, kad administratoriu algos [b]turi[/b] buti didesnes uz “eiliniu” profesoriu. Pirma karta tikslesnius duomenis apie tai [b]kiek[/b] didesnes suzinojau [b]tik [/b]dabar ir Arturo komentaro # 176 (uz ka esu dekingas). Ir tos 1,34-1,56 ribos yra visiskai normalios. Ir naturalu, kad fakultetai daugiau uzsidirbe is mokamu studiju gali tas ribas praplesti. Butu tokia informacija atvirai skelbiama kad ir VU portale, butu maziau nesusipratimu ir maziau gandu tarp darbuotoju.
2012-03-02 12:14
jukna

@ 177: Turiu kiek pataisyti: as snekejau ne apie “issivyste vs. neissivyste”. O apie demokratines vs. feodalines tradicijas. Kad nereiketu aklai kopijuoti simtmetines demokratines tradicijas turinciu saliu universiteto valdymo strukturu. [b]Viskam savo laikas.[/b] Cia ir dabar reiketu stengtis [b]bent kiek[/b] sudemokratinti tas is sovietu laiku likusias tradicijas, liberalizuoti tarpusavio akademines bendruomenes bendravimo buda, skaidrinti bei palengva demontuoti ta grieztai hierarchine sistema. Kai VU studentai prades kreiptis ne “dear Prof. Andrew Respect”, o “hi Andy” – va tada galesim ir toliau paziureti, ka ten tuose Kembridzuose dar daro. Neuzmirskim, kad Lietuvoje demokratija turejome gal tik 8 + 20 metu …

Stai kodel as ir pritariu Arturui, kad rektoriu ir dekanus rinktu senatas bei tarybos. Gal su didesniu visos bendruomenes dalyvavimu (parasai, ar bendruomenes siulomi alternatyviniai kandidatai, ar pan.)
Bet as lieku prie savo nuomones, kad nei senate nei fakultetu tarybose nebutu jokiu “pagal pareigas” (isskyrus rektoriu ar dekana). Cia as matau viena is [b]esminiu[/b] akademines bendruomenes “pilietini” aktyvuma skatinanciu dalyku. Tada ir senato paskirtas rektorius, ir tarybos paskirtas dekanas butu pakankamai “legalizuoti” ir turetu gal net didesne sprendimu galia.
2012-03-02 14:50
siaip

[quote name=”Stasys Jukna”]@ #178: Na ne: man buvo vis aiskinama, kad administratoriu algos [b]turi[/b] buti didesnes uz “eiliniu” profesoriu. Pirma karta tikslesnius duomenis apie tai [b]kiek[/b] didesnes suzinojau [b]tik [/b]dabar ir Arturo komentaro # 176 (uz ka esu dekingas). Ir tos 1,34-1,56 ribos yra visiskai normalios. Ir naturalu, kad fakultetai daugiau uzsidirbe is mokamu studiju gali tas ribas praplesti. Butu tokia informacija atvirai skelbiama kad ir VU portale, butu maziau nesusipratimu ir maziau gandu tarp darbuotoju.[/quote]
Esate VU darbuotojas ir galite prisijunges prie VU vidinio tinklalapio rasti visus Senato, Senato komisijos ir kt. dokumentus. Jokiu gandu, nesusipratimu nebutu, jei darbuotojai tiesiog teiktusi pasidometi…
2012-03-02 18:10
jukna

@ #181: Zinoma, Jus teisus. Bet man atrodo, sita VU VPN sistema tikrai nera daraugiska vartotojams. Ispudis toks, kad perdetas saugumas iskeltas auksciau uz normalaus vartotojo poreikius. (Nesu dar su tokia griezta sistema susidures.) Stai as esu uzsiregistraves, galiu prieiti prie VU duomenu baziu, prie VU IS. Bet bandant prieiti prie Senato ir kt. dokumentu (Intranet’e) – manes neisileidzia (tuo paciu vartotojo vardu ir tuo paciu slaptazodziu). Ka tik paprasiau tai paaiskinti VU sistemu administratoriu, gal jie man pades.

Gal kaip tik del panasiu (grynai techniniu) problemu zmones ir negali susipazinti su aktualiais Senato ir kitais nutarimais? Mano ispudis: visa VU VPN sistema reiketu kardinaliai supaprastinti. VU gi neturi ko slepti. Man is vis neasisku, kodel (skirtingai nuo priejino prie DB) Senato ir kiti dokumentai turetu buti prieinami [b]tik[/b] VU darbuotojams? Autonomija gi reiskia ir [b]atviruma[/b].
2012-03-04 10:49
Demokratija?

[i]Kai VU studentai prades kreiptis ne “dear Prof. Andrew Respect”, o “hi Andy” – va tada galesim ir toliau paziureti, ka ten tuose Kembridzuose dar daro.[/i]
Regis, dirbate Vokietijoje? Nezinau, kaip jusiske, bet manoji patirtis Vokietijos universietuose (ir tuose Ost, ir tuose Vest) rodo, kad ten netgi 20 metu vienas salia kito sidirbe fakultetu kolegos i vienas kita kreipiasi “Herr Professor Schneider””, :Herr Doktor Handbach”, ir pan. – ka jau kalbeti apie studentu kreipini i profesorius! Manau, kad jei vokisko universiteto studentas i profesoriu kreiptusi “”Liebe Hans”” :-) , tai jis butu radikaliai sudrausmintas.
Zvelgiant toliau, tokioje Japonijoje ar P.Korejoje studentas isdrises nepagarbiaï (=vardu, o ne titulu) kreiptis i profesoriu, ko blogo,. butu isvis pasalintas is universiteto.
Jumis detas, as nesureiksminciau kreipniu ir nemanyciau, kad jie yra demokratijos kriterijus. Kiekvienas salis/tauta turi savo istorines tradicijas. Nematau argumentu, kurie liudytu, kad angliska ar skandinaviska tradicija kazkuo pranasesne uz japoniska, vokiska ar, pagaliau, lietuviska.
2012-03-04 11:12
jukna

@ #183: Tikejausi, buvo aisku, kad as tai pasakiau tik kadvaizdziai pabrezti skirtuma tarp [i]feodalinio[/i] (feodalas ir tarnas)ir [i]demokratinio[/i] (kolegos) bendravimo budo akademineje bendruomeneje. Tarp bendravimo Lietuvoje, Vokietijoje ir bendravimo kad ir JAV. (Vokietija sia prasme tikrai yra viena is konservatyviausiu. Cia visa svietimo sistema likusi dar nuo kaizerio laiku. Todel ir jos mokslas toks sustabarejes. Ji dabar gelbsti tik senos tradicijos ir didele mase studentu.) Buciau numates, kad tai gali buti suprasta tiesiogine prasme, nebuciau to sakinio rases. Ka as norejau pasakyti: nereikia revoliuciju (ju jau uztenkamai turejom), nereikia kardinaliai keisti visa VU valdymo struktura, perrasineti statuta ar pan. Paprasciausia, tai visiskai nerealu. Pradziai uztektu padaryti pacius aktualiausius keitimus, kaip (1) suteikti daugiau autonomijos padaliniams, bei (2) demokratizuoti ju tarybu rinkima.
2012-03-06 19:21
jukna

P.S. Del #181 minetos VU VPN problemos: VU sistemu administratoriai (Daiva Simkuniene ir Antanas Stasius) reagavo operatyviai ir pasalino nesklandumus. Dabar galiu matyti ir VU vidinio tinklo dokumentus (VU intranete). Tiesiog profesonalus darbas, esu sazavetas! VU turi tikrai gerus specialistus. (Cia Frankfurte tokios problemos sprendimui prireiktu poros savaiciu …)

Prof. A. Žukauskas. Taisyk klaidas – gilink aukštojo mokslo reformą!

Komentarų: 185

Tinklalaidė

Žurnalas Spectrum

SPECTRUM: Nuotolinis darbas: kas iš jo laimi, kas nukenčia?

VU ekspertai padeda suprasti

Kaip COVID-19 pandemija paveikė pasaulines anglies dioksido emisijas ir koncentraciją atmosferoje?

Knygų lentyna

Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Patirtys, tendencijos, refleksijos“