„Negalima aukoti ateities dėl trumpalaikės naudos.“ Werner von Siemens
Jeigu valdžios siūlomas Vilniaus universiteto autonomijos lygio žeminimas garantuotų aukštesnę mokslinių tyrimų ir studijų kokybę, galima būtų su tokiu žeminimu sutikti. Jeigu VU Statuto teisinio statuso menkinimas mažintų vienkryptę Lietuvos jaunimo migraciją į užsienį ir didintų mūsų tautos kūrybinį ir inovacinį potencialą, galima būtų Statutą nuleisti iki kokio nors poįstatyminio akto lygio ir nekvaršinti nei sau, nei kitiems galvos.
Tačiau administracinėmis priemonėmis nei akademinė kokybė, nei akademinis konkurencingumas nesukuriamas. Galima nurėžti kai kuriuos neefektyviai veikiančius universiteto padalinius, galima atsisveikinti su kai kuriais netikusiais darbuotojais, galima perskirstyti kai kuriuos išteklius ar kai ką su kai kuo sujungti, tačiau dėl to mokslo ir studijų kokybė savaime neišaugs. Universitetas yra organizacija, ugdanti kūrybiškus individus ir kurianti naujas žinias, o kūryba administravimui nėra pavaldi. Kūrybai reikia laisvės, prasmingai kūrybai – dar ir atsakomybės, o prasmingai kūrybai už mokesčių mokėtojų pinigus – dar ir visuomenės globos ir priežiūros. Tuo tarpu valdiškas administravimas nei laisvės, nei atsakomybės, nei visuomenės globos ir priežiūros neteikia.
Vakarų Europos universitetinėje tradicijoje, kuri ėmė rastis dar tuomet, kai mes neturėjome savo rašto, susiformavo ypatingas universiteto, kaip studijomis ir moksliniais tyrimais kuriančio, nagrinėjančio, vertinančio ir iš kartos į kartą perduodančio kultūrą visuomenės branduolio, valdymo modelis, vadinamas autonomija. Autonomija pirmiausia suprantama kaip moralinis ir intelektinis nepriklausomumas nuo politinės ir ekonominės valdžios, leidžiantis universitetui įgyvendinti savo misiją nepriklausomai nuo trumpalaikių valdžios įnorių, valdininkų asmeninių ambicijų ir grupiniais interesais besivadovaujančių pareigūnų karuselės girgždesio. Tačiau universiteto autonomija, kaip kartais kas bando dėl neišmanymo ar spekuliatyviai aiškinti, nėra savivalė, įsipareigojimų visuomenei nepaisymas ar visuomenės išteklių beatodairiškas švaistymas.
Lietuvos valdžios „inovacija“ – valdoma universitetų autonomija – yra paliegęs bizantiškos „valdžios vertikalės“ ir nesuvoktos europinės tradicijos hibridas, kažkuo primenantis liūdnai pagarsėjusią „valdomą demokratiją“. Šitas hibridas gali išspręsti kai kurias vadybines problemas, didina atskaitomybę valdžiai (tik toli gražu nebūtinai – visuomenei). Vilniaus universitetui šios problemos yra svarbios, tačiau ne pamatinės, kadangi jų sprendimas savaime nesukuria naujos kokybės ir akademinės bendruomenės atsakomybės, reikalingos tai kokybei pasiekti. Mums, kaip didžiausią prestižą, stambiausią mokslinį potencialą ir aukščiausius reitingus turinčiai Lietuvos aukštajai mokyklai, rūpi dar ir kiti dalykai. Kai mūsų klausia: „Kodėl jūs norite būti kitokie?“, atsakome: „Mes nenorime būti kitokie, mes norime būti tokie kaip Kopenhagos, Orhuso, Upsalos, Lundo, Helsinkio ir kiek tolimesni (į vakarus ar šiaurę) universitetai, kurie užtikrina savo šalių pažangą.“ Kai mūsų klausia: „Kodėl jūs norite privilegijų?“, belieka paaiškinti: „Atsakomybės prisiėmimas yra ne privilegija, o įsipareigojimas visuomenei.“
Skirtingose Vakarų Europos šalyse universitetų autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei skirtingomis formomis – vienur egzistuoja tik priežiūros tarybos, turinčios visuomenės atstovų, kitur – net valdžios skiriamų narių turinčios valdymo struktūros (valdybos). Matyt, į pastarąjį modelį ir buvo orientuotas dabartinis lietuviškasis Mokslo ir studijų įstatymas, tačiau neapsižiūrėta, kad šiuo atveju Vakarų Europoje valdybų veiklą tiesiogiai ar per savo atstovus (Senatą) riboja universiteto bendruomenė. Pavyzdžiui, tokios valdybos arba tik renka rektorių iš Senato siūlomų kandidatų, arba yra pačios ministro formuojamos tik iš universiteto bendruomenės siūlomų kandidatų. Pastarasis modelis, laikomas vienu iš moderniausių, yra įgyvendintas Danijoje, nors ir lig šiol kelia diskusijas. Čia ministras, paskyręs bendruomenės siūlytus kandidatus į valdybą, net turi teisę pareikalauti valdybos atsistatydinimo, tačiau negali savarankiškai paskirti į valdybą nė vieno nario.
Kai kada girdime, kad atseit Amerikoje valstijų gubernatoriai skiria narius į valstijos viešųjų universitetų valdybas ar net patys joms vadovauja. Tačiau tokiu atveju užmirštama ar stačiai nežinoma, kad šitų narių priedermė yra pritraukti savo garsiais vardais papildomus išteklius ar net asmeniniu turtu paremti universitetą, kad vardan darbo universiteto valdyboje prestižo jos nariai atsistatydina iš korporacijų vadovų pareigų, kad Jungtinėse Valstijose pagarba išsilavinimui ir mokslui gali lemti politikų reputaciją, kad toje šalyje veikia reali žinių ekonomika ir ekonominė krizė gali būti pagrindas padidinti valstybės finansavimą mokslui, o dažno profesoriaus atlyginimas yra didesnis nei valstijos gubernatoriaus. Kitaip sakant, tenykštė kultūra lemia, kad universitetai nėra politikų administracinių ambicijų taikinys, o veikiau, atvirkščiai, universitetai išnaudoja politikų ambicijas savo naudai.
Tai kokios autonomijos reikia mūsų Alma Mater? Akivaizdu, kad dabartinio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, leidžiančios politinei valdžiai tiesiogiai kištis į universitetų valdymą, mums netinka, kadangi jos pozicionuoja mūsų universitetą už vakarietiškos akademinės tradicijos ribų, stato mūsų akademinę bendruomenę į nelygiavertę ir net kvailoką padėtį partnerių ir konkurentų Vakarų Europoje atžvilgiu, skatina paklusnumą ir nuolankumą atsakomybės ir iniciatyvos sąskaita. Todėl mūsų Senatui telieka vienintelis būdas išsaugoti universiteto tapatumą – pasinaudojant savo išimtine teise, siūlyti Seimui naują Lietuvos Respublikos įstatymo – Vilniaus universiteto Statuto redakciją specialiojo įstatymo pavidalu. Šiame siūlyme specialus VU statusas susiveda į vienintelę nuostatą, kuri skiriasi nuo bendrojo Mokslo ir studijų įstatymo raidės – universiteto tarybos (tiksliau, valdybos) formavimo principą. Šį pavasarį mūsų Senato Seimui pateiktame Statuto projekte siūloma išlyga, kad valdžios skiriami išoriniai tarybos nariai gautų Senato pritarimą. Toks universiteto valdymo modelis yra suderinamas su autonomijos principu. Tačiau, mano galva, tai dar ne viskas, kas leistų užtikrinti didesnę universiteto bendruomenės ir kiekvieno jos nario atsakomybę, be kurios neįmanoma tolesnė mokslinių tyrimų ir studijų kokybės pažanga. Viešas universiteto kreipimasis į Lietuvos visuomenę su prašymu kelti kandidatus į universiteto valdybą, šių kandidatų kompetencijos, vertybinių nuostatų ir reputacijos svarstymas universiteto bendruomenėje, kiekvieno bendruomenės nario nuomonės apie kandidatus išreiškimas per rinkimus ar apklausą, galutinis kandidatų tvirtinimas Senate ir politinės valdžios įsikišimas tik paskutinėje fazėje, suteikiant atrinktiems kandidatams įstatymo numatytus įgaliojimus – štai kokia valdybos formavimo tvarka leistų įgyvendinti universiteto autonomijos sampratą iš esmės. Ši tvarka įpareigotų kiekvieną akademinės bendruomenės narį prisiimti atsakomybę už universiteto ir kartu už savo veiklą, aiškiai suprantant, kam patikimas universiteto valdymas.
Kai kuriems politikams vis dar sunku pripažinti, kad administracinės Lietuvos aukštojo mokslo reformos priemonės turi savo veikimo ribas, o nepasitikėjimas akademine bendruomene ir baimė perduoti tolesnį reformos vykdymą į jos rankas stabdo reformą. Nuolat girdimos užuominos apie galimas sankcijas „nepaklusniam“ universitetui ir net, priešingai, apie paskatinimą už paklusnumą tik gilina akademinio tapatumo konfliktą, kuris anksčiau ar vėliau bus išspręstas, kad ir su tam tikrais nuostoliais abiem pusėms. Taigi teks kurį laiką spirtis smulkiam šantažui bei tariamai naudai ir susitaikyti su kai kuriais nepatogumais. Vardan ateities.
Komentarų: 26
2011-10-19 15:19
JustinasLabai pritariu išsakytom mintim. Mūsų valdžia labai mėgsta kontroliuoti, bet dažnai pati bijo būti kontroliuojama. Istorinė dagybės šalių patirtis rodo, kad valdymas iš viršaus neskatina kūrybiškumo. Labai bus įdomu stebėti, kaip vienas ar kitas modleis bus įgyvendintas.
2011-10-20 10:28
O ka, jeigu?...Reiketu VU rektoriu is pasiulytu kandidatu rinkti ne Senate, bet visuotinuose universiteto mokslo akademines bendruomenes (destytoju ir mokslo darbuotoju) rinkimuose.
Nebent VU vadovybe laiko ne Senato narius tamsuoliais, neismaneliais ir nesugebanciais “gerai ir teisingai” nuspresti.
2011-10-20 21:24
Isimtis? Kodel?Is prof.Žukausko straispnio susidaro įspūdis, kad jam rūpi išskirtinai VU autonomija, “specialaus statuso” šiam vienam universitetu suteikimas. Kažin kodėl? Ar jam atrodo, kad kiti Lietuvos universitetai kažkodėl neverti autonomijos? Jei taip, tai ko tada verti jo gražbyliavimai apie europines tradicijas? nebent jis gali pateikti ‘specialiųjų statusų” vienam šalies universitetui pavyzdžių Europos tradicijoje…
2011-10-20 21:33
Isimtis? Kodel?Prof. Žukauskas, gražiai pašnekėjęs apie europines universitetų savivaldos tradicijas, kažkodėl siūlo autonomiją išskirtinai Vilniaus universitetui, kalba apie šiojo “specialujį statusą”. Kažin kodėl jam taip norisi jo darbovietės išskirtinumo? Ar jam atrodo, kad tokios teisės į autonomiją neturi kiti Lietuvos universitetai? Kažkaip neteko girdėti apie tokių “spec.statusų” tradicijas kitose vakarų ar šiaurės Europos šalyse…. Tiesa, girdeta apie visokias “spec.” poliklinikas, sanatorijas ir net parduotuves, ir jų “spec.statusą” turinčius klientus. Bet – ne vakaruose, o rytuose. Panašu, kad seni papročiai nemiršta: norima turėti “nomenklatūrinį” universitetą…. :(
2011-10-21 08:55
O fakultetai?Kazkodel tu teisiu, kuriu nori VU Senatas, jis pats nenori pripazinti fakultetams: pagal naujojo Statuto projekta siems dekana “nuleis” is virsaus Rektorius, nei klausdamas nei atsiklausdamas fakulteto tarybos nuomones…. Demokratija ir autonomija – tik virsunelems, o apacioms – lazda?
2011-10-21 12:44
OldmanStraipsniu ne siekiama isimties, o reaguojama i jau esancia situacija – kiti universitetai valstybes pavergimui pasidave isvis be kovos ir apie juos nebera ka sneketi. VU dar kovoja. Rektoriaus skiriami dekanai is tiesu yra klaidingas sprendimas. Pagaliau del to, jog rektoriu renka tik senato nariai – tai jokia isimtis. Tiesioginiai rinkimai greiciau yra absoliuti isimtis savivaldos procesuose: dekanus dabar renka fakultetu tarybos, SA padaliniu pirmininkus – seniunai, studentu atstovus senate – studentu parlamentas, o atstovus tame parlamente – fakultetu seniunu tarybos. Visa savivalda yra atstovaujamoji ir tai yra absoliuti norma. Bent studentu patekimas i senata yra visiskai skaidrus procesas, pats buvau to liudininkas. Nesinori tiketi, kad destytojai ten patenka priesingais principais.
Atsiribojant nuo smulkmenu, Zukausko straipsni galima tik girti – VU autonomija reikia gelbeti ir apie tai kuo garsiau kalbeti
2011-10-21 13:34
Artūras> ? fakeltetai
Pagal naują Statuto projektą fakulteto dekaną skiria rektorius, gavęs tarybos pritarimą. Fakulteto tarybai taip pat niekas nedraus rektoriui siūlyti dekano kandidatūrą. Taigi fakulteto bendruomenė turės gana plačias teises, ir rektorius „nuleis“ dekaną ne „iš viršaus“, o veikiau „iš apačios“. Tačiau tokia tvarka nustato aiškią atsakomybės schemą – šiuo atveju dekanas būtų atsakingas rektoriui.
2011-10-21 13:35
Artūras> Išimtis?
Manau, kad ir kiti Lietuvos universitetai galėtų turėti didesnę autonomiją ir ko gero ją gaus, jei Konstitucinis Teismas priims atitinkamą nutarimą. VU visiškai nesiekia monopolizuoti autonomijos principo. Tačiau šiuo metu Vilniaus universitetui sunku rasti sąjungininkų, kadangi dauguma Lietuvos universitetų jokio nesitaikymo su esamu „autonomijos“ modeliu nedemonstravo, o kai kuriems kitokio ir nereikia – kam prisiimti atsakomybę, jei valdžia imasi už viską atsakyti.
Kembridžo ir Oksfordo universitetų statusą nustato specialus britų teisinis aktas. Specialų teisinį statusą, mano žiniomis, neseniai gavo Tartu universitetas. Galima būtų rasti ir daugiau pavyzdžių.
2011-10-21 13:37
Artūras> o ką, jeigu?
Visuotiniai rektoriaus rinkimai yra patraukli idėja, tačiau neteko girdėti, kad kokiame universitete iš tų, į kuriuos mes norėtumėm lygiuotis, ji būtų taikoma. Tokia rinkimų schema turi savų privalumų ir trūkumų, pavyzdžiui, ji mažai atspari rinkiminei demagogijai, žymiai sudėtingiau iš išrinktojo pareikalauti atsakomybės.
2011-10-21 14:47
StragonaPanasios dvejones isreikstos ir cia: [url]http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-10-19-arturas-zukauskas-kokios-autonomijos-mums-reikia/70700/comments#list[/url]. Autonomija tik valdziai, o eiliniams destytojams/mokslininkams/studentams administracinis diktatas – ne aciu, ta jau turejom.
2011-10-21 18:02
St.Pritariu visom issakytom mintim. Ypac patiko #5: “Demokratija ir autonomija – tik virsunelems, o apacioms – lazda?” Tuom pasakyta matyt viskas. Kalbedami apie universitetu autonomija mes snekam apie KURYBOS ir MOKYMO autonomija, apie NUOMONES autonomija. Ne apie universitetu VALDZIOS neribota savivale. Universitetu autonomijos issaugojimas yra sventas dalykas. Bet uz ja niekas nesikaus, kol fakultetams, destytojams, mokslininkams ir studentams but “tik lazda”. Dalykas labai rimtas: ministerijos ir verslininkai nusitaike i universitetus. Bijau, kad vien universitetu valdzia sita “musi” pralos (dar iki Nauju Metu) – reikia visu destytoju/mokslininku paramos. Bet autokratu niekas nerems … Kaip ir cenzoriu (mano komentaras pries si nebuvo paskelbtas). Tai nieko gero nezada. Man ypac sirdis skauda del mano Alma Mater.
2011-10-24 14:27
St.P.S. prie #11: rasiau “… Kaip ir cenzoriu (mano komentaras pries si nebuvo paskelbtas)”. Aciu Dievui dalykas daug pragmatiskesnis: matomai komentarai yra moderuojami tik DARBO valandomis. Tad sita mano “kaltinima” cenzuravimu zinoma atsiimu.
2011-10-25 18:39
St.>to #3 ir #4: Jus stebites del VU isimtines padeties? Jus stebites, kad virs 400 metu tradiciju senumo universitetas yra kazkas kita, negu 10-15 metu senumo “universitetai”? Sakote “Kažkaip neteko girdėti apie tokių “spec.statusų” tradicijas kitose vakarų ar šiaurės Europos šalyse…” Apsirinkat. Ten labai aiski riba tarp universitetu kaip Oxford, Cambridge ir kokio University of Wisconsin. Studentai tas ribas zino, destytojai ir mokslininkai irgi. Bukit toks geras, nelyginkit tarkim Klaipedos “universiteto” su Alma Mater. Praras autonomija ji, praras ja ir visi kiti, AUTOMATISKAI.
2011-10-26 05:22
ArtūrasParadoksalu yra tai, kad VU prestižo žeminimas jokiu būdu nepadidins kitų Lietuvos universitetų prestižo. Dėl išsiplėtusios konkurencinės erdvės, tai visumoje tik sumažins studijų ir mokslinių tyrimų Lietuvoje patrauklumą užsienio universitetų sąskaita, ir nukentės visi. Be to, tradicijų, savo istorijos neigimas ilgainiui irgi sukelia kultūrines pasekmes.
2011-10-26 07:58
EEUniversitetai nėra ir negali būti lygūs. Tačiau administracinis vienų pakėlimas į specialų statusą nieko gero duoti negali (žinoma, jei gerą matuosime tik didesniu finansavimu ir tik kai kuriomis priviliegijomis, tai galbūt universitetui tai naudinga). Todėl visi turi būti lygūs teisine prasme.
Visgi ši reforma labiau yra noras ne tik sumažinti autonomiją, bet ir prichvatizuoti kai kurį autkšųjų mokyklų NT, kuris masina ne vieną verslininką ir politikaną. Ir tai bus padaryta sekančiai: mažinant tiesioginį finansavimą ir skirstant lėšas per konkursus. Po kelių metų kai kurie universitetai susidurs su finansiniais sunkumais ir ims pardavinėti turimą NT. Tikiu, kad VU tai negresia, bet tokia padėtis aukštaji mokslą Lietuvoje žlugdys. Atsilieps tai ir VU.
2011-10-26 11:34
Artūras>EE
Teisingai, reikia visus sulygint. Priiminėti vidutiniškai su 6,5 balo, padaryt visur vienodą vidutinę studijų kokybę, išbarstyti VU laboratorinę įrangą ir mokslininkus po visą Lietuvą, išdalint VU bibliotekos rankraštynus. Visi bus lygus ir laimingi.
2011-10-26 14:23
2 ArturasJus oponuojate tam, ka pats susigalvojote. Zinoma, taip “gincytis” – lengviau, bet mokslininkui ar pretenduojanciam juo buti sitai nedera ( bet gal jus nepriklausote nei vienai is siu kategoriju? Tada – nieko tokio :-)). Nes EE sako “visi turi būti lygūs teisine prasme”, o jus kalbate apie laboratoriju ir biblioteku isdalijima, ir dar keistesnius jusu vaizduotes pagimdytus dalykus.
Sieti universiteto privilegijuota teisini statusa su jo amziumi ar turimais turtais (laboratoriju, biblioteku, pastatu, ir dar kazko) – juokinga. Pazvelges i pasauliniu universitetu reitingus, rasite AIBE pavyzdziu, kai jaunesni universitetai vertinami ZYMIAI geriau uz senus. Nes jie vertinami ne uz savo “metelius” ar turtus, bet uz pasiekimus moksle ir studijose.
Pvz, Harvardas yra zymiai jaunesnis uz VU, taciau VU iki Harvardo – sviesmeciai :-)
2011-10-26 14:30
2 St,.Rasote: “Ten labai aiski riba tarp universitetu kaip Oxford, Cambridge ir kokio University of Wisconsin. Studentai tas ribas zino, destytojai ir mokslininkai irgi. “
Taip, tai zino studentai, destytojai, mokslininkai. Taciau klausimas yra ne apie _kokybines_ ribas, bet apie _teisini_ atridbojima: ar yra nustatytos teisines ribos (=specialus statusai) tarp, pvz., UCLA ir UCB? Tarp Harvardo ir Stanfordo? Tarp University of Wiskonsin ir University of Illinois? ir t.t.
Oxfordo ir Cambridgeo tradicinis iskirtinumas snobiskoje D.Britanijoje nera sektinas pavyzdys, o anachronizmas (kai ir gana daug kas UK; pvz,. Lordu rumai, pero titulai, etc.). Kai uuriu studiju kryociu srityse “Oxbridza” lenkia kiti Uk universitetai, bet aniems tai ne motais – nes jie turi “iteisintu isimtiniu” statusa. Savo prasme kazkas panasaus i “…v zakone” statusa kiek kito tipo visuomenese :-)
2011-10-26 16:43
2 2 ArtūrasTai Jūs neperskaitėte mano straipsnio. VU nereikalauja išskirtinių teisių, kurios kuom nors skirtųsi nuo Vakarų Europos universitetų teisų. Esmė tame, kad visi likę Lietuvos universitetai yra pastatyti į nelygiavertę padėtį europinių universitetų atžvilgiu, o VU tam priešinasi. Jokio Vakarų Europos universiteto turto, finansinių ir žmoniškųjų išteklių nevaldo bendruomenės ar jos atstovų pritarimo negavę valdžios statytiniai, kaip kad Lietuvoje. Tai tik ir beliko suvienodinti VU su jais pagal teisinį statusą, o po to ir pagal visus kitus požymius.
Beje, Vakarų Europoje universitetai turi įvairius teisinius statusus netgi toje pačioje valstybėje. Pasidomėkite Coimbros grupe, kuriai priklauso seniausi Europos universitetai, tarp jų net Tartu universitetas. Kai kurie jų net turi privilegiją pasitvirtinti savo Statutą patys.
2011-10-26 17:33
St.@#17+#18: Jus man tik parodykit nors viena universiteta Lietuvoje, kuris MOKSLO srityje jau pralenke VU. As cia nesneku apie pora labai stipriu LT aukstuju bet SPECAILIZUOTU mokyklu (VGTU ar buvusi Kauno medicinos instituta). Bet ar Jus zinot nors viena UNIVERSITETINES (taigi bendras) zinias skleidzianti universiteta su panasiu i VU potencialu? Gal jie po kurio laiko tai ir pasieks, bet to dabar dar nera.
Mano galva, Alma Mater yra visu Lietuvos univesitetu “motina”. Jei ji praras autonomija (intelektualia ir materialia), tai ir jos “vaikai” ja praras tiesiog AUTOMATISKAI. Tokioje situacijoje reikalauti visus teisiskai traktuoti LYGIAI tiesiog naivus situacijos rimtumo nesupratimas.
-Stasys Jukna
2011-10-28 14:02
2 St.Priestaraujate pats sau, rasydamas : “Mano galva, Alma Mater yra visu Lietuvos univesitetu “motina”. Jei ji praras autonomija (intelektualia ir materialia), tai ir jos “vaikai” ja praras tiesiog AUTOMATISKAI. Tokioje situacijoje reikalauti visus teisiskai traktuoti LYGIAI tiesiog naivus situacijos rimtumo nesupratimas”. Is vienos puses – lyg ir snekate apie visu LT universitetu autonomija, kurios sie turetu neprarasti, o is kitos – reikalaujate teisiniu privilegiju Vilniaus universitetui.
Kad geriau suvoktumete savo susipainiojima, paklausiu Jusu: “Jei VU igis ISSKIRTINE teise i autonomija, ar tai uztikrins ta pacia teise ir kitiems universitetams?”. Labai vargu. Netgi greiciau – NE, nes pats tokios teises ISSKIRTINUMO (=isimtinumo) statusas suponuos, kad kiti universtetai jos AUTOMATISKAI neteks! (isskirtine – reiskia: ne visiems, o tik mazumai arba isvis vienam).
2011-10-28 14:03
2 St. -tęs.Visokiais graziais zodziais (istorija, “motina”, geriausias, etc.) dangstomas teisiniu privilegiju (isskirtinumo statuso “ad aeternam”) suteikimo reikalavimas yra ne kas kita kaip atviros konkurencijos baime, savotisko akademinio monopolio siekis. Nedarantis garbes jo siekejams.
(Pamenu, andainykstis VU rektorius Pavilionis labai piktinosi MRU pirmtakes Lietuvos teises akademijos isikurimu, rekalaudamas monopolines privilegijos rengti teisininkus VU TF. Kad ir kaip triuksmavo – nepese nieko. Ir ka matome siandien? VU jau jokiu budu nedristu teigti, kad MRU teises studiju programos akivaizdziai blogesnes (pries keleta metu tarptautiniai ekspertai buvo netgi dave tik salygine akreditacija dviems TF programoms, tuo tarpu MRU – buvo akredituotos visos). Ir teises mokslo rezultatais MRU net labai sekmingai konkuruoja su VU TF, neretai pralenkdamas…. Paradoksalu, bet tokia konkurencija tik i gera isejo VU TF: priverte sukrusti, persitvarkyti, pasitempti, KONKURUOTI!)
2011-10-28 14:10
2 ArturasKa gi, sprendziants is paskutiniojo Jusu pareiskimo (“VU nereikalauja išskirtinių teisių, kurios kuom nors skirtųsi nuo Vakarų Europos universitetų teisų”), regis, SIKART ir Jus jau sutinkate su EE, kuris rase “visi turi būti lygūs teisine prasme””, ar ne? T.y., Jums jau nesidingoja, kad lygiu teisiu (tokiu kaip VE) visiems LT universitetams reikalavimas yra tolygus turto, biblioteku ir darbuotoju isdalijimui “po lygiai”? Jei taip, tai puiku, man belieka tarti: QED :-)
2011-10-28 20:43
St.@#21: Pries reikalaujant man “geriau suvokti situacija” gal paziurekim i realybe. Pirma alternatyva: VU praranda autonomija. 51% Senato zmoniu nieko su mokslu neturi. Ispardavinejami pastatai. Bibliotekos. Verslinikai nurodineja, ka destyti!! Per virs 400 metu tai ivyko tik kelis kartus. Ar leistu Lietuvos sviesuomene tai ivykti? Dabar antra alternatyva: visi LT universitetai turi lygu statusa. 51% Klaipedos universitete sedi verslininkai & Co. Kas priestaraus? Lietuvos sviesuomene? Studentai? Destytojai? Stai kur Jusu “lygybes noras” veda. Jis tiesiog parankus tiems “anti-autonomininkams”.
2011-10-28 21:04
St.@#21-22: Gal tas pavyzdys pades: Kai biciu aviliui iskyla pavojus, jos (bites) gelbeja MOTINA. Kazin kodel? Jos (bites) gi labai nelygios. Bet jos tokioje situacijoje juk nereikalauja buti lygioms “motinoms”. Jos tiesiog intuityviai gelbeja ESME.
P.S. “Motina”, “Alma Mater” ir pan. tai ne tik grazus zodziai. Tai realybe, ziauri realybe. Butu grazu, jei musu akademine visuomene ja pradetu pamazu suprasti … Cia ne niekai: prarade autonomija universitetai liks jokie universitetati – tik verslininku/politiku tarnaitemis!
2011-12-07 22:04
Analogas?Paieskokime analogu. Kiek zinau, i LRT (Lietuvos radijos ir televizijos) taryba narius deleguoja ir juos tvirtina Lietuvos valdzios struktyuros, nesiklausdamos LRT vadovybes ar bendruomenes pritarimo. Ir ka? Ar yra faktu, liudijanciu LRT turto parceliavima, ziniu laidu turinio diktavima, ar pan? kazkaip negirdejau, kad kuria nors studija ar TV kamera butu “prichvatizave” verslininkai ar valdininkai. Gal neverta sau isikalbineti (kseno)fobiju?