Darbo rinkos pokyčiai lemia požiūrio į studentų praktiką kaitą. Dėl darbuotojų trūkumo kaistant darbo rinkai, vis dažniau atlikti praktiką kviečia patys verslo atstovai, siekdami „užsiauginti“ lojalų ir talentingą specialistą. Apie šiuos ir kitus pokyčius trečiadienį VU Ekonomikos fakultete vykusioje profesinių paslaugų įmonės EY surengtoje diskusijoje „Verslas studentui ar studentas verslui?“ kalbėjosi fakulteto, verslo ir studentų atstovai.

Prieš kelerius metus darbdaviai aktyviai kritikavo universitetus dėl nepakankamo absolventų pasirengimo praktiniam darbui. Po ilgų diskusijų ir darbo rinkos pokyčių, kuriuos lėmė emigracija ir užsienio kapitalo įmonių atstovybių steigimas Lietuvoje, situacija šiandien pasikeitusi. „Esame orientuoti parengti plačios specializacijos darbuotojus, kurie geba lengvai prisitaikyti prie pokyčių, keisti darbo pocizijas, augti ir tobulėti. Smagu, kad mūsų apklausiami darbdaviai pastaruoju metu studentų kompetencijas, parodytas per praktiką, vertina geriau nei patys studentai ir daugiau nei 80 proc. apklaustų darbdavių įdarbintų besipraktikavusius studentus“, – kalbėjo VU Ekonomikos fakulteto dekanas prof. Jonas Martinavičius.

Diskusijos dalyviai sutiko, kad dabar iš baigusiųjų studijas reikalaujama ne konkrečių darbo įgūdžių, kurie yra įprasti kolegijų bei profesinių rengimo centrų absolventams, bet platesnio situacijos matymo, bendrųjų išsilavinimo dalykų, gebėjimo mąstyti, analizuoti, naudotis informacija. Darbdaviai pritaria, kad universitetinis išsilavinimas yra būtinas, tačiau mano, kad į jauną specialistą dar reikia investuoti norint parengti konkrečiam darbui.

Profesinių paslaugų įmonės EY atstovės pasakojo, kad įmonėje per metus praktiką atlieka daugiau kaip 100 studentų, apie 40 proc. jų yra iš VU. „Renkantis studentus svarbus ne tik jų išsilavinimas, bet ir motyvacija. Žinoma, būtini ir kertiniai universitetiniai specialybės dalykai. Iš tiesų praktika tampa iššūkiu ne tik studentams, bet ir darbdaviams, nes jie turi daug investuoti, t. y. reikia turėti sistemą ir tinkamai parengtą žmogų, išmanantį, kaip paskirstyti darbus ir pan. EY naudojama metodologija siekiama, kad studentams praktika būtų vertinga“, – sakė EY vyr. personalo specialistė Rasvydė Gustaitė.

Ekonomikos fakulteto administracijos atstovai ir studentai pripažino, kad susiduria su dar viena bėda organizuojant praktiką IV kurse – daugiau kaip 80 proc. studentų jau dirba, todėl nemaža dalis praktiką atlieka formaliai. Dėl augančios konkurencijos darbdaviai pradeda „medžioti“ vis jaunesnius gabius studentus, todėl dažnai jaunuoliai susigundo patraukliu atlyginimu ir apleidžia studijas. „Augant studentų reikalavimams ir ypač ką tik karjerą pradedančių specialistų atlygio lūkesčiams, darbdavių kartelė leidžiasi. Nebereikalaujame specifinių žinių – esame pasiryžę naują darbuotoją patys kelis mėnesius apmokyti“, – pripažino AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Vadimas Borisovas.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atstovė Jogilė Miežienė pristatė atlikto tyrimo duomenis. Jie rodo, kaip išaugo studentų reikalavimai darbdaviams: prieš kelerius metus studentams buvo svarbiausios augimo galimybės, tačiau dabar jas papildo patrauklus atlygis ir patogios darbo valandos. Diskusijos dalyviai pripažino, kad studentų darbas, kuris dažniausiai suderinamas su studijomis, dėl tobulėjimo yra sveikintinas, tačiau neretai jie dirba dėl atlygio. Antra vertus, vis daugiau pirmųjų kursų studentų laisvą laiką ir vasaras praleidžia atlikdami savanoriškas praktikas (kaip ir prieš privalomą profesinę praktiką, pasirašoma trišalė sutartis tarp studento, universiteto ir darbdavio). Nors jos neturi jokios vertinamosios reikšmės studijoms, tačiau įgyjama patirtis leidžia daug sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje.