Penktadienio, rugsėjo 6 d., pavakarę, kai Vilniaus universitete (VU) nebeliko studentiško šurmulio ir Didžiajame kieme buvo neįprastai tylu, paminėtas palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II vizito VU dvidešimtmetis. Ta proga Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė atidarė fotografijų parodą, pavadintą „Nebijokite! Atverkite duris Kristui“. Popiežiaus fotografo Arturo Mari nuotraukose įamžintos Šventojo Tėvo viešnagės mūsų šalyje akimirkos.

Šv. Jonų bažnyčioje atidengta Jonui Pauliui II skirta atminimo lenta. Jos autoriai – grafikai Albertas Gurskas ir Petras Repšys. Be to, šioje sakralioje erdvėje veikė ir ekspozicija, kurią sudarė su pontifiku susiję dokumentai iš Seimo, Prezidento kanceliarijų bei prof. Vytauto Landsbergio archyvų.

I. Degutienė pasidžiaugė, kad gražus šios dienos oras primena tai, kas įvyko prieš 20 metų. „Prisimindama tuos 1993 m., jų tikrovę, šiandieną ne tik aš, bet ir jūs galvojate: kokiu tinkamu laiku Jo Šventenybė apsilankė Lietuvoje. Prisiminkime – tebuvo praėję vos dveji metai nuo realaus Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo. Ką tik buvome išlydėję rusų kariuomenę, ką tik įsivedę litą. Turėjome daug vilčių, tačiau kartu – daug nežinios ir abejonių: kokie esame, ar teisingu keliu einame, ar teisingai elgiamės, kokia bus mūsų ateitis, ar greitai išbrisime iš materialinio sunkmečio ir iš moralinių prieštaravimų?“ – anų laikų dvasią priminė Seimo vicepirmininkė, savo kalboje ne kartą pabrėždama Šventojo Tėvo ištarą „nebijokite“.

„Popiežius Jonas Paulius II savo kalba įprasmino ką tik nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės lūkesčius, brėžė jos ateities gaires“, – sakė VU mokslo reikalų prorektorius prof. Eugenijus Butkus.

Anot I. Degutienės, ragindamas nebijoti kitus, Jonas Paulius II ir pats nebijojo atvirai bendrauti su kitų tikėjimų žmonėmis, neskirstydamas jų į teisiuosius ir neteisiuosius. Todėl, pasak politikės, jo vizitas į Lietuvą buvo įvykis, svarbus ne tik katalikų bažnyčios bendruomenei. Jis visą Lietuvos gyvenimą pakėlė į aukštesnį lygmenį, suteikė taurumo ir šviesos. Prof. E. Butkus prisiminė Šventojo Tėvo kreipimąsi į inteligentiją: „Jūs, kultūros ir mokslo žmonės, labiau nei kiti esate atsakingi, kad protui nebūtų užtveriamas kelias, vedąs paslapties link.“

Seimo vicepirmininkė teigė šį imperatyvą suprantanti ne tik kaip siekį derinti mokslo ir tikėjimo tiesas. „Suprantu tai kaip ir dar vieną perspėjimą, kad mokslas, agresyvios technologijos, veikiančios be žmogiškojo matmens, be atsakomybės visuomenei, tampa ne tik tuščiavidurės ir bedvasės, bet ir pavojingos. Kad nevalia eksperimentuoti su tokiomis atraminėmis vertybėmis kaip žmogaus būtis ir žmogaus gyvybė, šeima ar bendrystė“, – tvirtino ji.

VU mokslo reikalų prorektoriaus teigimu, kartais mokslas priešpriešinamas tikėjimui, tačiau ši dichotomija tik tiems, kurie labai ribotai suvokia pasaulį. Akademikas ragino įsidėmėti popiežiaus mintį apie mąstymo etiką, mintį, kuri turėtų tiesiogiai veikti kultūrą, įskaitant ir universitetinę. „Galėtų tapti vaisinga tradicija, kad, pradėdami naujuosius studijų metus, prisimintumėme ir naujiems universiteto bendruomenės nariams primintumėme popiežiaus Jono Pauliaus II kalbą, jos pagrindinius akcentus. Juk visi esame toje pačioje erdvėje“, – samprotavo prof. E. Butkus.

„1993-ieji ir Jono Pauliaus II vizitas buvo didelė likimo ir Apvaizdos dovana Lietuvai ir kiekvienam iš mūsų. Mokėkime tą dovaną priimti, nenuvertinkime jos, neužmirškime. Ir svarbiausia, kaip kvietė širdingiausias Lietuvos ir lietuvių bičiulis, Jo Šventenybė popiežius Jonas Paulius II, – nebijokime“, – reziumavo Seimo vicepirmininkė.

Akademikas E. Butkus, atidengdamas atminimo lentą, linkėjo, kad šiam kukliam mūsų pagarbos popiežiui ženklui būtų lemti ilgi amžiai. Jam antrindamas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sakė, kad „lenta – ne tik vizito prisiminimas, bet ir tiesos ieškojimas, gyvenimas joje“.

Į Jono Pauliaus II tiesos siekį atkreipė dėmesį ir popiežiaus biografas, amerikiečių teologas dr. George‘as Weigelis. Jis priminė, kad pontifikas itin pabrėžė kultūros svarbą esminėms XXI a. atramoms – demokratijai ir laisvai ekonomikai.

Diplomatas, buvusio VU rektoriaus prof. Rolando Pavilionio sūnus, Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis pažymėjo, kad Šventasis Tėvas padėjo suvienyti pasaulį prieš komunizmą, sukūrė sąjungą tarp Šventojo Sosto ir JAV. Anot ambasadoriaus, ji Lietuvai tapo lemtinga.

Renginio metu buvo parodyta Jono Pauliaus II kalbos, pasakytos VU Šv. Jonų bažnyčioje, ištrauka. Poliglotu vadintas Šventasis Tėvas anuomet į akademinę bendruomenę kreipėsi lietuviškai. Prieš pontifiko viešnagę buvo prabilta apie jo lietuviškas šaknis, tačiau detaliau šio fakto netyrinėjo nei Lenkijos, nei mūsų šalies istorikai.

Jonas Paulius II kol kas yra pirmasis ir vienintelis Romos Katalikų Bažnyčios vadovas, lankęsis Lietuvoje.