Europos žemyną, išskyrus galbūt kibirkščiuojančius Balkanus, gaubia istoriškai neįprasta ilgalaikė taika. Tiesa, nederėtų apsigauti – neutralizavus sunkiąją artileriją, ietys laužomos dėl „minkštosios galios”, kartkartėmis susiremiant dėl skirtingais bėgiais ir greičiais judančios Europos vizijų, institucinių reformų, balsavimo modelių, reprezentacinių kėdžių ar produkcijos ir prekybos kvotų.
Aistros verda ir kitu lygmeniu – vokiečiai ir prancūzai, lyg atkartodami šimtamečius nesutarimus, baruose džiūgavo anglų nacionalinei futbolo rinktinei nepatekus į 2008 m. Europos futbolo čempionatą; sportinių metų riboženklis – Lisabonos-Dakaro lenktynės – pirmą kartą istorijoje atšauktos dėl šen bei ten vis pasirodančios terorizmo šmėklos; Lietuvoje politiniai sprendimai iš eterio išstumia tai, kas neva vienija tautą – krepšinį. Tai tik keletas štrichų, kaip sportinio ir politinio gyvenimo įvykiai neišvengiamai veikia ir atranda vieni kitus kasdienėje sąmonėje.
Sportas ir politika – tai tik dvi žmogaus veiklos sritys, tačiau esmingai įkūnijančios žaidimo, o sykiu ir paties gyvenimo metaforą. Iš dalies tapatūs savo vidine konkurencine logika ir išoriniu blizgesiu, sportas ir politika atlieka tiek instrumentines, tiek socialines funkcijas: nuo ideologinių įrankių iki tapatybės reprezentantų, nuo socialinės iškrovos iki įgūdžių lavinimo, nuo išsilavinimo iki pramogos, nuo individualaus tobulėjimo iki bendram tikslui sutelktų pastangų.
Artėjant 2008-ųjų Pekino olimpinėms žaidynėms, analitikų vertinimu, tapsiančioms vienu svarbiausių ne tik sportiniu, bet ir politiniu metų įvykiu, VU TSPMI studentų korporacijos „RePublica” leidžiamo laikraščio „Post scriptum“ komanda pakvietė paieškoti sporte politikos, o politikoje – sporto ir, parafrazuojant George‘ą Orwellą, atrasti mūsų laikų „sportinę dvasią“.
Paieškos neapsiribojo originaliomis publikacijomis laikraštyje. Vasario 26-oji, naujojo „Post scriptum“ pristatymo diena, nebuvo eilinė diena VU TSPMI: nuo nelabai ankstyvo ryto instituto fojė susibūrė grupelė šaškių ir šachmatų entuziastų, pasiruošusių savo jėgas išbandyti šaškių bei šachmatų turnyre ir pasiryžusių nugalėti. Čempionatus laimėjo Laurynas Barkauskas ir Laura Peciukonytė.
Kiti jėgas galėjo išbandyti žaisdami kitus stalo žaidimus – „Alias“, „Kris-Kros“, „Monopolį“ ir kt. Tad iki pat vėlaus vakaro įvairiuose VU TSPMI aukštuose buvo galima sutikti studentų, jaukiai susibūriusių prie žaidimų lentų. Žaidžiantis institutas nebebuvo vien mokslo ir žinių tvirtovė, bet ir bendravimo bei buvimo kartu vieta.
„Sporto ir politikos“ numerio pristatymas buvo užbaigtas Leni Riefenstahl filmo „Olimpija“ (1938 m.) peržiūra vakare. Ir nuo tos dienos sporto dvasia vis drąsiau rusena klaidžiuose instituto koridoriuose…
Komentarų nėra. Būk pirmas!