Pizos universitete nuo 2004– 2005 mokslo metų II semestro LR Švietimo ir mokslo ministerijos, VU ir Pizos universiteto Baltų filologijos katedros dėka dėstomas lietuvių kalbos ir kultūros kursas.

Šiuo metu baltistikos ir lietuvių kalbos Pizoje mokosi apie dešimt studentų. Jie domisi baltų filologija, lyginamąja kalbotyra, lietuvių kalba, literatūra, kultūra, istorija, filosofija, vertimu iš lietuvių į italų kalbą.

Pizos universiteto Kalbotyros departamente nuo 1998 metų veikia Baltų filologijos katedra. Jai vadovauja profesorius Pietras U. Dinis. Jis žinomas ne tik kaip baltistas, lyginamosios kalbotyros specialistas, bet ir kaip lietuvių literatūros vertėjas. Nuo 1995 m. leidžia žurnalą Res Balticae, išeinantį vieną kartą per metus; jame spausdinami straipsniai įvairiais baltistikos klausimais. Pizos universiteto Baltų filologijos katedra sėkmingai bendradarbiauja su Vilniaus universitetu, Vilniaus pedagoginiu universitetu, Italų kultūros institutu Vilniuje, taip pat su kitais pasaulio baltistikos centrais bei Florencijoje nuo II pasaulinio karo pabaigos veikiančiu „Circolo linguistico“, kurį įkūrė žymus italų kalbininkas G. Devotas, domėjęsis ir baltų kalbomis bei kultūra. Jau keliolika metų baltistai ir kalbininkai iš Lietuvos ir viso pasaulio, kaip antai B. Stundžia, G. Blažienė, V. Ambrazas, G. Subačius, W. Smoczyńskis, W. Lehfeldtas, W. R. Schmalstiegas, skaito paskaitas Pizos universitete ir „Circolo linguistico“ Florencijoje.

Studentai, Pizos universitete studijuojantys lietuvių kalbą, ir toliau norėtų tęsti pradėtas studijas. Dėstomi dalykai yra svarbus įnašas į baltistikos ir lituanistikos studijų plėtrą. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto baltistais, koordinuojančiais projektą „Lituanistika pasaulio universitetuose“, Pizos universiteto Baltų filologijos katedrai padovanojo lietuviškų knygų, vadovėlių, žodynų, garso ir vaizdo įrašų. Lietuviškos knygos domina studentus, yra didžiulė pagalba dėstytojams, padeda skleisti žinias apie lietuvių kalbą, Lietuvos istoriją, kultūrą. Panašios dovanos, talkinant LR Užsienio reikalų ministerijai ir Lietuvos institutui, pasiekė ir dar 22 pasaulio lituanistikos (baltistikos) centrus.

Šių metų gegužės pradžioje Pizoje viešėjo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedros vedėjas prof. B. Stundžia. Jis skaitė paskaitų apie lietuvių kalbos žodžių darybą ir naujausias lietuvių kalbos kirčiavimo sistemos raidos tendencijas. Susitiko su baltų filologiją ir lietuvių kalbą studijuojančiais studentais, kalbėjosi apie galimybes studijuoti Lietuvoje, dalyvavo F. Zambleros daktaro disertacijos, kuriai vadovavo prof. P. U. Dinis, gynime.

F. Zambleros daktaro disertacijos „Daugiakalbystė ir poliglosija dabartinėje Pietryčių Lietuvoje“ gynime dalyvavo ilgametis Pizos universiteto Kalbotyros departamento profesorius R. Lazzeronis (komisijos pirmininkas), prof. P. U. Dinis ir prof. B. Stundžia (nariai). Savo darbe F. Zamblera vadovaujasi V. Čekmono metodologija, remiasi A. Girdenio ir kitų darbais. Mokslinio darbo vadovas P. U. Dinis nurodė, kad disertacijoje aptariami lietuvių, „paprastosios kalbos“, lenkų, karaimų ir jidiš kalbų ryšiai. Doktorantas didžiąją darbo dalį parašė per mokslinę stažuotę Lietuvoje. Moksliniame darbe pateikta daug pavyzdžių, paties doktoranto surinktų faktų, plati bibliografija. Darbo vadovas nurodė, jog F. Zamblera iškėlė įdomią hipotezę, kad lietuvių jidiš kalba susiformavo veikiama dvigubo substrato – lietuvių ir žydų bei lietuvių ir rytų slavų kalbų. Prof. B. Stundžia pasidžiaugė darbo aktualumu, pabrėžė, jog doktorantas išsamiai išstudijavo mokslinę medžiagą ir yra pajėgus toliau tęsti mokslo tiriamąją veiklą.

Florencijoje „Circolo linguistico“ prof. B. Stundžia skaitė paskaitą anglų kalba apie bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo sistemos raidą.

Verta paminėti, kad šiuo metu du profesoriaus P. U. Dinio studentai mokosi VU Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedroje, rašo baigiamuosius mokslinius darbus apie lietuvių kalbą (Diegas Ardoinas tyrinėja Sirvydo raštus, Silvia Piccini domisi lietuvių kalbos dviskaita), o keletas VU Filologijos fakulteto studentų studijuoja Pizos universitete.

Dvišalis universitetų bendradarbiavimas atveria daug naujų galimybių tiek mokslinėje, tiek kultūrinėje veikloje.