Kovo viduryje Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VU OI) specialistų komanda pirmą kartą Baltijos šalyse panaudojo gana sudėtingą šiuolaikinį kepenų navikų gydymo metodą – radioembolizaciją. Dabar pacientė, kuriai buvo taikyta procedūra, jau išvažiavo namo, ir, pasak gydytojų, jaučiasi gerai bei jokių skundų neturi.

Apie radioembolizaciją

Šios procedūros tikslas – paleisti radionuklido itrio dalelytes į kepenų naviką, kurį jos apšvitina ir sunaikina. Procedūra susideda iš daugelio etapų ir reikalauja profesionalų komandos. Anot vieno iš procedūros dalyvių, branduolinės medicinos gydytojo radiologo Sigito Tiškevičiaus, ją atlieka kelių sričių medikai: intervenciniai onkoradiologai, branduolinės medicinos gydytojai, medicinos fizikai ir inžinieriai radiochemikai. Vilniuje radioembolizaciją atliko intervenciniai onkoradiologai dr. Mantas Trakymas ir dr. Ramūnas Ambrozaitis, branduolinės medicinos gydytojas radiologas Sigitas Tiškevičius, inžinierius radiochemikas Marius Stalnionis, jiems padėjo kolega iš Vokietijos.

Atrankos kriterijai

Pasak branduolinės medicinos gydytojo radiologo Sigito Tiškevičiaus, radioembolizacija gali būti taikoma ne visiems pacientams – reikia atitikti tam tikrus kriterijus. Visų pirma pagrindinė vėžio lokalizacijos vieta turi būti kepenys, t.y. netgi tuo atveju, jei navikas metastazavo, dominuojantis pažeidimas turi likti būtent ten. Po to žiūrima, ar navikas gali būti pašalintas chirurginiu būdu ir ar įmanoma taikyti chemoterapiją. Jeigu šie metodai dėl kurių nors priežasčių netinka, intervenciniai radiologai atlieka diagnostinę procedūrą – angiografiją. Jos metu jie tikrina naviko kraujotaką (šis metodas veikia ypač gerai, jei navikas turi gausią kraujotaką). Taip pat patikrinama, ar nėra kraujagyslių anomalijų arba šuntų (nuosrūvių į kitus organus), kitu atveju terapinis vaistas itrio mikrosferos, kurios yra leidžiamos atliekant radioembolizaciją, gali nukeliauti kitur, ir spinduliuoti ten, kur jų visai nereikia. „Daug pacientų atkrenta. Tinkančiųjų skaičius skaičiuojamas ne šimtais, bet dešimtimis“ – sakė S. Tiškevičius.

Dabar pacientams, kuriems gydymo galimybės yra išsemtos (negalima taikyti radikalaus ar sisteminio gydymo), atsirado galimybė prislopinti naviko progresavimą, pagerinti gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą.

Radioembolizacijos ypatumas – ji leidžia sunaikinti naviką mažiausiai pažeidžiant sveikus audinius bei, skirtingai nuo daugelio kitų vėžio gydymo metodų, ją galima kartoti.

Saugumo kaina

Atliekant šią procedūrą, tenka paisyti darbo su radioaktyviomis medžiagomis saugumo reikalavimų. „Itris – skystas preparatas, net ir vienas jo netyčia nukritęs iš karto pradeda skleisti kenksmingus spindulius. Po operacijos patalpa, kurioje buvo atlikta procedūra, naudoti instrumentai ir kitos priemonės yra kruopščiai patikrinami dėl galimos taršos šiuo preparatu. Pacientas stebimas atskiroje palatoje, kurį laiką ribojamas jo kontaktas su lankytojais“, – pasakoja intervencinis onkoradiologas daktaras Ramūnas Ambrozaitis.

Finansavimas

Šiais metais vėžio gydymui Lietuvoje buvo skirta mažiausia lėšų iš visų ES šalių. R.Ambrozaitis sakė, jog, kad ir koks būtų finansavimas, naujų metodų vis tiek turi atsirasti. „Lėšos yra viena, o jų perskirstymas – visai kas kita“.