Vilniaus universitete leidžiamas periodinis orientalistikos mokslo žurnalas „Acta Orietalia Vilnensia“ – jau 13 metų ne tik atlieka universiteto reprezentacinę funkciją tarp pasaulio mokslininkų, bet ir yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje anglų kalba leidžiamų mokslinių žurnalų, esančių tarptautinėse duomenų bazėse.
Idėja užgimė traukinyje
Vilniaus universiteto Orientalistikos centro direktorius, indologijos ir budizmo studijų prof. Audrius Beinorius – vienas iš žurnalo įkūrėjų ir vyriausias redaktorius – pasakoja, jog tokia idėja gimė prieš maždaug penkiolika metų kartu su dviem kolegomis traukiniu vykstant iš tarptautinės konferencijos Sankt Peterburge.
„Aptarinėdami Orientalistikos centro mokslinės veiklos gaires, pagalvojome, jog tuomet, per šešerius metus nuo centro įkūrimo 1993-iaisiais, pagausėjo mokslininkų, pradėjo ryškėti gana spalvinga mokslinių tyrimų, susijusių su Azijos studijų tyrimų veikla, paletė. Kilo mintis, kad tokio leidinio Baltijos šalyse dar nebuvo. Taigi, nusprendėme pradėti, parinkdami tradicinį lotynišką pavadinimą „Acta Orientalia“, kurį tuomet jau naudojo vengrai, suomiai. Tačiau trijų Baltijos šalių Azijos studijų tyrimų kontekste tai – pirmasis periodinis mokslinis leidinys“ – pasakoja jis.
Trylikti metai
Tik atsiradęs žurnalas buvo leidžiamas kartą per metus, po poros metų – du kartus. Pradžioje, kone trejus metus, leidinys buvo spausdinamas lietuviškai ir kitomis pagrindinėmis Europos kalbomis, vėliau leidėjai pastebėjo, jog Lietuvoje jų skaitovų grupė menka, tad, orientuodamiesi į platesę, tarptautinę auditoriją, pradėjo leisti žurnalą angliškai.
Pirmoji redakcinė kolegija buvo svarstoma Vilniaus universiteto Senato komisijoje. Ją sudarė daugiausia Lietuvos, Baltijos šalių atstovai. Vėliau redkolegijos gretas papildė ir dabar dominuoja Europos, Azijos, Amerikos ir kitų užsienio šalių mokslininkai.
Leidinio įkūrėjas pasakoja, jog viena svarbesnių naujovių – intensyvi žurnalo mainų programa, dėl kurios pasaulio mokslininkai skaito „Acta Orientalia Vilnensia“, o Vilniaus universiteto biblioteka gauna virš 35 reikšmingiausių tokio pobūdžio leidinių iš viso pasaulio.
Jo teigimu, žurnalas atlieka universiteto reprezentacinę funkciją. Tačiau, kaip pastebi profesorius, Vilniaus universiteto vadovybė iki šiol nesuformavo tarptautinės leidinių platinimo sistemos, todėl žurnalo leidėjai privalo patys rūpintis tarptautine leidinio sklaida. Žurnalas neabejotinai atlieka ir reprezentacinę Vilniaus universiteto mokslo sklaidos funkciją
Ateitis – be aiškų gairių, bet su ambicijomis veikti
„Į ateitį žiūrime dviprasmiškai. Paradoksalu, mūsų leidinys yra tarptautinėse duomenų bazėse, tokių žurnalų anglų kalba Lietuvoje nedaug, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, Lietuvos mokslo taryba mūsų niekada nefinansavo, tam naudojame Orientalistikos centro ir Vilniaus universiteto leidybos fondo lėšas.
Žinoma, planuojame tik plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, pritraukti daugiau užsienio mokslininkų, gerinti kokybę, tačiau daug kas priklauso nuo finansavimo, todėl aiškių ateities gairių pasakyti negaliu,“ – pasakojo vyriausias žurnalo redaktorius, prof. Audrius Beinorius.
Komentarų nėra. Būk pirmas!