Šiais metais Vilniaus universitetas baigia įgyvendinti 2007–2013 m. strateginiame veiklos plane numatytus tikslus. Ketinamų vykdyti studijų programų kūrimas ir įgyvendinimas minėtu laikotarpiu smarkiai prisidėjo prie universiteto uždavinio rengti ir vykdyti studijų programas, kurios užtikrina optimalų ir efektyvų esamų ir numatomų ekonomikos, kultūros ir darbo rinkos poreikių tenkinimą. 52 naujos studijų programos ne tik rodo universiteto mokslinį potencialą, bet kartu ir leidžia universitetui tinkamai konkuruoti su kitomis aukštosiomis mokyklomis.

Instituciniu mastu buvo siekiama daugiau dėmesio skirti naujų antrosios pakopos studijų programų kūrimui (1 pav.). „Taip buvo norima sudaryti prielaidas nuosekliai plėtoti mokslą VU, nes didesnė studijų programų pasiūla antrojoje pakopoje užtikrina galimybes pritraukti geriausius Lietuvos pirmosios pakopos absolventus prie mokslinių tyrimų, o vėliau ir studijų trečiojoje pakopoje“, – teigė VU studijų direktorė Jekaterina Bortkevič.

1 pav. 2007–2013 m. įregistruotų ketinamų vykdyti studijų programų skaičius pagal studijų pakopas.

Tačiau nuo 2009 m. įsigaliojęs Mokslo ir studijų įstatymas, lėmęs „studijų krepšelio“ įvedimą, privertė reaguoti ir į pirmosios pakopos studijų programų pasiūlos didinimo tendenciją Lietuvoje. Pasak VU Studijų direkcijos Studijų programų skyriaus vedėjos Daivos Lepaitės, masinis aukštasis mokslas ir aukštųjų mokyklų konkurencija skatina poreikį išryškinti naujos studijų programos išskirtinumą tarp kitų studijų programų, taip siekiant atsižvelgti ir į moksleivių prioritetus bei lūkesčius. Verta pažymėti, kad lanksčiau į pasikeitusią situaciją pirmojoje pakopoje pavyko reaguoti humanitarinių ir socialinių mokslų sričių programų rengėjams (2 pav.).

2 pav. 2007–2013 m. įregistruotų ketinamų vykdyti studijų programų skaičius pagal studijų sritis.

Analizuojant ketinamų vykdyti studijų programų kūrimą 2007–2013 m., galima būtų išskirti šias tendencijas:

• Globalūs pokyčiai ir šalies ūkio raidos perspektyvos sukūrė galimybes rengti nišines, arba „proveržio“, programas, kurių 2007–2013 m. daugiausia užregistruota fizinių ir biomedicinos mokslų srityse (lazerinė technologija, optoelektronikos medžiagos ir technologijos, finansų ir draudimo matematika, informacinės technologijos, branduolinės energetikos fizika, medicinos genetika, molekulinė biologija, nanomedžiagų chemija, mikrobiologija ir biotechnologija ir kt.). Rengiant šias studijų programas, kartu buvo gerinama studijų aplinka, tobulinamos dėstytojų mokslinės ir pedagoginės kompetencijos.
• Vis dažniau studijų programų tarpdiscipliniškumo siekiama sujungiant kelių mokslo krypčių pasiekimus. Taip atsiranda tarpdisciplininės studijų programos (marketingas ir integruota komunikacija, skandinavistika ir Europos studijos, politika ir medijos, nanotechnologijos ir medžiagotyra ir kt.).
• Vientisąsias studijas vykdančiuose padaliniuose taip pat parengtos atskiros gana nišinės antrosios pakopos studijų programos siekiant reaguoti į sveikatos priežiūros ir teisinės veiklos poreikius (sveikatos apsaugos sektoriaus programos: reabilitacija, medicinos genetika, medicinos fizika, darnios regioninės sveikatos sistemos; teisės sektoriaus programos: viešoji teisė, Europos Sąjungos verslo teisė, baudžiamoji justicija, LL.M. tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė).
• Kai kurios studijų programos buvo atnaujinamos didele apimtimi, o tai lėmė būtinybę jas registruoti kaip naujas studijų programas (istorija, archeologija, kultūros istorija ir antropologija, chemija, skandinavistika ir kt.). Tai rodo trumpėjantį vykdomų programų gyvavimo ciklą, kai studijų programa, pergyvenusi vidutiniškai du akreditacijos ciklus, yra iš esmės atnaujinama registruojant ją kaip naują studijų programą.
• Aktyviau pradėta rengti tarptautiniams studentams skirtas studijų programas. 2007–2013 m. inicijuotos ir įgyvendintos dvi jungtinės studijų programos, kurios teikia jungtinį kvalifikacinį laipsnį ir vieną diplomą (baltų regioninės studijos ir darnios regioninės sveikatos sistemos). 2008 m. įregistruota tarptautinio turizmo vadybos studijų programa buvo pirmoji VU studijų programa, sudaranti studentams galimybes įgyti dvigubą diplomą (VU ir Ca’ Foscari University of Venice Italijoje). Šiuo laikotarpiu parengtos dar kelios socialinių ir humanitarinių mokslų sričių studijų programos, orientuotos į užsienio studentus (LL.M. tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė, anglistika, rusistika). Nors nuo 2007 m. pasistūmėta rengiant studijų programas užsienio studentams, tačiau, atsižvelgiant į VU mastą ir potencialą, tai dar būtų mažas skaičius. Šią problemą bandoma spręsti jau vykdomas studijų programas pritaikant užsienio studentams ir vykdant priėmimą atskiru srautu (medicina, tarptautinė komunikacija ir kt.).
• Visų šių naujų studijų programų kūrimą skatino įvairūs projektai, finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių, kitų fondų lėšomis. Šių projektų metu buvo parengta 16 naujų studijų programų (3 pav.).

3 pav. 2007–2013 m. įregistruotų ketinamų vykdyti studijų programų skaičius pagal finansavimo šaltinį.

Naujajame 2013–2020 m. strateginiame veiklos plane vienas iš prioritetinių tikslų yra užtikrinti aukštos kokybės, į globalias tendencijas, šalies ir tarptautinės darbo rinkos poreikius orientuotas studijas. Taigi ketinamų vykdyti studijų programų rengimas ir įgyvendinimas ateityje taip pat bus svarbus veiksnys universiteto veiklos tęstinumui.

Šiandien žinoma, kad akademiniai kamieniniai padaliniai jau pradėjo rengtis 2014 m. priėmimui ir ketina būsimiems studentams pasiūlyti keletą naujų studijų programų: italų filologiją, ispanų filologiją, farmaciją, taip pat iš esmės atnaujintą statistiką ir laipsnio nesuteikiančią mokyklos pedagogiką.

Tačiau, kaip pažymi VU Studijų direkcijos Studijų programų skyriaus vedėja D. Lepaitė, užtikrinti, kad visos šios studijų programos bus pradėtos naujais mokslo metais, dar sunku, nes ketinama vykdyti studijų programa rengiama ir registruojama universitete ypač atsakingai. Šis procesas apima kelis etapus: 1) studijų programos koncepcijos svarstymą padalinio taryboje ir Studijų komitete; 2) studijų programos aprašo rengimą padalinyje; 3) studijų programos vidinį vertinimą Studijų direkcijoje; 4) studijų programos recenzavimą ir svarstymą Studijų komitete ir tvirtinimą Senato komisijoje. „Tik įgyvendinus visas šias procedūras, taip pat, esant numatytiems teisės aktuose atvejams, atlikus studijų programos išorinį vertinimą, nauja studijų programa gali būti registruojama ir akredituojama Studijų kokybės vertinimo centre“, – teigė D. Lepaitė.

Visais klausimais dėl ketinamų vykdyti studijų programų rengimo universitete konsultuoja VU Studijų direkcijos Studijų programų skyrius.