Viena iš gamtosauginio judėjimo „Penktadieniai ateičiai“ (angl. „Fridays for Future“) atstovių Lietuvoje – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biologijos pirmakursė Gabija Gorobecaitė įsitikinusi, kad gamtos tarša yra kompleksinė problema. Pasak jaunosios gamtininkės, kol nekovosime su šio reiškinio priežastimis, tol gamtosauginės akcijos duos tik trumpalaikę naudą ir nespręs įsisenėjusių problemų.

Veikla grindžiama idėjomis ir vertybėmis

Nors švedų aktyvistės Gretos Thunberg suburtas ekologinis judėjimas „Penktadieniai ateičiai“ dėl pasaulinės pandemijos turėjo gerokai apriboti viešas akcijas, įvairiose pasaulio šalyse susibūrę gamtosaugos ir žmogaus teisių aktyvistai veiklos nenutraukia.

VU GMC studentė G. Gorobecaitė, viena šio judėjimo entuziasčių Lietuvoje, teigia, kad judėjimas tikrai nežlugo, o jo gretas papildo ir nauji nariai: „Dalį veiklų pandemijos metu perkėlėme į virtualią erdvę, kai ką (tai, ką leidžia karantino taisyklės) organizuojame ir gyvai. Nors pandemija į pirmąją vietą viešoje erdvėje iškėlė kitas, ne gamtosaugines temas, žmonės visame pasaulyje ir toliau domisi „Penktadienių ateičiai“ veikla.“

Pasak G. Gorobecaitės, judėjime palaikoma „plokščia struktūra“ – visi nariai gali laisvai pasisakyti, atsižvelgiama į kiekvieno balsą, svarbiausia yra argumentacija, o priimant sprendimus stengiamasi vadovautis tiesioginės demokratijos principais. Būsimosios biologės įsitikinimu, judėjimo vertybės ir idėjos suburia įvarius žmones. „Savo gretose judėjimas turi skirtingo amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties aktyvistų. Nepripažįstame jokio niekinimo lyties, lytinės orientacijos, tautybės, religijos, rasės, neįgalumo ir kitais pagrindais“, – vienas esminių judėjimo vertybių pristato G. Gorobecaitė.

Pasak jos, pagrindines judėjimo idėjas galima apibūdinti dviem sakiniais: „Mes garsiai sakome, kad šiuo metu vykstanti klimato kaita jau yra tapusi krize, kurią galime išspręsti tik siekdami ne tik bioįvairovės apsaugos, bet ir socialinio teisingumo žmonėms, kitiems gyvūnams ir gamtai. Kita mūsų idėja – asmeniniai veiksmai yra sveikintini, tačiau jų vienų toli gražu negana, nes sisteminės problemos reikalauja sisteminių sprendinių, tad įveikti klimato krizę galime tik įgyvendinę sisteminius pokyčius švietimo, ekonomikos, energetikos ir daugybėje kitų sričių.“

Rūpintis gamta gali kiekvienas

Pasidomėjus, kokias ryškias, globalias gamtosaugines problemas, matomas ir mūsų šalyje, gvildena „Penktadieniai ateičiai“, VU GMC studentė sako, kad viena jų – atliekų tvarkymo problema.

„Viena ryškiausių problemų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje yra atliekos ir vis dar gajus negebėjimas matyti jų kaip žaliavų. Šiukšles, kurių daugumą sudaro plastikinės ar kombinuotos pakuotės, vis dar matome Lietuvos miestų gatvėse, o miškuose vis dar galime aptikti jų „kalnus“, – tvirtina ji.

Pasak G. Gorobecaitės, gamtai neabejingi žmonės kasmet stengiasi kuopti šiukšlintojų paliktas „dovanėles“, kuriomis nusėtos ir Vilniaus pamiškės. „Tokios akcijos kaip „Darom“, „River cleanup“ ar kitos atliekų rinkimo iniciatyvos yra labai sveikintinos. „Fridays for Future Vilnius“ aktyvistai dalyvavo 2020 m. „River cleanup“ akcijoje, o mūsų bičiuliai GMC Studentų gamtininkų mokslinė draugija šiemet surengė talką Neries pakrantėje Žemės dienos proga. Taigi kova su gamtos teršimu vyksta pasitelkus įvairias gamtosaugines akcijas“, – pasakoja ji.

Vis dėlto, anot studentės, norint padėti gamtai „nusimesti šiukšlių paklodę“ nebūtina laukti konkrečios akcijos, galima imtis individualių veiksmų. „Aš asmeniškai dalyvavau abiejuose aplinkos tvarkymo renginiuose, tačiau ir be jų kasdien renku po kojomis pasitaikančias šiukšles vedžiodama šunį ar tiesiog bet kada išėjusi iš namų. Tą daryti raginu visus“, – sako GMC studentė.

Gamtosaugos aktyvistė įsitikinusi, kad gamtoje besimėtančios atliekos nėra vien tik estetinė, nemaloni mūsų akims problema. „Šiukšlių rinkimas yra tikrai prasminga veikla, nes įvairūs žėrintys objektai gali gyvūnams atrodyti kaip maistas, kai kurios šiukšlės, pavyzdžiui, išmestos vielos, valai netgi tampa mirtinais spąstais, dar klastingesnės yra plastiko atliekos, suyrančios į mikroplastikus ir įsiliejančios į maisto grandines, kurių dalis esame ir mes patys“, – sako ji.

„Šiukšlinimo“ ligą reikia gydyti kompleksiškai

Nors kolektyvinės arba individualios gamtosauginės akcijos, pasak G. Gorobecaitės, neabejotinai yra teigiamas reiškinys, ji įsitikinusi, kad tai tik simptomų palengvinimas, ne ligos gydymas.

„Aktyvistai kelia klausimus, iš kur apskritai susidaro tokie atliekų kiekiai, kaip pasiekti žmones ir paveikti, kad atliekų kalnai, ypač gamtoje, liktų praeitimi, ką turime padaryti, kad kardinaliai keistųsi žmonių vartojimo įpročiai, požiūris į aplinką. Sunku patikėti tuo, kad vis dar egzistuoja vienkartiniai plastikiniai indai. Puodeliai, sudaryti iš 95 proc. popieriaus ir 5 proc. plastiko, kurie po 5–15 min. pasigardžiavimo tampa dešimtmečius yrančia ir neperdirbtina atlieka. Parduotuvėse dar tikrai retai pastebiu pirkėjus, naudojančius daugkartinius maišelius (ypač daržovėms ar biriems produktams) – deja, daugelis vis dar griebiasi tų mažų skaidrių polietileninių maišelių“, – situaciją apžvelgia studentė.

Kita problemos dedamoji, pasak gamtosaugos aktyvistės, yra žmonių abejojimas rūšiavimo prasmingumu. „Esu girdėjusi, kad mokiniai jau keliauja į ekskursijas atliekų perdirbimo įmonėse ir tai tikrai džiugina, tačiau, siekiant plataus poveikio, tokio realaus rūšiavimo prasmės parodymo reikia daug daugiau. Ir ne tik mokyklose – tokios žinios apie tai, kas daroma su atliekomis, nukeliavusiomis į rūšiavimo konteinerius, ir kuo tai skiriasi nuo visko sumetimo į bendrą konteinerį, turi pasiekti ir plačiąją visuomenę“, – sako ji.

Pasak Gabijos, būtent todėl „Penktadienių ateičiai“ aktyvistai mato atliekų problemą kaip tikrai kompleksinę. „Mūsų akimis, jai spręsti reikia sisteminių pokyčių. Deja, vartotojai nepakeis savo įpročių, kol tvarūs sprendimai nebus pakankamai patogūs ir kol jie neturės pakankamai žinių, o kartu ir motyvacijos. Atliekų problema turi būti sprendžiama sistemiškai – iškeliant ją švietimo srityje, rekonstruojant, gerinant infrastruktūrą, veikiant kartu ir bendradarbiaujant globaliu lygmeniu“, – įsitikinusi ji.

Nors, G. Gorobecaitės manymu, net ir išsprendus atliekų problemą klimato krizės dar neįveiksime, tačiau tai būtų tikrai svarbus žingsnis, galintis nulemti tvaresnį kiekvieno mūsų požiūrį ir kitose srityse. „Juk net ir vienas žengtas žingsnis priartina prie tikslo“, – sako ji.