Savaitraštis „Veidas“ jau trečią kartą rinko mokslininkus, vertus „Mini Nobelio“. Vieni pagrindinių kriterijų buvo jų darbų cituojamumas tarptautiniuose mokslo leidiniuose, tos srities mokslininkų apklausos rezultatai, kur įmanoma – ir įregistruoti patentai. Naujas kriterijus – mokslo darbų pritaikomumas, pridėtinė vertė valstybei. Šiemet – ir trys naujos nominacijos: už viso gyvenimo nuopelnus, užsienyje gyvenančių lietuvių mokslininkų ir jaunųjų mokslininkų. Penki iš dešimties įvertintųjų „Mini Nobeliu“ yra VU mokslininkai.
„Veidas“ ieškojo matematikos srities mokslininkų, kurie atliktų ne vien fundamentinius, mažai plačiajai visuomenei suvokiamus ir tik pačių matematikų cituojamus tyrimus, bet ir tokius, kurie būtų pritaikomi praktiškai. Patys matematikos mokslo atstovai dažniausiai vardijo trijų Vilniaus universiteto profesorių – Artūro Dubicko, Remigijaus Leipaus ir Konstantino Pilecko – pavardes. Šįkart „Mini Nobelis“ skirtas prof. R. Leipui.
Už pasiekimus fizikos srityje „Mini Nobeliu“ pagerbtas VU profesorius emeritas Algis P. Piskarskas. „Jo įtaka Lietuvos mokslui neįkainojama, – pabrėžia VU Fizikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vytautas Balevičius. – Be to, jis ne tik geras mokslininkas, bet ir geras mokslo organizatorius, o tai retai suderinama viename žmoguje, mat mokslininkams dažnai būna tikra kančia užsiimti organizacine veikla.“
„Mini Nobelis“ už nuopelnus medicinos moksle šiemet skirtas genetinio konsultavimo Lietuvoje kūrėjui, lietuvių genomo tyrinėtojui, VU profesoriui Vaidučiui Kučinskui. „Kai kalbame apie visa tai, kas šiandien Lietuvoje yra pasiekta žmonių genetinio konsultavimo srityje, visų pirma turime kalbėti apie profesorių V. Kučinską. Lietuvoje kuriantis moderniam genetiniam konsultavimui būtent jis stovėjo pirmose gretose“, – pripažįsta VU Medicinos fakulteto dekanas, Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas prof. Algirdas Utkus.
Ilgamečiam VU profesoriui, kalbininkui Zigmui Zinkevičiui „Veido“ apdovanojimas atiteko už viso gyvenimo darbus ir nuopelnus mokslui. Mokslininkas, kuriam sausio pradžioje sukako 89-eri, vis dar tebepluša prie naujų darbų. „Keliuosi penktą valandą ryto, dirbu iki septynių, tuomet pusryčiauju, nusnūstu valandėlę kitą ir toliau plušu iki pietų. Popietei pasilieku lengvesnes užduotis, o ryte galva naujoms idėjoms būna imliausia, per porą valandų nuveikiu daugiau nei per likusią dieną. Tik tuo metu formuluojamas mintis svarbu iškart užsirašyti, nes jos greičiausiai pamirštamos“, – apie savo dieną pasakoja akademikas.
Labiausiai dėmesio nusipelniusiu istoriku pripažintas VU Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas. „Seniai galvoju apie šiuolaikinę, naujais šaltiniais ir tyrimais paremtą Vytauto Didžiojo mokslinę biografiją. Šis istorinis asmuo mane ypač domina, nes jo valdymo metu valstybėje įvyko svarbių pokyčių. Iki šiol sociologinės apklausos vienareikšmiškai rodo, kad Vytautas Didysis – populiariausia Lietuvos istorijos persona“, – sako prof. R. Petrauskas.
Šiemet chemijos srities „Mini Nobelį“ „Veidas“ skyrė KTU Cheminės technologijos fakulteto profesoriui Rimantui Petrui Venskutoniui. Kiti šioje nominacijoje išsiskyrę kandidatai buvo VU Chemijos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Aivaras Kareiva ir Fizinių ir technologijos mokslų centro Organinės chemijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas habil. dr. Gediminas Niaura.
Technologijų srityje „Mini Nobelis“ skirtas ultragarso mokslo atstovui KTU profesoriui Rymantui Jonui Kažiui.
Už mokslo bendradarbiavimą su verslu „Mini Nobelis“ skirtas KTU prof. dr. Dariui Gailiui.
„Veido“ „Mini Nobelis“ skirtas psichologei, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros profesorei Ritai Žukauskienei.
Parengta pagal savaitraštį „Veidas“.
Komentarų nėra. Būk pirmas!