Lietuvos ekonomistų ir politologų asociacijos spalio 2 d. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete surengė bendrą apskritojo stalo diskusiją „Pasaulinės ekonominės krizės iššūkiai“.

Pasaulį krečianti ekonominė krizė pridarė didelių nuostolių. Tai ir dažnėjantys įmonių bankrotai, aukštas nedarbo lygis, mažėjantis darbo užmokestis, sumažėjęs namų ūkių vartojimas, kuris neseniai dar buvo varomoji ekonomikos jėga. Pasaulio ekonomikai – tai krizės iššūkiai, kurių, deja, šalių nacionalinės ekonomikos nebuvo pasiruošusios priimti. Tad diskusijoje siekta įvertinti pasaulinės ekonominės krizės poveikį Lietuvos ekonomikai, Lietuvos mokslininkai pasidalijo naujausiomis įžvalgomis. Renginyje dalyvavo nemažai žinomų politikų, kurie taip pat išsakė savo nuomonę dėl Lietuvoje vykstančių politinių ir ekonominių procesų priimant pasaulinės ekonominės krizės iššūkius.

Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas prof. Povilas Gylys teigė, kad Lietuva atsidūrė makroekonominės politikos spąstuose. Profesoriaus nuomone, Lietuva blaškosi, nes nėra aiškios makroekonominės strategijos, o tai stumia į dar didesnius makroekonominės politikos spąstus. „Kam automatiškai mažinti Vyriausybės išlaidas, kurios yra automatinis ekonomikos stabilizatorius?“ – stebėjosi prof. P. Gylys Lietuvoje formuojama biudžeto politika. Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidento nuomone, pasaulinė ekonominė krizė yra ne tiek globalizacijos padarinys, kiek susikaupusių įvairių problemų pasaulio ekonomikoje, kurias spręsti reikėjo dar anksčiau.

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius prisiminė dar neseną nekilnojamojo turto kainų paradoksą: „Kur tai matyta, kad butai Vilniuje kainuoja brangiau nei butai Miuncheno centre?!“ Vertindamas ekonomines ir politines priemones, kuriomis bandoma nugalėti krizę, K. Girnius pažymėjo, kad „būtina valdžios kompetencija, tikintis sėkmingo tų priemonių panaudojimo rezultato: privalo būti aiškus, paremtas strategija šalies ūkio valdymo modelis. Šiandien to nėra!“

Socialinius vykstančių makroekonominių pokyčių padarinius aptarė VU Filosofijos fakulteto profesorius Romas Lazutka. Svarbiausi ir skaudžiausi iš jų – nedarbo augimas ir namų ūkių pajamų mažėjimas.

Politinio ir žiniasklaidos elitų požiūrius į valdžią Lietuvoje 2009 m. pristatė Lietuvos politologų asociacijos prezidentė profesorė Irmina Matonytė ir Kauno technologijos universiteto dėstytojas dr. Vaidas Morkevičius. INTUNE tyrimo duomenimis, 71,4 proc. politikų rinkimų kampanijų metu pristato ne savo nuveikto darbo ataskaitas, o ateities veiklos planus, kuriuose pasigendama konkretumo, aiškumo ir tvirtos strategijos. I. Matonytė mano, kad vienai valstybei susitvarkyti su krize yra labai sunku.

VU TSPMI profesoriaus Jono Čičinsko nuomone, svarbios problemos yra valstybės kišimasis į rinką ir valstybės vaidmuo krizės sąlygomis. Profesoriui valdžios įsikišimas į rinką priminė „kūdikio virškinimo traktą“, kai neprisiimama jokios atsakomybės už įvykdytus darbus. Apibendrindamas diskusijoje išsakytas pastabas, prof. J. Čičinskas teigė, kad komandinė ekonomika tinka angelams, o rinkos ekonomika – „šėtonams“.

Aptarinėjant Lietuvos ekonomikos gebėjimą kovoti su nuosmukiu krizės sąlygomis, auditorijoje kilo arši diskusija tarp mokslininkų ir gerai žinomų šalies politikų.

Doc. Birutė Visokavičienė pabrėžė, kad blogai, kai šalis „neturi“ savo centrinio banko, iš kurio krizės metu galima būtų pasiskolinti ir kuris galėtų taikyti pinigų politikos priemones. Prof. Aleksandro Vasiliausko nuomone, šiuolaikinė valstybė turi padėti, o ne trukdyti verslui. Jis stebėjosi skolinimosi tendencijomis: skolinamasi buvo privatizacijos ir ekonomikos klestėjimo metais. „Kiek gi šiandien Lietuvos valstybė yra prasiskolinusi? Pasirodo, kad apie 140 proc. BVP. Panaikinti valiutų valdybos modelį Lietuvoje būtų kvaila, nes tada gal ir euro nereikėtų įsivesti“, – susirūpinęs diskutavo prof. A. Vasiliauskas.

Politiko Petro Auštrevičiaus nuomone, krizė atnešė ne tik blogų padarinių. „Kas būtų, jei pasaulinė ekonomikos krizė prasidėtų vėliau? Tiesiog žlugtume iš karto! Blogai yra tai, kad visai nėra politinės-ekonominės doktrinos. Didžiausia problema Lietuvoje – monopolizmas! Neleidžiame liberaliai ekonomikai veikti!“ – argumentavo žinomas politikas.

Politikas Algirdas Butkevičius stebėjosi: kaip toks galingas Baltijos tigras nukrito į krizės duobę? Politiko nuomone, valiutų valdybos modelio atsisakymas šiandien Lietuvai būtų pražūtingas žingsnis, todėl svarbiausia turėti aiškią, tvirtą ir efektyvią strategiją, nukreiptą į Lietuvos ekonomikos gelbėjimą.

Buvusi Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė pabrėžė tarptautinį suderinamumą: kai Kinija taupė, JAV išlaidavo. Toks disbalansas pasaulinėje ekonomikoje nėra teigiamas dalykas. Kita vertus, Lietuvoje kažkur „dingo“ demokratija, o be jos užklupusios krizės problemų Lietuva neišspręs. Geresnis būdas yra efektyvi fiskalinė politika, aiški mokesčių sistema!

Europos Parlamento nario Justo Paleckio nuomone, Lietuva per 20-25 metus mažai ką nuveikė, labiau priminė trypčiojimą vietoje.

MRU profesorės Onos Gražinos Rakauskienės manymu, Lietuva neturi ekonominės doktrinos. Pagal klasikinę ekonomikos teoriją ekonomikos nuosmukio metu mokesčiai mažinami, o kaip Lietuvoje?! Kita vertus, Mastrichto kriterijai jau seniai paseno ir neatspindi realios padėties!

Apibendrinant apskritojo stalo diskusiją „Pasaulinės ekonominės krizės iššūkiai“, reiktų paminėti, kad tokios diskusijos šiandien būtinos ieškant bendrų sprendimų, kaip išlipti iš ekonominės duobės.

Dokt. Artūras Vitas, Ekonomikos fakultetas