Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) jau artimiausiu metu pradės veikti Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) Partnerystės institutas, plėtosiantis genų redagavimo technologijas. Šis institutas unikalus tuo, kad įkurtas įgyvendinant partnerystės sutartį, jis perima gerąsias mokslinių tyrimų organizavimo praktikas, jau daugelį metų taikomas šioje didžiausioje pasaulio molekulinės biologijos laboratorijoje. Pagrindinių tyrėjų atranka vyko atviro tarptautinio konkurso būdu pagal tokias pačias procedūras ir standartus, kurie taikomi EMBL.

Unikali galimybė Lietuvai

Praėjusių metų rugsėjį EMBL generalinė direktorė prof. Edith Heard pasirašė susitarimą su VU dėl Partnerystės instituto, plėtojančio genų redagavimo technologijas, steigimo VU GMC. Pasak VU GMC direktoriaus prof. Gintaro Valinčiaus, nuo tos akimirkos buvo dedamos aktyvios pastangos į naujai kuriamą institutą pritraukti aukščiausio lygio darbuotojus.

„EMBL Partnerystės instituto steigimas Lietuvoje parodė, kad mūsų šalyje vykdomi moksliniai tyrimai sulaukia tarptautinio pripažinimo, o VU GMC vertinamas kaip patikimas tarptautinis partneris. Bendroje VU ir EMBL instituto steigimo sutartyje buvo numatyta, kad naujajame analogų Lietuvoje neturinčiame institute dirbs tarptautinės tyrėjų grupės, plėtosiančios ir stiprinsiančios genų redagavimo technologiją, kurios vienas iš kūrėjų yra garsus Lietuvos mokslininkas, VU GMC išskirtinis profesorius Virginijus Šikšnys“, – susitarimo eigą priminė G. Valinčius.

EMBL yra didžiausia pasaulyje mokslinius tyrimus gyvybės mokslų srityje vykdanti tarpvyriausybinė organizacija, kurios visateise nare 2019 m. tapo ir Lietuva. Dar vykstant pasirašymo procedūroms, EMBL tarptautinių ryšių direktorė Silke Schumacher, VU GMC Tarptautinės patarėjų tarybos narė, iškėlė idėją pasirašyti EMBL ir VU GMC partnerystės sutartį, kurios pagrindu Vilniuje būtų reikšmingai išplėsti moksliniai tyrimai genomų redagavimo srityje ir naujų technologijų kūrimas.

Partnerystės projektui įgyvendinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 6 mln. eurų ES investicijų. Tokios reikšmingos investicijos yra ne tik mūsų valdžios pasitikėjimo mokslu liudijimas, bet ir labai  didelė atsakomybė. Todėl, pasak VU GMC vadovo, pagrindinių tyrėjų atranka naujai steigiamam Partnerystės institutui, kurią užsibrėžta atlikti pagal tarptautinėje praktikoje taikomus standartus, tapo išties neeiliniu iššūkiu, tam buvo skiriama daug dėmesio.

Į pagalbą pasitelktas prestižinis leidinys

„Nuo pat mokslinių talentų atrankos pradžios siekėme suteikti galimybes kandidatuoti į VU GMC ir EMBL Partnerystės instituto grupių vadovų pareigas visiems norintiems, nepaisant kandidatų tautybės, lyties, rasės, amžiaus ir kitų, nemokslinių kriterijų. Pagrindinis atrankos kriterijus – mokslinė ekscelencija ir idėjos, kurias pretendentas galėtų sėkmingai įgyvendinti Vilniuje. Tarptautinis aukščiausių reitingų mokslo žurnalas mums tapo ta platforma, iš kurios apie šią atranką sužinojo pasaulis“, – sako dr. G. Valinčius.

Prof. Gintaras Valinčius. E. Kurausko nuotr.

Pasak VU GMC vadovo, konsultuojantis su EMBL atstovais ir įsigilinus į jų taikomas pagrindinių tyrėjų paieškos praktikas, šiam tikslui pasirinktos „Nature“ žurnalo reklamos paslaugos. „Nature“ – vienas svarbiausių pasaulinio mokslo leidinių, skaitomas kone visame pasaulyje. Platus skelbimo viešinimas išties pasiteisino. „Gavome 27 kandidatų paraiškas iš 13 šalių. Dauguma pretendentų buvo iš Vakarų šalių – JAV, Italijos, Kanados, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės, keletas – iš Azijos. Atrankos konkurse dalyvavo ir lietuviai mokslininkai, dirbantys mūsų šalyje ar svetur“, – pasakoja VU GMC vadovas.

Kandidatų atrankai buvo sudarytas 5 narių komitetas, į kurį įėjo EMBL generalinė direktorė prof. E. Heard, EMBL Skandinavijos partnerystės instutito direktorius prof. Poulas Niesenas, VU mokslininkas prof. V. Šikšnys (pirmininkas), prof. Saulius Klimašauskas ir VU GMC direktorius prof. G. Valinčius. Visiems kandidatams buvo keliami vienodi kvalifikaciniai reikalavimai: reikėjo turėti atitinkamą išsilavinimą, laipsnį, būti publikavus nurodytos tematikos mokslinių tyrimų ir pateikti mokslinių tyrimų planą. Taip pat buvo atsižvelgiama į kandidatų asmenines savybes, motyvaciją ir kitus kriterijus.

„Sėkmingai įvykusi atranka nepaprastai džiugina ir parodo, kokio aukšto lygio tarptautinį institutą kuriame“, – sako VU GMC vadovas. Jam pritaria ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Sėkmingai įvykusi atranka į mūsų šalyje kuriamą pirmąją pasaulinio lygio mokslo laboratoriją, priklausančią Europoje steigiamam priešakinių tyrimų centrų tinklui, rodo, kad Lietuva pasaulyje vis labiau atpažįstama kaip inovatyvi, stiprią gyvybės mokslų sritį turinti valstybė, kurią savo karjerai renkasi pasaulinio lygio mokslininkai“, – pabrėžia ji.

Kandidatų prisistatymus galėjo stebėti bendruomenė

Po pirmojo etapo atrankos komitetas iš 27 kandidatų pasirinko 10 pretendentų, jie dalyvavo kitame etape. „Ir čia VU GMC, kaip gyvybės mokslų inovatorius Lietuvoje, pateisino savo vardą – antrajame etape surengėme viešus kandidatų prisistatymus bendruomenei. Tai, mano žiniomis, analogų neturintis atvejis Lietuvoje. Kiekvienas kandidatas mini simpoziumo metu pristatė savo darbus. Toks formatas leido VU GMC bendruomenei geriau pažinti žmones, norinčius čia dirbti, ir atvėrė galimybes patiems kandidatams kuo išsamiau nušviesti savo planus platesnei auditorijai“, – sako dr. G. Valinčius.

EMBL direktorė E. Heard pritaria teiginiui, kad atrankos procesas buvo organizuotas ypač kompetentingai ir vyko pagal vakarietiškus standartus. „Aš pati, kaip organizacijos vadovė, buvau atrankos komitete, kas rodo visapusišką palaikymą mūsų partneriams. Likau sužavėta nepaprastai aukšto kandidatų lygio. Taip pat norisi pabrėžti ir tai, kad atrinktiems grupių vadovams atsiveria visos EMBL tyrimo centrų teikiamos galimybės ne tik infrastruktūros, bet ir tarptautinių ryšių srityse“, – sako ji.

Atrankos komiteto vadovą prof. Virginijų Šikšnį taip pat maloniai nustebino kandidatų lygis: „Pasak EMBL direktorės E. Heard, ji tikrai džiaugtųsi, jei kai kurie kandidatai būtų nusprendę vykti į jos vadovaujamą organizaciją Heidelberge. Tai, kad šie jauni žmonės savo tolesnės mokslinės karjeros stotele nusprendė rinktis VU GMC, rodo, jog Lietuvoje vykdomi tarptautiniu mastu konkurencingi tyrimai, o Lietuva tampa matoma pasaulio gyvybės mokslų žemėlapyje. Tikimės, kad tai duos impulsą tolesnei gyvybės mokslų tyrimų ir pramonės plėtrai Lietuvoje.“

Prisistatymams bendruomenei tapus privaloma atrankos dalimi, mini simpoziumas vyko tris dienas. Per jas visi 10 antrojo etapo kandidatų turėjo galimybę prisistatyti ir atsakyti į VU GMC bendruomenės narių klausimus.

„Po šio etapo vyko individualūs kandidatų pokalbiai su komisijos nariais. Galime pasidžiaugti, kad atrinkome šešis mokslininkus, kurie, jeigu niekas nepasikeis, jau artimiausiu metu prisijungs prie naujai kuriamo VU GMC ir EMBL Partnerystės instituto“, – džiaugiasi VU GMC vadovas.

Jis įsitikinęs, kad gerąją šios tarptautinės atrankos praktiką bus galima pritaikyti ir vidiniuose VU GMC konkursuose, pavyzdžiui, mokslininkų, norinčių tapti grupės vadovais, bus prašoma viešai visai bendruomenei pristatyti savo veiklos viziją. „Visada siekiame būti vienu žingsniu priekyje ir savo veikloje diegiame naujus, inovatyvius metodus. Ir toliau sieksime išlaikyti šia tradiciją“, – ateities planus atskleidė G. Valinčius.