Vakar Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje atidaryta paroda „Į savo likimą veidu ir siela atsigręžęs. Profesorius Česlovas Kudaba (1934–1993)“. Ekspozicija skirta garsaus Lietuvos geografo, politiko, Nepriklausomybės akto signataro, publicisto, visuomenininko, VU profesoriaus Česlovo Kudabos 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Atidarymo ceremonijoje susirinkę profesoriaus bendraklasiai, kolegos, buvę studentai ir draugai gražiais prisiminimais pagerbė šią iškilią asmenybę.
L. e. p. VU rektorius prof. Jūras Banys džiaugėsi profesoriaus veikla. „Eidamas rektoriaus pareigas, jaučiu pasididžiavimą, kad Vilniaus universitetas išugdė tokią ryškią asmenybę. Prof. Č. Kudaba yra universiteto absolventas, ilgametis Gamtos mokslų fakulteto darbuotojas, dekanas, katedros vedėjas, palikęs ryškų pėdsaką mūsų šalies moksle ir kultūroje“, – kalbėjo prof. J. Banys.
„Jis buvo iš tų nelabai dažnai pasitaikančių žmonių, kurie nuoširdžiai ir nesiekdami jokio pelno rūpinosi tuo, kas vyksta aplinkui. Savo kuruojamoje srityje rūpinosi mokslu, gamtos apsauga, aplinka, nuo kurios priklausome kiekvienas iš mūsų. O man, VU bibliotekos atstovei, nepaprastai maloni dar viena profesoriaus veiklos sritis – jo kultūrinis supratimas, pajautimas, kas gyvenime yra svarbu“, – teigė VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.
Anot jos, VU bibliotekos rankraščių skyriuje saugoma apie 5000 prof. Č. Kudabos dokumentų. Į ekspoziciją pateko tie, kurie geriausiai atspindėjo jo veiklą. „Turime tikrai įdomių eksponatų. Pavyzdžiui, prof. Č. Kudabos pirmosios Jūsų, Prezidente, 1974 metais VU skaitytos paskaitos konspektas”, – I. Krivienė kreipėsi į parodos atidaryme dalyvavusį Prezidentą Valdą Adamkų.
„Norėčiau pridurti, kad jis buvo Lietuvos kultūros fondo vadovas. Teko su juo lankytis tuometiniame Leningrade, dabar Sankt Peterburge. Nuėjome į Ermitažą. Galėjai net nesuprasti, kad jis – geografas. Gal koks dailėtyrininkas, meno istorijos žinovas – kiek jis man, jaunam berniokui, visko pasakojo“, – prisiminė buvęs prof. Č. Kudabos studentas, Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Galimybe mokytis iš profesoriaus džiaugėsi ir kitas Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila. „Mes, Fizikos fakulteto absolventai, buvome vieni iš tų, kurių laisvės troškimas buvo šiek tiek didesnis negu vidutinės mūsų visuomenės. Jeigu nebūtų buvę tokių dėstytojų kaip prof. Č. Kudaba, nebūtų buvę tikro atgimimo, nebūtų buvę pagrindinio rezultato – nepriklausomybės“, – tvirtino jis.
Jaunojo prof. Č. Kudabos portretą piešė buvusios bendraklasės. Liudgarda Savickaitė, kartu su profesoriumi mokslus krimtusi Tverečiaus progimnazijoje, pabrėžė, kad prof. Č. Kudaba buvo garsiausias krašto tverečėnas. Pagerbdama draugą, ji perskaitė du savo kūrybos eilėraščius. Švenčionėlių pedagoginės mokyklos absolventė Vladislava Nijolė Petrulionytė pasakojo, kad būsimasis profesorius buvo ramus, tylus, darbštus, visada padarantis daugiau, nei iš jo prašoma.
Svarbiausia prof. Č. Kudabos mokslo darbų sritis – Lietuvos ledyninis reljefas. Šia tema jis parašė abi disertacijas, paskelbė monografiją, apie 100 mokslinių straipsnių. Nustatė pagrindines apledėjimo teritorijos stadijų ir fazių ribas Lietuvoje, daug dėmesio skyrė moreninių aukštumų reljefo morfogenetiniam tipizavimui ir ledyno pakraščio akumuliacinių darinių morfogenezės schemizavimui. Č. Kudabą galima vadinti morfoevoliucinio glacigeninio reljefo Lietuvoje tyrimo pradininku, šios teorijos pagrindėju ir kūrėju.
1988–1990 m. Č. Kudaba buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio seimo tarybos narys. 1990 m. išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir tais pačiais metais tapo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataru. Nuo 1991 m. prof. Č. Kudaba – Atviros Lietuvos fondo (ALF) pirmininkas. Deputatu ir ALF pirmininku buvo iki mirties.
1993 m. už dalyvavimą renkant medžiagą ir rengiant kraštotyros monografijų ciklą prof. Č. Kudabai paskirta valstybinė J. Basanavičiaus premija (po mirties). Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidiumas 1993 m. V. Kudirkos premija įvertino jo knygą „Septyni keliai iš Varnių“ (po mirties). Už didelius nuopelnus Lietuvos gamtos apsaugai 1994 m. jis apdovanotas V. Adamkaus premija (po mirties), 2005 m. – Vyčio Kryžiaus ordino medaliu (po mirties).
Paroda veiks iki lapkričio 1 d.
Daugiau skaitykite čia.
Komentarų: 2
2014-09-26 19:05
kadekur daugiau foto? Nesimato nei vieno minėto straipsnyje kalbėtojo…
2014-09-29 09:27
IRVSDaugiau nuotraukų – VU nuotraukų galerijoje: http://galerija.vu.lt/Ivykiai/2014/Parodos-I-savo-likima-veidu-ir-siela-atsigrezes-Profesorius-Ceslovas-Kudaba-1934-1993-atidarymas-2014-09-24