Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto doktoranto Pauliaus Luko Tamošiūno ambicijų dėka balandžio pabaigoje Lietuva tapo didžiausios, prestižinės, Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados (EUSO) globėja, kai tuo tarpu kitos Europos šalys skėsčiojo rankomis ir sakė, kad neįmanoma tokio renginio suorganizuoti per tokį trumpą laiką.

EUSO 2012 direktorius P. Tamošiūnas nuoširdžiai džiaugiasi kiekviena iniciatyva, renginiu, galimybe ,padedančia talentingiems moksleiviams suprasti ir įvertinti savo jėgas bei surasti savo gyvenimo kelią.

Kaip ir kodėl Jums kilo mintis Lietuvoje pradėti organizuoti tarptautinę gamtamokslinę olimpiadą?

Lietuvoje olimpiados vyksta jau kelis dešimtmečius, nuo pat nepriklausomybės atgavimo įsiliejome ir į tarptautinių renginių tarpą, tačiau tik kaip dalyviai. Pats prieš 10 metų Lietuvai atstovavau tarptautinėje chemijos olimpiadoje, tad jau tada sau pasižadėjau, jog kada nors tą padarysiu Lietuvoje. Tikriausiai vien dėl to, jog man, moksleiviui, tada tas renginys ir galimybė pabendrauti su bendraminčiais iš viso pasaulio buvo be galo reikšmingas. Po kelių metų tapau trijų tarptautinių olimpiadų, įskaitant ES gamtos mokslų (EUSO), koordinatoriumi Lietuvoje. Šis renginys žavi ne tik savo formatu – integruotas gamtamokslines užduotis vaikai sprendžia komandose – bet ir labai šilta, kolegiška atmosfera olimpiados metu. Susidarius situacijai 2010 m. kuomet šiems metams nebuvo jokios kandidatūros ir kitos šalys sakėsi neįstengsiančios suorganizuoti renginio per tokį trumpą laiką, gal kiek užvirė ambicija būtent jubiliejiniam, 10-ajam, konkursui visus pakviesti į Vilnių. Džiaugiuosi, kad mums puikiai tai pavyko, nes tokie renginiai ne tik puikus jaunųjų tyrėjų karjeros startas bet ir geriausia šalies vizitinė kortelė, akcentuojanti dėmesį gabiems, mokslu besidomintiems vaikams.

Kuo nudžiugino šių metų EUSO olimpiada? Kaip joje sekėsi lietuvių komandai?

Šių metų olimpiada vienareikšmiškai buvo ypatinga vien dėl to, jog buvo jubiliejinė. Kiti įdomesni faktai būtų tokie, jog joje buvo įtraukta daugiausiai savanorių – virš 60 (daugiausiai VU studentai ar absolventai), be to, džiaugiamės, jog renginio rėmėjų sąrašas buvo ilgiausias EUSO istorijoje. Organizuojant nuoširdžiai pradžiugino labai atsakingas požiūris į šį renginį ir didžiulė pagalba iš visų mūsų partnerių. Ypatingai noriu padėkoti prorektoriui dr. Rimantui Vaitkui – kuris pajungė visą universitetą ir jo dėka atidarymo ceremonijos šv. Jonų bažnyčioje metu ne vienas prie manęs atėjo dėkodamas už įspūdingą ir nuoširdų reginį. Pirmasis įspūdis tokiuose renginiuose labai daug reiškia. Džiaugiuosi, kad ir Švietimo ir mokslo ministerija, skyrusi lėšų pagal išgales, prisidėjo ir kitokia pagalba, jos žmonių, ir aukščiausio lygio, palaikymas buvo juntamas kiekviename žingsnyje. Organizatorių komandą uždarymo metu pradžiugino ir renginio globėjas J. E. Prezidentas Valdas Adamkus, įteikęs aukso medalius ir olimpiados trofėjų. Simboliškai, 6 aukso medalių rinkinių įteikimas prasidėjo nuo vienos iš lietuvaičių komandos. Tai antrasis auksinis apdovanojimas nuo mūsų dalyvavimo EUSO pradžioje 2007 m. Kita mūsų komanda buvo apdovanota sidabriniais medaliais. Tad drąsiai galima teikti, jog namų sienos padėjo. Absoliučiais nugalėtojais tapo Estijos komanda.

Apskritai, nors ir su rekordiškai mažu biudžetu, Lietuvoje sugebėjome suorganizuoti renginį, po kurio padėkos vis dar plūsta ir praėjus porai savaičių. Šiuolaikiniame gyvenime svarbus dėmesys smulkmenoms, o ne prarodomasis žvilgesys ir prabanga. Kviečiu visus tomis smulkmenomis pasidžiaugti pažvelgiant į renginio akimirkas tinklalapyje www.euso2012.lt ar Facebook paskyroje.

Esate VU Biotechnologijos instituto doktorantas. Kodėl savo idėjoms realizuoti pasirinkote moksleivių, o ne studentų auditoriją?

Su moksleiviais dirbu nuo pat pirmo kurso – tai savotiškas užsispyrimas sukurti tai, ko pats, kaip moksleivis neturėjau. Be to, nuoširdžiai užkrėtė prof. dr. Rimantas Raudonio neišsenkama energija analogiškoje srityje. Gal todėl ir nukrypau daugiau į biologiją ir integruotus gamtos mokslus – ten energijos keičiant ir kuriant reikėjo labiausiai. Galbūt, įsisukau ir atradau savo nišą – būtent moksleiviai. Ne paslaptis, kad pusė gabiausių tikrai išvyks studijoms į užsienį, bet bent tokiu būdu galėsiu būti prisidėjęs prie būsimų lietuviško kraujo lyderių gyvenimo kelio. Universitete su studentais yra dirbančių puikių dėstytojų, džiaugiuosi, kad jie mielai prisideda ir organizuojant renginius moksleiviams. Tačiau kai kuriems moksleiviams mokyklos suole tikrai ankšta – pats buvau toks, ir žinau, koks svarbus tolimesniam pasirinkimui yra parodytas dėmesys. Nenuostabu, jog net ir išvykę nemaža dalis sugrįžta į Lietuvą ir didžiąją dalį savo atostogų skiria darbui su moksleiviais. Vadinasi, ši veikla nėra tuščia.

Kokios aplinkybės ar žmonės Universitete Jus labiausiai įkvėpė tolesnei mokslinei veiklai?

Vienareikšmiškai – Biotechnologijos instituto direktorius prof. Kęstutis Sasnauskas. Tikriausiai būdami iš to paties Lietuvos kampelio, bet nuo pat studijų pradžios mane sužavėjo platus ir racionalus požiūris į visas galimybes. Esu daugiau praktikas ir siekiantis realiai apčiuopiamo tyrimų rezultatų, tad ir veikla Biotechnologijos institute mane tuo patraukė. Profesoriui esu labai dėkingas už supratimą šį pavasarį – artėjant EUSO. Studijų metu sutikau tikrai geriausius dėstytojus, todėl konkrečiai kuriuos išskirti dabar net nenorėčiau. Kiekvienam esu dėkingas už galimybes – toks turi būti dėstytojo vaidmuo. O studentas atsakingas už tai, kaip jomis pasinaudoti ir augti.

Kokių idėjų turite ateičiai jaunimo tarpe populiarinant mokslą?

Sunku apie ateities idėjas kalbėti tuojau pat po tokio lygio renginio, bet keletas jų jau įgyvendinama. Džiaugiuosi, jog jau vyksta ES finansuojamas projektas, leisianti mokyklose įkurti biotechnologijos kabinetus ir moksleiviams pasiūlyti susipažinti su šio mokslo pagrindais. Virš 300 gamtos mokslų mokytojų šių metų pabaigoje turės mokymus. Tolimesnėje ateityje jau esu sudėliojęs kelias idėjas, tačiau joms dar reikia pilnai subręsti ir surasti bendraminčių. Bet tikiu, jog iš panašios veiklos labai greit nesitrauksiu.