-
E. Kurausko nuotr.
„Oskaro Milašiaus (1877–1939) kūryboje reikšmingą vietą užima lituanistinė ir politinė publicistika. Tai žurnaluose ir atskirais leidinėliais daugiausia paties autoriaus lėšomis skelbti rašiniai apie lietuvių tautosaką kartu su dainų vertimais į prancūzų kalbą, liaudies meno, tradicijų ir papročių studijos, politiniai straipsniai, pratarmės, etnologiniai tyrimai. Savo kūrybos į „aukštąją“ ir „žemąją“ neskirsčiusiam rašytojui ši publicistika buvo ne mažiau svarbi negu grožiniai kūriniai ar metafiziniai veikalai“, – pratarmėje rašo knygos sudarytoja, VU Filologijos fakulteto profesorė Genovaitė Dručkutė. Ji kartu su to paties fakulteto dr. Neringa Klišiene vertė iš prancūzų kalbos, redagavo ir parengė paaiškinimus.
Knygoje spausdinama lituanistinė ir politinė publicistika apima ištisus dvidešimt O. Milašiaus kūrybos metų. Pirmieji rašiniai paskelbti besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui, paskutinis – knygos pratarmė – likus porai mėnesių iki rašytojo mirties.
„Du politiniai mesianizmai“ (1927 m.) – paskutinis ir reikšmingiausias O. Milašiaus politinis straipsnis autoriui esant gyvam taip ir nebuvo išspausdintas. Skaitytojai su šia, sakytume, testamentine esė galėjo susipažinti tik 1990 m., kai ji kartu su kitais politiniais tekstais buvo paskelbta XIII raštų tome.
„Ši šalis – Lietuva, jos vardas užpildo mano sąmonę ir širdį. Aš noriu, kad jūs ją pažintumėte. Ateikit! Mintimis nuvesiu jus į keistą, ūkanotą, dulsvą, šnarantį kraštą…“ (O. Milašius, 1919 m.)
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013, 286 p., ISBN 978-609-425-113-9.
Komentarų nėra. Būk pirmas!