Vilniaus universiteto Onkologijos instituto 80-mečio proga kalbiname instituto direktorių profesorių Konstantiną Povilą Valucką.

Gerbiamas profesoriau, koks šiandien yra Vilniaus universiteto Onkologijos institutas? Kaip jis pasikeitęs?

Pažymėdamas savo 80 metų jubiliejų Vilniaus universiteto Onkologijos institutas šiandien realiai atitinka daugiaprofilinio vėžio centro modelį, kuris įprastas daugeliui išsivysčiusių Europos valstybių.

Suprantama, toks institutas, koks yra dabar, neatsirado staiga. Nueitas ilgas ir sudėtingas kelias, iš kartos į kartą buvo perduodama vertinga mokslinė, klinikinė ir pedagoginė patirtis. Onkologijos institute darbuojasi jau ketvirta jame išugdyta onkologų karta, įsigalėjusios gerus rezultatus atnešančios mokslininkų ir klinicistų bendradarbiavimo tradicijos, instituto specialistai yra sėkmingai įsitraukę į ES šalių mokslo tiriamosios veiklos erdvę.   

Onkologijos mokslui plėtoti institute įkurtas Mokslinių tyrimų centras. Moderniame pasaulyje fundamentalusis mokslas yra arti paciento: glaudi sąsaja tarp fundamentinių ir klinikinių tyrimų šiandien yra prioritetas. Ir Vilniaus universiteto Onkologijos institute vykdomi moksliniai tyrimai orientuoti į pacientą. Tam įsigyta nauja mokslinių tyrimų aparatūra, modernizuota instituto klinikinė bazė. Tam petys petin greta gydytojų klinicistų darbuojasi biochemikai, biofizikai, medicinos fizikai, inžinieriai.

Vėžio kontrolės ir profilaktikos centre veikia vis dar  juridiškai neįteisintas Vėžio registras, kuriame renkami, kaupiami ir apdorojami duomenys apie sergamumą vėžiu. Analogiški vėžio registrai veikia daugelyje civilizuotų pasaulio šalių. Pasaulio sveikatos organizacija yra iškėlusi tikslą – sugebėti kontroliuoti vėžio ligą, kaip mes jau kontroliuojame hipertenziją ar diabetą.

Sakykite, profesoriau, kokia medicininė pagalba Onkologijos institute teikiama susirgusiam vėžiu žmogui?

Instituto klinikoje kasmet gydoma apie 18 tūkst. pacientų iš visos Lietuvos ir užsienio, kasmet atliekama apie 6 tūkst. operacijų dėl piktybinių navikų, o konsultacinėje poliklinikoje kasmet apsilanko apie 100 tūkst. pacientų.

Onkologinis pacientas institute gauna pačias moderniausias diagnostikos ir gydymo paslaugas. Pacientas čia yra visų specialistų dėmesio centre.

Tai reiškia, kad vėžiu susirgęs žmogus instituto klinikoje ištiriamas taikant naujausius specializuotus diagnostinių tyrimų metodus, leidžiančius greitai ir tiksliai nustatyti įvairių lokalizacijų navikines ligas ir jų išplitimo laipsnį.

Kiekvienam Lietuvos gyventojui, kuris susirgęs onkologine liga kreipiasi į mūsų institutą, gydyti taikomi visi įmanomi sudėtinio vėžio gydymo metodai bei metodikos, onkologinį pacientą gydo specialistų onkologų komanda, taikomas individualizuotas vėžio gydymas. Instituto Spindulinės ir medikamentinės terapijos centre pacientai turi galimybę gydytis naujausiais chemoterapiniais vaistais, vis plačiau taikomos biologinės terapijos metodikos.

Na, o dėl spindulinės terapijos, tai norėčiau pabrėžti, kad pas mus, vienintelėje gydymo įstaigoje Lietuvoje, atliekama visų rūšių spindulinė terapija. Tai ir įvairios išorinės spindulinės terapijos, ir brachiterapijos metodikos. Instituto spindulinės terapijos specialistai pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti moduliuojamo intensyvumo radioterapiją, kuri leidžia jonizuojančiajai spinduliuotei pasiekti sunkiai prieinamas organizmo vietas apeinant ir nepažeidžiant gyvybiškai svarbių organų.

Instituto Onkochirurgijos centre chirurginis gydymo metodas taikomas pacientams, sergantiems visų lokalizacijų (išskyrus smegenų ir akių) piktybiniais navikais, gydyti.

Sergamumas vėžiu, deja, nemažėja nei mūsų šalyje, nei pasaulyje. O prognozės sako viena: naujų susirgimų vėžiu visame pasaulyje daugės.

Deja, tokia realybė. Nepaisant viso pasaulio mokslininkų ir medikų pastangų, susir­gimų onkologinėmis ligomis pasaulyje nemažėja. Mirčių nuo piktybi­nių navikų daugėja. Skelbdama grėsmingai didėjančius skaičius, Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija kviečia visas šalis vienytis įgyvendinant visas įmanomas vėžio kontrolės priemones, kurios padėtų sumažinti sergamumą piktybiniais navikais, mirtingumą nuo jų, pagerinti onkologinio ligonio ir jo šeimos narių gyvenimo kokybę.

Lietuvoje taip pat daugėja sergančiųjų onkologinėmis ligomis: kasmet registruojame beveik 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, 2009 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno daugiau nei 84 tūkst. onkolo­ginių ligonių.

Bet yra ir gera žinia – pastaraisiais metais mirtingumo kreivė mūsų šalyje stabilizavosi. Tai leidžia dar kartą teigti, kad yra svertų, kuriuos naudojant įmanoma kontroliuoti vėžio ligą.

Siekiant sėkmingai įgyvendinti vėžio kontrolę, daugelyje Europos šalių, Japonijoje ir JAV įkurti šalių Nacionaliniai vėžio institutai, koordinuojantys onkologijos šakos mokslinius tyrimus nacionaliniu mastu, vykdantys piktybinių navikų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programas, užtikrinantys sėkmingą gautų rezultatų diegimą į klinikinę praktiką. Toks institutas turėtų būti ir Lietuvoje.

Kaip vėžio kontrolės ir onkologinės pagalbos organizavimo klausimai sprendžiami Europos šalyse ir kitur pasaulyje?

Europos šalys jau keli dešimtmečiai eina specializuotos onkologinės pagalbos kūrimo keliu. Dar 1977 m. Tarptautinė kovos prieš vėžį organizacija (UICC) surengė 60 onkologijos lyderių iš Europos bei kitų pasaulio valstybių susirinkimą Vienoje. Šio susirinkimo tikslas buvo skatinti didesnį bendradarbiavimą tarp pasaulyje esančių vėžio institutų atliekant vėžio kontrolę, taip pat duomenų rinkimo, platinimo ir bendrų tyrimų srityse. Taigi kone prieš penkis dešimtmečius prasidėjo vėžio institutų bendradarbiavimas Europoje.

Na, o pirmoji Europos vėžio institutų organizacijos generalinė asamblėja įvyko po kelerių metų, 1980 m. Graikijoje. Joje sukurta efektyvaus bendradarbiavimo struktūra, buvo diskutuota apie šio bendradarbiavimo programos pagrindinius principus. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas į šios organizacijos veiklą aktyviai įsitraukė 2006 m.

Europos vėžio institutų organizacijos veikla nukreipta į ES šalių vėžio tyrimo ir gydymo institucijų suvienijimą, t. y. vadinamosios Europos vėžio platformos sukūrimą. Tai Europos šalyse dirbančių ak­redituotų daugiaprofilinių vėžio centrų infrastruktūra, kuri yra vienintelis ga­limas kelias norint pasiekti pakankamą fundamentinių bei klinikinių tyrimų apimtį, būtiną diegiant naujoves ir mokslinių tyrimų rezultatus į praktinį vėžio prevencijos vykdymą, į gydymą ir onkologinių pacientų priežiūrą.

Atsiminkime viena: šiandien tik sujungus onkologų mokslininkų ir onkologų praktikų pastangas galime maksimaliai pagreitinti šiuolaikinio mokslo laimėjimų diegimą į onkologinių pacientų gydymo praktiką, o juk visų mūsų darbo ir pastangų tikslas – vėžiu susirgęs žmogus.