Vasario 16-osios rytą Anapilin iškeliavo viena iškiliausių Lietuvos asmenybių, populiariausias XX a. pabaigos – XXI a. pradžios poetas Justinas Marcinkevičius.
Netekome ypatingo žmogaus – kūrėjo, vertėjo, dramaturgo, visuomenės veikėjo, kuris buvo nepaprastai kuklus, tiesus, kuriuo tikėjome be išlygų, kurio žodžių klausėsi ir juos kartojo, kartoja ir kartos kiekvienas.
Vilniaus universiteto bendruomenė visada didžiavosi ir didžiuosis tarp savo auklėtinių galėdama įrašyti tokį vardą, kuris ženkliai praturtino lietuvių poeziją, mūsų visų meilę tėvynei, jos istorijai ir kalbai. 1954 m. J. Marcinkevičius baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Būdamas studentas savo eilėraščius publikavo VU laikraštyje „Tarybinis studentas“. Leidinyje taip pat paskelbtos tuo metu dar rašomos poemos „Dvidešimtas pavasaris“ ištraukos (1955 m.). Vėliau kurį laiką J. Marcinkevičius dirbo redakcijose, buvo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, vėliau – pirmininko pavaduotojas. 1955 m. debiutavo eilėraščių rinkiniu „Prašau žodžio“.
Poetas du kartus apdovanotas Lietuvos valstybine premija, Lietuvos Santarvės premija, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pirmojo ir trečiojo laipsnio bei Vytauto Didžiojo ordinais. J. Marcinkevičiui suteikta Lietuvos TSR valstybine premija (1957 ir 1968 m.), Nacionaline premija (2001 m.), tarptautinė J. G. Herderio (1998m.) ir Baltijos Asamblėjos (2001 m.) premijos. Svarbiausi kūrėjo poezijos rinkiniai – „Liepsnojantis krūmas” (1968 m.), „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas” (1978 m.). Lietuvos ir kitų šalių teatruose apie porą dešimtmečių buvo vaidinama visa draminė trilogija arba jos dalys „Mindaugas“, „Mažvydas“ (1977 m.), „Katedra“ (1971 m.).
J. Marcinkevičius išliks labai brangus Vilniaus universitetui. Tautos dainius Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui parašė poemą „Pažinimo medis“. Šios eilutės, skirtos Sarbievijui, labai tinka ir pačiam Poetui:
Atrodė, kad jo Mūza pasiliko
gyventi Vilniuje. Kad ji klajoja
po Lietuvos miškus ar prie Neries
skaidriųjų vandenų nuliūdus rymo.
Ištrauka iš poemos „Pažinimo medis“.
Vilniaus universiteto bendruomenė reiškia gilią užuojautą velionio artimiesiems, bičiuliams ir visiems jo talento gerbėjams.
Eidamas 81 metus J. Marcinkevičius mirė po sunkios traumos, kurią patyrė gruodį. Velionis bus pašarvotas Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje Gedimino pr. 3. Artimųjų prašymu vasario 18 d. (penktadienį) 15.00–22.00 val., vasario 19 d. (šeštadienį) 8.00–13.00 val. su poetu bus galima atsisveikinti visiems Lietuvos žmonėms. Šeštadienį ryte 9 val. Vilniaus arkikatedroje J. E. kardinolas Audrys Juozas Bačkis aukos Šv. Mišias už J. Marcinkevičių. Laidotuvės vyks vasario 19 d. (šeštadienį) 14 val. Poetas amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse.
Pagerbiant tautos poeto atminimą Lietuvoje nuo penktadienio 7 val. ryto iki šeštadienio 22 val. bus skelbiamas gedulas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!