Gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) tarė lemiamą žodį ginče dėl kai kurių Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių konstitucingumo. Buvo pripažinta, kad aukščiausiam šalies įstatymui prieštarauja esminės nuostatos, susijusios su aukštųjų mokyklų valdymu (jų autonomija) ir studentų rotacija. KT sprendimas iš esmės patvirtino Vilniaus universiteto, kovojusio ne tik dėl savo, bet ir dėl visų Lietuvos aukštųjų mokyklų autonomijos, išmintingumą.

V. Nekrošius: „Konstitucija privaloma visiems“

VU Teisės fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius teigiamai įvertino paskelbtą Konstitucinio Teismo sprendimą. „KT pasakė vieną labai svarbų dalyką: kad Konstitucija privaloma visiems – eiliniam žmogui, politikui, ministrui. Šiandien buvo užkirstas kelias tam, kad aukštųjų mokyklų valdymas ir likimas priklausytų nuo Seimo daugumos ar atskirų politikų norų“, – pažymėjo jis.

Kalbėdamas apie teisinę Mokslo ir studijų įstatymo situaciją po Konstitucinio Teismo sprendimo V. Nekrošius atkreipė dėmesį į tai, kad „įstatymo praktiškai neliko“. „Aukštojo mokslo reforma baigėsi neprasidėjusi. Iš tikrųjų reforma mūsų dar laukia, bet ją reikia daryti pagal principus, kurie yra įtvirtinti Konstitucijoje“, – sakė dekanas.

V. Nekrošius pabrėžė, kad Vilniaus universitetas buvo vienintelė aukštoji mokykla, kuri ryžosi kovoti ne tik dėl savo, bet dėl visų Lietuvos aukštųjų mokyklų autonomijos. VU pozicijos buvo ir išlieka stiprios. „Vilniaus universitetas turi savo statutą, kuris yra patvirtintas įstatymu. Jis galioja ir galios. Mes gyvensime taip, kaip ir gyvenome iki šiol“, – sakė V. Nekrošius.

R. Vaitkus: „Iš reformos nieko nebeliko“

VU tarptautinių reikalų prorektoriaus doc. dr. Rimanto Vaitkaus teigimu, būtent tokio Konstitucinio Teismo sprendimo ir buvo galima tikėtis. „Aš dalyvavau posėdžiuose Seime, kai buvo svarstomas Mokslo ir studijų įstatymas, ir buvo labai aiškiai matyti, kad jis rengiamas neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstituciją. Mes tai sakėme. Galima buvo iš karto suprasti, kurios nuostatos prieštarauja Konstitucijai“, – teigė R. Vaitkus.

Prorektorius pripažino, kad didele problema gali tapti rotacija, kurią studentai dabar gali reikalauti vykdyti po kiekvienos sesijos. „Čia didelis galvos skausmas tiek įstatymo leidėjams, tiek pačioms aukštosioms mokykloms“, – komentuodamas situaciją sakė R. Vaitkus. Jis pažymėjo, kad po KT sprendimo aukštojo mokslo reforma faktiškai neteko savo stuburo. „Kertiniai reformos punktai buvo valdymo ir finansavimo modelio keitimas. Dabar šie punktai yra pripažinti prieštaraujantys Konstitucijai. Tai reiškia, kad nieko iš šios reformos nebeliko“, – konstatavo R. Vaitkus.

Vertindamas Vilniaus universiteto poziciją susidariusioje situacijoje, tarptautinių reikalų prorektorius pažymėjo jos ypatingumą. „Yra toks posakis – neskubėk ir būsi pirmas. Vilniaus universitetas buvo pateikęs Seimui savo statuto projektą, kuris iš dalies prieštaravo Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms, bet atitiko Konstitucijos dvasią. Mes šį projektą galiausiai atsiėmėme ir, kadangi yra galiojantis VU statutas, patvirtintas įstatymu, mes tiesiog gyvensim pagal šį savo statutą, kuris neprieštarauja Konstitucijai“, – sakė R. Vaitkus.

A. Žukauskas: „Vilniaus universitetas įrodė savo europietiškumą“

Tarp VU bendruomenės narių, įdėmiai stebėjusių bylos nagrinėjimą Konstituciniame Teisme, buvo ir Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto direktorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas. „Nesu detaliai susipažinęs su visu sprendimu, bet iš to, ką girdėjau, galiu pasakyti, kad Vilniaus universiteto kova dėl autonomijos nebuvo veltui. Mes užėmėm absoliučiai teisingą poziciją“, – sakė jis po teismo sprendimo.

Kalbėdamas apie kitas aukštąsias mokyklas, kurių dauguma pakluso pertvarkos reikalavimui, A. Žukauskas pabrėžė, kad jos po KT sprendimo atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje. „Viena vertus, naujai suformuotos šių universitetų tarybos lieka teisėtos, bet kita vertus, tos tarybos netenka daugybės funkcijų ir atsiduria labai keistoje situacijoje“, – sakė A. Žukauskas.

VU Taikomųjų mokslų instituto direktorius pažymėjo, kad kovodamas dėl autonomijos Vilniaus universitetas įrodė savo europietiškumą. „Mūsų bendruomenė parodė savo europinį veidą, sugebėjimą suprasti universitetų funkcijas taip, kaip jos yra formuluojamos europiniame kontekste“, – sakė A. Žukauskas.