VU biblioteka gyvybiškai svarbi ir studentams, ir mokslininkams, nes jos fonduose sukaupta daugybė įvairios literatūros. Dabartinėje Universiteto bibliotekoje nebesutelpa keli milijonai spaudinių. Aišku viena – Universitetui būtina nauja biblioteka. Šio objekto statyba ir senosios bibliotekos renovacija – du atskiri ir vieni iš pirmaeilių VU uždavinių, kuriems išspręsti reikia… pinigų.

Universiteto ir bibliotekos vadovai turi aiškią naujosios bibliotekos viziją – ji turės tarnauti skaitytojui 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. 2006 metais tikimasi gauti trūkstamas lėšas techniniam bibliotekos projektui parengti, 2007 metais pradėti naujosios bibliotekos statybą Saulėtekyje.

Apie naują biblioteka prabilta prieš 20 metų

Mintis statyti naują VU biblioteką gimė ne šiandien. VU rektorius akad. Benediktas Juodka pasakojo, jog jau prieš 20 metų buvo apie tai kalbama, tačiau tuomet paruoštas techninis projektas paseno. Be to, naujos bibliotekos statybų kaina siekė 80 mln. Lt. Tikėtis tokių pinigų – nerealu. Prieš keletą metų tapo aišku, kad knygų saugykla greitai bus perpildyta, ir vėl iškilo naujos Universiteto bibliotekos Saulėtekyje statybos problema. Bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė patvirtina, jog dabartinėje bibliotekoje kaip oro trūksta atvirų fondų. Senose patalpose juos įrengti sudėtinga, nes jos nėra tam pritaikytos. „Nepamirškime fakto, jog bibliotekos istorija prasidėjo 1570 metais, o vietos saugykloms teko ieškoti XX amžiuje. Buvo pastatytos dvi saugyklos, sutalpinusios 2,2 milijono leidinių, tačiau šiandien jos jau perpildytos. Tik pastačius naują biblioteką problema būtų išspręsta“, – įsitikinusi direktorė.

Bibliotekos finansavimas – valstybės uždavinys

VU 2003 metais kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, kad naujos Universiteto bibliotekos statyba būtų įtraukta į Valstybės investicijų programą. Kaip teigė akad. B. Juodka, pagal Aukštojo mokslo ir kitus įstatymus VU neturi teisės imti kredito iš privačių rėmėjų ar bankų. Tad Vyriausybės skirtas finansavimas valstybinės reikšmės bibliotekos statybai yra vienintelis.

2004 metais VU gavo 800 tūkst. Lt, o 2005 metais – 400 tūkst. litų techniniam bibliotekos projektui paruošti. Galutinai jį užbaigti dar trūksta 208 tūkst. litų. „Tikimės juos gauti 2006 metais ir pabaigti naujos bibliotekos techninį projektą. Jeigu Vyriausybė skirtų finansinius resursus, realiai statybas būtų galima pradėti 2007 metais. Projekto kaina – apie 46 mln. Lt“, – teigė rektorius. Taigi statybų kaina sumažėjo perpus. Kodėl?

„Informacinių technologijų progresas sudarė galimybes daug ką saugoti elektroninėse laikmenose, iš kitos pusės – 80 mln. Lt suma objektui yra nereali. Vyriausybė negali skirti tiek pinigų bibliotekos statybai. O, anot premjero Algirdo Brazausko, statybas pradėjus, reikia baigti per 3–4 metus. Tikėtis gauti po 20–25 mln. Lt per metus – nerealu“, – teigė akad. B. Juodka.

Nors VU biblioteka į Vyriausybinę bibliotekų politiką dar nėra įtraukta, direktorė B. Butkevičienė nepraranda vilties. „VU biblioteka yra valstybinės reikšmės, tad turėtų turėti tokį statusą ir finansavimą“, – įsitikinusi direktorė. Pirmieji žingsniai jau žengti. LR Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komitete buvo svarstomas bibliotekos klausimas. VU pasiūlyta pakeisti Statutą ir įrašyti, kad Universiteto biblioteka turi būti finansuojama atskira eilute iš valstybės biudžeto, kaip Lietuvoje daroma su kitomis valstybinės reikšmės bibliotekomis (pvz., Lietuvos technikos biblioteka, Lietuvos medicinos biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka).

Dabar VU biblioteka yra finansuojama iš Universitetui skirtų pinigų.

Naujosios bibliotekos darbo planai

Biblioteką ketinama statyti tuščioje Saulėtekio erdvėje. Naujoji VU biblioteka bus pirmasis objektas, įtraukas į „Saulėtekio slėnio“, dar vadinamo ir Mokslo bei verslo centru, projektą. „Bibliotekos pastatas būtų pirmasis jame ir galėtų tapti informaciniu „Saulėtekio slėnio“ centru“, – viliasi bibliotekos direktorė.

Saulėtekyje toliau būtų kuriamas elektroninis katalogas. VU biblioteka buvo pirmoji aukštosios mokyklos biblioteka, kuri jau 1993 m. pradėjo rengti elektroninį katalogą. Taip elgtis suskubta sąmoningai, nes Vilniaus universiteto biblioteka turi didžiausią spaudinių fondą. „Įvesti 5 mln. spaudinių yra didelis ir sunkus darbas, reikalaujantis žinių ir patirties, užsienio kalbų mokėjimo. Šiandien elektroniniame kataloge yra 660 tūkst. leidinių, o prioritetas šiuo metu yra lietuviškos literatūros elektroninio katalogo kūrimas. Pastebėjome tendenciją: knygos, kurios atsiranda elektroniniame kataloge, pasidaro labai populiarios, nes dažnas studentas nebenori ieškoti literatūros korteliniame kataloge ir todėl nepastebi daugybės jam įdomių ir reikalingų knygų. Dabar kiekviena grąžinama knyga, kurios iki tol nebuvo elektroniniame kataloge, ją grąžinus įvedama. Žinoma, tam reikia daugiau žinių ir laiko nei kortelei sudaryti, todėl viso bibliotekos fondo įvedimas į elektroninį katalogą truks ilgus dešimtmečius. Be to, biblioteka turi sugebėti atlikti svarbiausią savo funkciją – aptarnauti vartotojus: jie bibliotekoje per metus apsilanko 840 tūkstančių kartų. Taip pat ketinama įrengti 5 mln. spaudinių talpos saugyklą. „Dabar bibliotekos fondas yra 5,3 mln. spaudinių, sukauptų per 435 metus, todėl tikėtina, jog pastačius naują biblioteką galėsime gyventi dar tiek pat. Be to, knygų egzempliorių skaičius yra mažinamas (išskyrus fakultetų bibliotekas, kurios perka vadovėlius studentams)“, – dalijasi rūpesčiais B. Butkevičienė.

Senoji biblioteka taip pat laukia reformos

Naujosios bibliotekos statyba ir senosios bibliotekos rekonstrukcija – du atskiri projektai. Jau yra sukurtos senosios ir naujosios bibliotekos koncepcijos. Senoji biblioteka lieka humanitarinio profilio, ji tarnaus kaimynystėje įsikūrusiems Istorijos, Filologijos ir Filosofijos fakultetams, o naujoji taptų tiksliųjų mokslo krypčių – fizikos, chemijos, gamtos, matematikos – biblioteka. Visa nauja literatūra bus tvarkoma Saulėtekyje, ten bus kuriamas elektroninis katalogas. Senoji biblioteka atliks aptarnavimo funkciją, o informacinę funkciją vykdys abi bibliotekos. Taip pat nuspręsta neprašyti naujų etatų, o abiems bibliotekoms paskirstyti jau esančius 175 darbuotojus. „Mes suvokiame, kaip reikėtų organizuoti darbą turint du pastatus, ir sugebėsime tą padaryti“, – teigė bibliotekos direktorė. Planuojama tęsti renovaciją senojoje VU bibliotekoje. Didelė dalis Universiteto skaityklų jau yra atnaujintos, pvz., Studentų skaitykla, Interneto skaityklos. Anot bibliotekos direktorės, reikėtų pasirinkti dalinę renovaciją Profesorių skaityklai (reikia pakeisti girgždančias grindis) bei restauruoti ten esančias freskas, tačiau restauracija yra žymiai brangesnė ir užtrunka ilgiau. Renovuoti būtina Lituanistikos skaityklą, jos fondus ir vadinamąjį „lituanistikos koridorių“. „Atnaujinus visą lituanistikos fligelį, keliausime žemyn: į spaudinių tvarkymo skyrius, Tarnybinį katalogą, Komplektavimo skyrių. Bibliotekos patalpos, esančios Šv. Jonų gatvėje, bus renovuotos, taip bus pagerintos darbuotojų darbo sąlygos (baldai, apšvietimas)“, – dalijosi planais direktorė.

VU rektorius akad. B. Juodka teigė, jog Vyriausybė rūpinasi viso VU renovacija, ir pateikė keletą pavyzdžių: 2003 m. renovuotose patalpose įsikūrė TSPMI, o pernai renovuotame pastate įsikūrė Filosofijos fakultetas. Pastarojo projekto kaina – daugiau nei 12 mln. Lt. 6,3 mln. Lt pavyko gauti 2004 metams. Pernai į Valstybės kapitalo investicijos programą buvo įtrauktas ir viso Vilniaus universiteto Centrinių rūmų architektūrinio ansamblio renovacijos projektas. 2005 m. tam skirta 2,75 mln. Lt. Tai leido pradėti Istorijos fakulteto renovaciją. Šiais metais pavyko pasiekti, kad senosios universiteto bibliotekos, esančios Centriniuose rūmuose, rekonstrukcija būtų įtraukta į Lietuvos tūkstantmečio programą. Šio projekto kaina – 11,6 mln. Lt. 2006 metais planuojama tam skirti 6 mln., o likusius 5,6 mln. Lt – 2007 metais.

Europos struktūriniams fondams yra parengtas IKS (Informacija, kompetencija, sėkmė) projektas, kurį įgyvendinus bus įsisavintos nenaudojamos patalpos (palėpės) senojoje bibliotekoje. „Tikimės jį laimėti, nes projektas atitinka žinių visuomenės poreikius. Didelė žinių visuomenės dalis – studentai ir mokslininkai – susitelkusi kaip tik čia“, – teigia bibliotekos direktorė B. Butkevičienė.