Rugsėjo 30 d. pasirodė naujas Vilniaus universiteto mokslo populiarinimo žurnalo „Spectrum“ numeris (34).
Šįkart žurnale aptariami nuotolinio darbo privalumai ir trūkumai, 5G ryšio mitai bei faktai, skaitmeninio gyvenimo ypatumai, kainos pasikeitimo poveikis pirkėjui, smurto žala žmogui ir valstybei, alergijos COVID-19 vakcinoms. VU mokslininkai pasakoja apie klimato kaitos, „žaliųjų“ idėjų komunikaciją, seniausio Vilniaus muziejaus istoriją, tiria moterų vaidmenį kino industrijoje ir natūralios kalbos analizės panaudojimo galimybes, aiškinasi, kaip probleminis internetas keičia mūsų smegenis.
Žurnalo pagrindiniame straipsnyje aprašomi iš tirpstančių ledynų į aplinką patenkantys prieš tūkstančius metų juose užšalę mikroorganizmai ir virusai. Jie išsiskiria tuo, kad apie juos yra itin mažai žinoma. Vienas naujausių tyrimų, atliktų šiaurės vakarų Tibete, nustebino rezultatais – tiriant 600 ir 15 tūkst. metų senumo pavyzdžius, aprašytos 32 virusų gentys, iš kurių net 28 buvo naujos. Vis dėlto, net ir vykdant tyrimus visu pajėgumu, tikėtina, kad pandemijų ateityje neišvengsime ir jų vis daugės. Tam įtakos turi vis didėjanti žmonių populiacija, taip pat sparčiai auganti gyvulininkystės pramonė, vykdoma ūkinė veikla, ne tik prisidedanti prie globalinės klimato krizės ir ledynų tirpsmo, bet ir besiplečianti į anksčiau neatrastus arealus.
Viename iš straipsnių, nuotolinį darbą tyrinėjantys VU mokslininkai atkreipia dėmesį, kad toks darbas nėra tik naujas užduočių pateikimo ir vykdymo būdas, jis sukuria naują darbo organizavimo kultūrą, jo metu susiduriama su didesnėmis integracijos problemomis, kitokiomis nei įprasta vadovų atsakomybėmis, o taip pat ir kitais svarbiais darbuotojui reikalingais įgūdžiais bei gebėjimais.
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai pandemijos metu atlikę empirinį tyrimą, nustatė, kad teigiamą ir didžiausią įtaką nuotolinio darbo intensyvumui (pastangų, darbo krūvio ir darbo tempo visumai) darė asmeniniai individo gebėjimai dirbti (savarankiškai) nuotoliniu būdu ir organizacijos (ypač jos vadovų) požiūris į nuotolinį darbą.
Pastaraisiais metais naujosios kartos 5G ryšys tapo vienu didžiausiu diskusijų objektu. Telekomunikacijų industrijai 2018 m. pradėjus pirmuosius šios technologijos bandymus, ėmė sparčiai kurtis anti-5G judėjimai ir sklisti sąmokslo teorijos. Straipsnyje mokslininkai išsklaidys pagrindinius su šia technologine naujove susijusius mitus.
Dar viename straipsnyje VU psichologas pasakoja apie evoliucijos šalutinių produktų atsiradimą. Evoliucijai prireikė 4 milijardų metų tam, kad būtų sukurti dabar gyvuojantys adaptyvūs organizmai. Atskira konkreti biologinė adaptacija (pvz., žmogaus dvikojystė) formavosi kelis milijonus metų. Kokiai nors egzaptacijai (papildomai adaptacijai) atsirasti (pvz., išmokti važiuoti dviračiu), pakanka vienos valandos. Galvos smegenų universalumo, jų gebėjimo egzaptuoti – keisti ir pridėti naujas paskirtis – didžiausias rezultatas yra žmonijos civilizacijos raida, rašto, kalbos, kultūros atsiradimas.
34-ojo numerio viršelį ir keturis straipsnius papuošė jaunos ir talentingos iliustratorės Adrianos Valantiejūtės darbai.
Kviečiame skaityti
Komentarų nėra. Būk pirmas!