Stepono Batoro dienų Vilniaus universitete proga spalio 13 d. vyko diskusija „Kodėl Vilniaus universitetas nesivadina Stepono Batoro vardu?“. Ją moderavo Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas ir TSPMI profesorius Alvydas Jokubaitis.

Prof. A. Bumblauskas, norėdamas pagrįsti teiginį, kad VU reiktų suteikti Stepono Batoro vardą, kalbėjo apie tai, kad VU pagal poveikį neturi lygių Europoje. Net 200 metų tai buvo ryčiausias taškas europiniame universitetų tinkle.

1994 m., atidengiant paminklinę lentą Steponui Batorui, tuometinis VU rektorius J. Kubilius priekaištavo A. Bumblauskui, kad visą gyvenimą stengėsi neįsileisti lenkų, o ką čia šis padaręs? A. Bumblauskas bandė išsisukti, kad Batoras – ne lenkas, o vengras. Kodėl nenorėta įsileisti Batoro? „Nes Batoras siejamas su lenkiškojo Stepono Batoro universiteto vardu. 1979 m. jubiliejus tikrai buvo didelė šventė, bet kartu tai buvo ir Vilniaus universiteto „atlietuvinimo“ šventė. Petro Repšio freska – taip pat tos sulietuvinimo programos elementas, o Batoras tam netiko“, – sako istorikas.

A. Bumblauskas iškėlė tezę, kad dabartinis konceptualus VU istorijos vaizdinys susiformavo labai neseniai, iki tol ji rėmėsi „sulietuvinimo“ programa. O juk lietuviškas jis niekada nebuvo, tai – LDK universitetas. „A. Jokubaičiui patinka Kauno Lietuva, o nepatinka LDK. Turėtume vadintis Batoro vardu, turime tokią teisę. Trečiojo dešimtmečio Lietuvos kultūra – tai Vytautas Didysis ir baudžiauninkai, o mums reikia karaliaus. Gedimino technikos, Vytauto Didžiojo, Romerio universitetas – visa plejada keistų universitetų pavadinimų, o mes vieninteliai turime teisę taip vadintis. Dėl to kaltas A. Jokubaitis ir toks požiūris“, – tikino A. Bumblauskas.

Profesorius Alvydas Jokubaitis, atstovaujantis ne tik ideologijai, bet ir politikos filosofijai, mano, kad norint išspręsti šią problemą prieš tai reikia išspręsti kitą, daug rimtesnę. „Esu didelis LDK mylėtojas, bet ką reiškia mylėti kunigaikštystę? Visos modernios valstybės atsirado po revoliucijos. Lietuviai lig šiol nesupranta, kas įvyko XIX a. Buvo sukurta nauja tauta ir nauja politinė tvarka. Jei lietuviai nesupras, kuo skiriasi feodalinė monarchija nuo demokratinės valstybės, nesupras ir kas yra Europos Sąjunga“, – tvirtina profesorius.

Dėl oponento nurodytų priežasčių jis būtų už tai, kad VU būtų pavadintas Stepono Batoro vardu. „Laikas Lietuvos tautinei valstybei suprasti, kas yra iš LDK ir kas – iš kitos epochos. Steponas Batoras yra šio universiteto steigėjas, jo reikšmė neginčijama. Kas tam trukdo?“ – klausia profesorius. Jis mano, kad šiuo metu jokio paminklo statyti neįmanoma. Jei viena pusė bus už, kita bus prieš: „Šiuo metu paminklą įmanoma pastatyti tik kokiam katinui ir kokiam simboliui, Johnui Lenonui ar Frankui Zappai. Lietuvoje reiktų paskelbti moratoriumą ir nestatyti paminklų.“

Profesorius A. Jokubaitis iš esmės sutarė su istoriku dėl vardo suteikimo, bet tuoj pat nutarė, kad oponentai ištrauktų savo kortą: kai lenkai 1919 m. atkūrė universitetą, jis vadinosi Universytet Stefana Batorego. „Jei norėtume pagerinti santykius su Lenkija ir visi klausytų mudviejų su A. Bumblausku, tai būtų labai gerai“, – teigė A. Jokubaitis.

Jis nenori atsisakyti LDK palikimo, bet siūlo politiškai išauklėti tautą, kad Vasario 16-ąją švęstume su trispalvėmis, o Liepos 6-ąją – su vėliavomis, puoštomis Vyčiu. „Naujoji Lietuva neturi karinės patirties, todėl patriotiniam auklėjimui prireikia LDK pergalių. Jei norime jaunimą auklėti atsakingais už mažą Lietuvos valstybę, kurią pavyko išgelbėti, reikia suprasti, koks stebuklas įvyko XIX a. antroje pusėje. Nebeminėsiu M. Valančiaus, nes pats sau atsibodau. Jei ne jis, mes su A. Bumblausku dabar kalbėtume lenkiškai ir viskas būtų w porządku. Siūlau  balsuoti, ar Vilniaus universitetą pavadinti Stepono Batoro vardu“, – kalbėjo A. Jokubaitis.

A. Bumblauskas nutarė ginčytis. Anot jo, Stepono Batoro vardo universitetui nereikia. Remdamasis A. Jokubaičio argumentais, jis sako, kad reikia išmokyti naciją skirti Vytautą nuo A. Smetonos.

„Virbalyje yra skulptūra, kur ant vieno stulpo – Vytautas, A. Smetona ir J. Basanavičius. Turime idėjų mišrainę. Batoro vardas asocijuojasi su senuoju universitetu, į kurį orientavosi atgimusios Lenkijos vadovas J. Pilsudskis.

Šveicarijoje 1984 m. išleistoje universitetų antologijoje VU istorija aprašoma taip: įkurtas 1578 m., uždarytas 1939 m. ir vadinosi Stepono Batoro vardu (tai irgi neteisybė), o toliau jau veikė V. Kapsuko universitetas. Todėl Stepono Batoro vardas asocijuojasi su senuoju universitetu. Antrasis Lietuvos universitetas, moderniųjų laikų, buvo Kauno universitetas, o Vilniuje – lenkiškas Stepono Batoro. Visi mano, kad kažkada buvo tautinė Lietuva, ji nutautėjo dėl lenkų ir dabar atgimsta. Joks istorinis mąstymas negali pritarti tokiam teiginiui. Birutė ir Kęstutis nemokė Vytauto lietuviškos abėcėlės. Nežinome, kokia kalba jie kalbėjo. Trečiosios, Kovo 11-osios, Lietuvos idėja ta, kad 1990 m. Lietuvą ir Baltijos kelią pagimdė ne tik antroji Lietuva, partizaninis judėjimas, bet ir prisiminimas apie LDK. Su universiteto pervadinimu palūkėčiau, nes nei Kembridžui, nei Oksfordui vardų nereikia“, – dėstė A. Bumblauskas.

Dėl anksčiau išsakytų argumentų greičiausiai VU neturės tokio vardo, nes dabar ką nors pakeisti, ypač tokiu mastu, neįmanoma. „Jei šiandien šis universitetas nepasivadintų Batoro vardu, bent jau reikėtų jį kitaip pagerbti. Palikime VU kaip Vilniaus universitetą, gal to pakaks. Sutikčiau su A. Bumblausku, kad nereikia to vardo“, – kalbėjo A. Jokubaitis.

A. Bumblauskas vėl paprieštaravo: „Reikia grąžinti vardą. Reikia koreguoti lietuviškus praeities vaizdinius, nes ten dominuoja Vytautas ir baudžiauninkų kultūros elementai, o XVI–XVIII a. medžiaga – vėlyvoji LDK – suprantama iškreiptai. Štai su E. Gudavičiumi jau pusę amžiaus kalbame, bet niekas nesikeičia. Vis tiek Vytautas mokėsi iš lietuviškos abėcėlės. O juk XVI–XVIII a. istorija – didingiausia LDK dalis. Kaip ta našlaičių tėvynė sugalvojo pasirinkti atstovauti Lietuvai Briuselio Mini Europos parke Vilniaus universitetą? Tai jau pozityvu! Tautos atminties įstatymas keistas 800 kartų, nes visi seimūnai turi ką pasakyti tuo klausimu, turi nuomonę. Jei norime būti nacija ir valstybė, negalime apsieiti be Vilniaus paveldo, jo čia ¾. XVIII a. pabaigoje visoje LDK buvo 750 mūrinių pastatų, 500 iš jų – Vilniuje. Tautinė Kauno Lietuva – nykštukas, nors ir daug pasiekė. Be Vilniaus neturime jokio rimto istorinio užnugario.“

„Matyt, visi pripažįstame, kad dabartinėje situacijoje vardo nepakeisime. Gali būti, kad tauta dar nesubrendusi tokiam drąsiam A. Bumblausko siūlymui, kurį iš pradžių bandžiau atsargiai palaikyti. Galbūt ateis kitas laikas. Reikia gyventi taip, kad Vilniaus universitetas niekada daugiau nebūtų pavadintas Kapsuko vardu. Gal jį verta atiduoti jėzuitams?“ – reziumavo A. Jokubaitis.