I rašinio dalį skaitykite čia.

„Pirmą kartą motinystės atostogų išėjau 2003 m., būdama 27 metų, po 2,5 metų studijų doktorantūroje. Negavau jokių motinystės pašalpų, išskyrus medicinos paslaugas, kuriomis galėjau naudotis kaip studentė“, – pasakoja dr. Jurga Katkuvienė, buvusi Filologijos fakulteto doktorantė. Ji į doktorantūrą įstojo 2000 m. kaip darbuotoja. Kadangi doktorantų atlyginimai buvo nedideli, po kelerių metų doktorantai tapo trečiosios pakopos studentais: gavo didesnes stipendijas su visomis socialinėmis studento garantijomis.

Studento statusas reiškė, kad dr. J. Katkuvienei nepriklauso motinystės pašalpa. „Kai sužinojau, kad laukiuosi, išėjau dirbti, nes reikėjo uždirbti pinigų tam laikui, per kurį auginsiu vaiką (pagal tuo metu galiojusius įstatymus išdirbau pakankamai laiko, kad išmokėtų motinystės išmokas). Dirbau ir studijavau iki pat gimdymo. Taip garantavau finansinį stabilumą, aukodama doktorantūros studijas: krūvis buvo didžiulis – dieną dirbau pilnu etatu, vakarus ir savaitgalius skyriau mokslams. Tą patį dariau ir antrą, ir trečią kartus“, – prisimena pašnekovė. Jos teigimu, kai gimė trečias vaikutis, įstatymai motinystei buvo palankiausi, nes pašalpą mokėjo už antrąjį uždarbį. Kadangi moteris pasinaudojo teise vaiką auginti iki trejų metų, dalį vaikų auginimo laiko skyrė studijoms – bent tokiu būdu kompensavo prarastą laiką.

„Dėl motinystės atostogų mano doktorantūros laikas išsitęsė daugiau nei dešimt metų, t. y. rašiau ne ketverius metus be pertraukos, bet ketverius metus pagal „individualų planą“. Nors nepažeidžiau jokių įstatymų, per tuos metus akademinėje sferoje sulaukiau įvairių komentarų, ne kartą – ir atvirai piktų, žeminančių, bauginančių“, – prisipažįsta dr. J. Katkuvienė. Tačiau ji dėkinga disertacijos vadovui už palaikymą. Mokslininkė mano, kad profesorius dėl jos jaudinosi, nes žinojo apie savo doktorantės įsidarbinimą, bet jokių priekaištų ar abejonių neišsakė. Kai tuomet dar doktorantė J. Katkuvienė apsigynė disertaciją, vadovas prisipažino, kad ir jam tai buvo iššūkis.

Paklausta, ką mano apie moters padėtį akademinėje terpėje, pašnekovė atsakė, kad tai yra opi ir pas mus nesvarstoma problema, pradedant nuo doktorantūros metu neskiriamų motinystės pašalpų, negaliojančių nedarbingumo pažymų susirgus vaikams ir baigiant greičiausiai disertaciją parašiusių doktorantų apdovanojimu. „Ką reiškia išeiti motinystės (tėvystės) atostogų? Tai gyvenimiška praktika, kuri, mano galva, netrukdo moksliniams tyrimams, tiesiog pakoreguoja jų planą, todėl turėtų būti institucionalizuota, suteikiant ar sudarant doktorantams lygias galimybes atlikti mokslinį darbą“, – įsitikinusi dr. J. Katkuvienė. Jos manymu, galėtų būti įvairių variantų planuojant šios pakopos studijų grafiką, o į gyvenimiškas apraiškas doktoranto gyvenime reikėtų pasižiūrėti praktiškai.

VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros lektorė dr. Vida Petrylaitė atkreipia dėmesį, kad pati Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata yra ypač reikšminga lengvata jauniems asmenims. „Socialinėje apsaugoje ir kitose teisės srityse aptinkama pakankamai daug ir įvairių lengvatų jauniems asmenims. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo apsispręsti ir pasirinkti, kaip bus apibrėžta lengvatinė asmenų grupė. Taigi jis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 dalyje yra pasirinkęs 26 metų ribą. Savaime tai negali būti laikoma kitų asmenų, kurie viršija šį amžių (net jei ir toliau studijuoja), teisių pažeidimu“, – teigia dr. V. Petrylaitė.

Ji svarsto, ar dabartinė lengvata turėtų ir galėtų būti išplėsta ir doktorantams, nes įstatymas ją sieja ne tiek tiesiogiai su kuria nors studijų pakopa, kiek su amžiumi. „Norint lengvatos taikymą išplėsti doktorantams, turi būti nustatyta kita amžiaus riba. Taip pat reikia išspręsti klausimą, ar doktorantūros studijos turi būti pradėtos iš karto po magistro studijų, ar galima tam tikra pertrauka. Jei taip, tai lengvatos amžius gali būti nukeltas net į 35 metus ar didesnį“, – samprotauja dr. V. Petrylaitė.

III publikacijos dalyje – Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atsakymai į Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos kreipimąsi bei jos pirmininko komentaras.