Marijonas Gregorauskas buvo vienas iš „ramybės drumstėjų”, idėjų iniciatorių ir dvasinių vadovų ne tik Ekonomikos fakultete, bet visame universitete ir už jo ribų.

M. Gregorauskas gimė 1908 m. kovo 13 d. Kaune. Pirmąjį pasaulinį karą praleido Jaroslavlyje. 1921 m. grįžo į Kėdainius, baigė lenkų pradinę mokyklą, pradėjo „mokytojauti” Šilainių kaime. Dirbo už pavalgymą, pramoko lietuviškai.

Mokėsi Kėdainių mokytojų seminarijoje, baigęs dirbo mokytoju, tapo aktyviu varpininku, Jaunimo sąjungos nariu, valstiečiu liaudininku. Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo iš mokytojo pareigų atleistas. Dirbo pardavėju, buhalteriu. Už kairuolišką veiklą buvo ištremtas į Mažeikius, bet atsidūrė Kaune.

Baigęs gimnaziją, M. Gregorauskas įstojo į Kauno universitetą. Lankė profesorių P. Leono, M. Riomerio, A. Janulaičio, V. Jurgučio, V. Sezemano, V. Dubo, L. Karsavino paskaitas, žavėjosi prof. P. Šalčiaus kooperacijos idėjomis. Studijuodamas dirbo, buvo faktiškas „Talkos” ir „Bendro darbo” žurnalų redaktorius, pats nemažai rašė. 1934 m. baigė universitetą, bet diplominio darbo nerašė. 1938 m. tapo „Valgio” akcinės bendrovės direktoriumi ir aktyviu liaudininku, buvo gerai žinomas tuometinėje visuomenėje.

Po istorinių 1940 m. įvykių M. Gedvilui pasiūlius M. Gregorauskas sutiko būti prekybos ministru, nes suformuotoje liaudies vyriausybėje buvo nemaža jo draugų, užėmusių aukštus postus: Stasys Pupeikis, Juozas Vaišnoras, Tadas Zaleskis, Aleksandras Drobnys ir kt.

Prasidėjus karui 1940 m. Lietuvos vyriausybė pasitraukė į Maskvą. M. Gregorauskas dirbo SSRS prekybos liaudies komisariate. Grįžęs į Lietuvą nuo 1944 m. spalio iki 1946 m. rugpjūčio buvo LTSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas. Bet, nepriklausydamas Komunistų partijai ir būdamas ateivis iš liaudininkų, tokių pareigų eiti negalėjo.

Universitete pradėjo dirbti nuo 1946 m. rugsėjo 1 d. dėstytoju, formaliai be aukštojo išsilavinimo. 1948 m. eksternu Vilniaus universitete baigė prekybos ekonomikos specialybę, o 1950 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją. Docentas nuo 1957 m. Skaitė kooperacijos, prekybos ekonomikos, prekybos organizavimo ir technikos, žemės ūkio ekonomikos kursus.

1962 m. M. Gregorauskas monografijos „Tarybų Lietuvos žemės ūkis (1940-1960)” pagrindu Maskvoje apsigynė habilituoto daktaro disertaciją. Nuo 1963 m. profesorius. 1963-1969 m. – Prekybos ekonomikos katedros vedėjas. 1964-1967 m. – Ekonomikos fakulteto dekanas. Vienas aktyviausių trijų ekonominio profilio fakultetų steigėjų, aktyvus visuomenininkas.

Sunkūs išgyvenimai anksti pakirto M. Gregorausko sveikatą, o autoįvykio metu lūžęs dubens kaulas ilgam pakirto darbingumą. 1978 m. jį operavo iš JAV atvykusi jaunystės draugė, chirurgė ortopedė Alina Šabanienė. Ji pastatė profesorių ant kojų. Tai buvo didžiulė labdaros akcija ir gydytojos žygdarbis. Bet vykti į darbą profesoriui buvo sunku, todėl nuo 1981 m. kovo jis tapo profesoriumi konsultantu.

M. Gregorauskas buvo vienas aktyviausių Prekybos fakulteto savarankiškumo didinimo iniciatorių. Jis norėjo, kad Prekybos fakultetas pakeistų savo statusą universitete, išplėtotų veiklos profilį ir būtų pažangia vidaus ir tarptautinio verslo specialistų ruošimo vieta.

M. Gregorauskui darbštumo ir kruopštumo galėjo pavydėti daugelis. Jis nesinaudojo spausdinimo mašinėle ir gyvenimo pabaigoje atsiradusiu kompiuteriu bei garso įrašymo aparatūra. Visada rašydavo ranka, dažniausiai pieštuku. Rašė labai taisyklinga lietuvių kalba.

Su dideliu užsidegimu jis piršdavo mintį, kad reikia visokeriopai ir principingai kovoti su vis didėjančiu biurokratizmu, su socialine neteisybe, melu ir apgaule. Tą jis teigdavo ir studentams, su kuriais noriai susitikdavo, iš anksto ruošdavosi. Mėgo padeklamuoti poezijos posmelį.

Fenomenalia pavardžių, datų ir skaičių atmintimi profesorius prilygo vaikščiojančiai enciklopedijai. Vargu ar kas iš Lietuvos ekonomistų galėjo jį pralenkti. Mokslinių darbų palikimas apima daugiau kaip 103 pavadinimus, daugiau kaip 200 spaudos lankų. M. Gregorauskas labai neigiamai vertindavo mokslinio vadovo bendraautorystę su aspirantu, publikuojant mokslinius darbus. Tai laikydavo vos ne nusikaltimu.

Profesorius iš prigimties buvo karšto ir staigaus būdo, greitai užsiplieksdavo, užprotestuodavo kiekvienam, kas tuo metu jo nuomonei bandydavo priešintis. Po tam tikro laiko, šiek tiek ataušus ir užsimiršus, tuo pačiu klausimu vėl galima buvo su juo diskutuoti.

Profesorius vadovavo 22 aspirantams. Daugiau kaip 40 kartų buvo oficialus disertacijų oponentas Vilniuje, Kaune, Kijeve, Minske, Maskvoje, Rygoje, Tartu ir kitur. Recenzavo nemažai mokslinių leidinių, monografijų, autoreferatų. Buvo kelių mokslinių tarybų, ekspertų komisijos, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų serijos „Ekonomika” redkolegijos narys, enciklopedijos skyriaus „Ekonomika” mokslinis konsultantas ir kt.

M. Gregorauskas siekė mūsų tautos mokslo ir kultūros pažangos ir žmonių socialinės gerovės, tikėjo šviesia Lietuvos ateitimi, ekonomine ir politine nepriklausomybe, kurią galima pasiekti tik skleidžiant begalinę energiją, tobulinant mokslą, kūrybą, laisvą mintį, uždegant jaunimą prasmingu entuziazmu ir pasitikėjimu savo jėgomis.

Doc. Bronislovas Čereška