Ketvirtadienį Senato komisija pritarė modulinių studijų koncepcijai, kurią  posėdyje pristatė specialios darbo grupės narys, Vilniaus universiteto Studijų komiteto pirmininkas prof. Alfredas Račkauskas.

Pasak A. Račkausko, modulinės studijos Vilniaus universitete kokybiškai pagerintų visą studijų procesą. Pabrėžiama, kad dabartinė studijų sistema yra uždara ir nelanksti. Ji nesudaro studentams galimybių racionaliai diferencijuoti ir individualizuoti studijas pagal savo polinkius, gabumus, interesus ir planuojamą karjerą.

Tarp esamos studijų sistemos ydų įvardijama tai, kad dažniausiai pasirenkamųjų ir laisvųjų dalykų kreditai skiriami formaliai ir nesistemingai, o tai neleidžia studentams kryptingai specializuotis ir peržengti vieno dalyko ribų. Pažymima, kad dažnai studentai priversti rinktis ne tuos pasirenkamuosius ar laisvuosius dalykus, kurie juos domintų, o tuos, kurie yra siūlomi, kur yra vietų, kur sutampa tvarkaraštis ir t. t. Šiandien dėl sistemos nelankstumo studentai negali rinktis jiems aktualių dalykų iš gretimos srities ir taip įgyti gretutinę specializaciją.

Egzistuojanti sistema yra gana uždara, ji neskatina platesnio akademinio bendradarbiavimo tarp fakultetų. Kai kuriais atvejais ji apsunkina studentų ir dėstytųjų mobilumą. Darbo grupė pabrėžė, kad dėl tradicinio studijų organizavimo – dėstymo visą semestrą – dėstytojams yra mažiau galimybių tobulinti kvalifikaciją.

Modulinės studijos kaip tik rodo išeitį iš tokios situacijos. Darbo grupė, parengusi modulinių studijų Vilniaus universitete matmenis, mano, kad modulinės studijos leistų atnaujinti ugdymo turinį orientuojantis į ugdomas kompetencijas ir integruojant kelis studijų dalykus. Numatoma, kad poveikis būtų dvejopas – studentams tokia studijų sistema užtikrintų didesnę pasirinkimo laisvę, o dėstytojams platesnes bendradarbiavimo galimybes. Darbo grupė tvirtina, kad modulinės studijos leistų optimizuoti studijų kalendorių trumpiau ir intensyviau išdėstant konkrečius modulius.

Darbo grupės nuomone, modulinių studijų idėja atitinka Vilniaus universiteto strategijos, Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politikos prioritetus. Tokios sistemos įvedimas leis siekti kelių uždavinių – viena vertus, skatinti studijų tarpdalykiškumą ir tarptautiškumą, o kita vertus – išsaugoti nacionalinius prioritetus ir akademinės tradicijos tęstinumą. Darbo grupė mano, kad modulinė sistema padės įgyvendinti ir vieną svarbiausių VU iškeltų strateginių tikslų – pagerinti studijų kokybę.

Diegiant modulinių studijų sistemą, laukia ir nemažai rimtų iššūkių. Modulinių studijų metmenyse nurodoma, kad ypač svarbus uždavinys – daugiau bendradarbiauti ir dirbti naujoviškai – laukia dėstytojų. Nors, kaip pabrėžiama darbo grupės išvadose, daugelis dėstytojų tai jau daro arba bent jau yra atviri naujovėms, nemažai sunkumų laukia dirbant su tais akademinės bendruomenės atstovais, kuriems būtina iš esmės keisti požiūrį į studijų proceso įgyvendinimą.

Pristatydamas modulinės sistemos matmenis A. Račkauskas pabrėžė, kad įgyvendinant šią koncepciją ir dėstytojams, ir universiteto administracijos darbuotojams teks įdėti labai daug pastangų ir juodo darbo. Tačiau, pasak VU studijų programų komiteto pirmininko, siūloma studijų sistema paremta kūrybine laisve, atveriančia studentams galimybes gauti geresnį išsilavinimą.

Senato komisijos nariai palankiai įvertino parengtą koncepciją, nors ir išsakė tam tikrus nuogąstavimus. Buvo kalbama apie tai, kad modulinių studijų principas gali būti nepriimtinas tam tikroms studijų kryptims (pvz., medicinai, teisei). Taip pat pažymėta, kad numatoma pertvarka savo mastu prilygsta rimtai reformai. Nepaisant to, Senato komisijos nariai palaimino tolesnį koncepcijos įgyvendinimą.

Kaip „U. V.“ teigė prof. A. Račkauskas, dabar bus sudaryta nauja darbo grupė, kuri parengs pateiktų metmenų įgyvendinimo projektą. „Svarbu ir tai, kad šis projektas yra neatsiejamas nuo ECTS kreditų įdiegimo proceso. Visa tai reikėtų daryti kartu“, –  sakė A. Račkauskas. Diegti modulinę sistemą bus siūloma laipsniškai, pradedant nuo bendrojo universitetinio lavinimo dalykų modulio. Kaip prognozuoja A. Račkauskas, pirmas žingsnis galėtų būti žengtas jau kitų metų rugsėjo 1 d. „Įgyvendinant modulinių studijų diegimo procesą mūsų laukia visų studijų programų pertvarkymas į modulius. Tai yra didžiulis iššūkis visam universitetui, nes jis susijęs ir su tvarkaraščio, ir su auditorijų problema“, – pabrėžė A. Račkauskas. Tačiau Studijų komiteto pirmininkas ragino universiteto bendruomenę nebijoti sunkumų ir deramai priimti modulinės studijų sistemos diegimo iššūkį.