Spalio 20 d. minima Pasaulinė statistikos diena. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) docentė Jurgita Markevičiūtė ir Lietuvos statistikų sąjungos valdybos narė, MIF docentė Rūta Levulienė sako, kad statistika yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenime ir kad kasdien susiduriame su statistikos rezultatais net patys to nežinodami. Mokslininkės papasakojo, kokiose srityse gali būti naudojami statistikos metodai.

Statistika naudojama nuo orų prognozių ir telekomunikacijos iki vizito pas gydytojus

Statistika yra taikomosios matematikos sritis, o jos metodų paskirtis – suteikti praktinę naudą darant įžvalgas ir priimant sprendimus. Tai dinamiškas, prie šiuolaikinių tendencijų ir poreikių prisitaikantis mokslas, itin reikšmingas šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame susiduriame su dideliais duomenų kiekiais įvairiose srityse. Siekiant šiuos duomenis analizuoti yra taikomi statistiniai metodai. Statistikos žinios padeda tinkamai rinkti duomenis, juos apdoroti, pasirinkti teisingus metodus jų analizei ir aiškiai pristatyti rezultatus.

Taikant statistinius metodus galima prognozuoti reiškinius bei procesus ir remiantis turimais duomenimis bandyti nuspėti, kas įvyks artimesnėje ar tolimesnėje ateityje. „Paprasčiausias pavyzdys, kurį matome kiekvieną dieną – orų prognozės. Kasdien norime sužinoti, koks oras bus rytoj, kad nuspręstume, kuo mums rengtis, ar pasiimti skėtį, o gal nepamiršti akinių nuo saulės. Norint sužinoti orų prognozę yra „įdarbinama“ informacija apie ankstesnių dienų orus, galima atsižvelgti ir į klimato sąlygas, parenkami dažnai itin sudėtingi statistiniai modeliai, dirba galingi kompiuteriai ir gaunamas rezultatas. Žinoma, statistinės prognozės nebūna tikslios, tačiau tai yra reikalingas ir būtinas orientyras, padedantis priimti argumentuotus sprendimus, naudingus tiek verslui, tiek viešajam sektoriui“, – pasakoja doc. J. Markevičiūtė.

Su statistikos metodais gautais rezultatais susiduriame kiekvieną dieną, tik galbūt to nepastebime, sako doc. R. Levulienė: „Pavyzdžiui, telekomunikacijų bendrovė pasiūlo paslaugų planą. Mes jį pasirenkame arba ne, naudodamiesi skelbiama susisteminta informacija, konkurentų pasiūlymais. Tačiau ir įmonė dar prieš pateikdama šį planą atliko analizę, susistemino vartotojų duomenis, atliko prognozes ir tik tada pateikė pasiūlymą.

Kitas pavyzdys – kreipiamės į gydytoją, yra atliekami tyrimai, nustatoma diagnozė ir paskiriamas gydymas, tačiau ne kiekvienas susimąsto, kad gydymo metodikos sudaromos atlikus statistinę analizę, apibendrinus ne vieno tyrimo rezultatus ir tada atėjus pacientui pritaikoma sukurta metodika, paremta ankstesne statistine analize.“

Ne tik skaičiavimas, bet ir kūryba

Vyrauja nuomonė, kad statistika yra nuobodi, nes reikia daryti daug nuobodžių skaičiavimų ir nėra kur pasireikšti kūrybingumui, problemų sprendimo įgūdžiams bei kritiniam mąstymui.

„Visus nuobodžius skaičiavimus realybėje atlieka kompiuteriai. Žinoma, mokydami studentus prašome, kad jie irgi mokėtų suskaičiuoti tai, ką skaičiuoja kompiuteris. Tačiau tai darome tik tam, kad jie galėtų suprasti metodą. Bet kokius ilgus ir sudėtingus skaičiavimus atlieka tik kompiuteris.

Statistiko darbas yra labai kūrybiškas. Reikia suprasti duomenis, su kuriais dirbama, surasti jų analizei geriausią metodą, sugalvoti, kaip aiškiai specialistų ir ne specialistų auditorijai pateikti rezultatus“, – pabrėžia doc. J. Markevičiūtė.

Teorinė statistika, kaip ir bet kuris mokslas, taip pat reikalauja kūrybingumo. „Norint sukurti naujus metodus, algoritmus ar modelius, reikia nueiti netrumpą kūrybinių kančių kelią, galiausiai viską išbandyti su duomenimis ir tik tada jais galima pasiūlyti naudotis kitiems“, – sako mokslininkė.

Doc. R. Levulienė pritaria ir sako, kad dažnai masinio informavimo priemonėse žodis statistika vartojamas siaurąja prasme, o didelė visuomenės dalis neįžvelgia platesnių uždavinių, kuriems naudojami statistikos metodai.

„Mokyklose supažindama tik su elementariais statistikos metodais, nepateikiant platesnio spektro uždavinių, kuriems spręsti naudojama statistika. Todėl galbūt ir susidaro įspūdis, kad statistika yra nuobodi, nes skaičiuoti procentus ar vidurkius nėra labai įdomu. Tačiau jeigu suprantama, kad statistiniai metodai, kad ir patys paprasčiausi, suteikia informacijos ir padeda atkleisti naujus faktus ar patvirtinti iškeltas hipotezes, statistika tikrai nėra nuobodi“, – įžvalgomis dalijasi Lietuvos statistikų sąjungos valdybos narė.

Statistika kaip melo rūšis

Tikriausiai dauguma žino posakį „Melas, didelis melas ir statistika“ arba „Statistika – melo rūšis“. Pasak doc. J. Markevičiūtės, statistika tampa melo rūšimi tuo atveju, kai yra netinkamai naudojama, nesilaikoma darbo etikos, pateikiamos netinkamos rezultatų interpretacijos.

„Pavyzdžiui, vienas dažniausiai naudojamų metodų analizėje yra koreliacinė analizė. Koreliacijos koeficientas parodo tiesinio sąryšio tarp dviejų kintamųjų stiprumą, tačiau neparodo priežastingumo. JAV 2000–2009 m. duomenimis, koreliacija tarp mocarelos sūrio suvartojimo vienam gyventojui ir civilinės inžinerijos mokslo daktarų skaičiaus yra 0,9586. 

Bloga interpretacija sakytų: kuo daugiau bus vartojama mocarelos sūrio, tuo daugiau bus parengta itin svarbios mokslo krypties daktarų. Nors šis pavyzdys labai šaržuotai paaiškina netinkamos interpretacijos spąstus, tačiau realybėje dažnai susiduriame su atvejais, kai neteisinga rezultatų interpretacija nėra iš karto pastebima ir taip gali gimti melagingos naujienos arba daug neteisingų mitų“, – įžvalgomis dalijasi doc. Jurgita Markevičiūtė.

Istorijų pasakojimas pasitelkiant duomenų vizualizavimą

Duomenų vizualizavimo metodams pastaruoju metu skiriama itin daug dėmesio, nes jie leidžia informaciją pateikti glaustai, lengvai, suvokiamai ir akcentuojant svarbiausius dalykus. Be to, tai sutaupo laiko, nes vizualiai pateiktą informaciją suvokiame greičiau negu ilgą tekstą su daugybe skaičių.

„Pastaruoju metu ypač populiarus istorijos pasakojimas (angl. storytelling) pasitelkiant duomenų vizualizavimo metodus, kai sudarant grafiką ar diagramą sukuriamas tam tikras pasakojimas ar istorija. Statistikos metodus taikant kartu su mašininio mokymosi ar dirbtinio intelekto metodais, sprendžiami duomenų mokslo uždaviniai, pavyzdžiui, vertinant kredito grąžinimo tikimybę naudojami ne tik standartiniai asmens ir kredito duomenys, bet ir socialinių tinklų įrašai ar nuotraukos, prognozuojant COVID-19 atvejų skaičių sujungiami regresinės analizės ir dirbtinių tinklų metodai“, – pasakoja doc. R. Levulienė.

Šiuolaikinė statistika yra itin įvairiapusis ir įdomus mokslas. Jis apima duomenų rinkimą, jų analizę, metodų, algoritmų bei modelių kūrimą ir taikymą duomenims. „Statistikos pritaikomumas kone kiekvienoje srityje padaro ją itin universalią ir kiekvienas gali atrasti savo nišą, kurioje norėtų dirbti bei tobulėti“, – teigia doc. J. Markevičiūtė.