Nuo rugsėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete odontologijos studijas pradės 20 naujai priimtų studentų. Viena iš jų, pirmakursė Gabrielė Brakytė, sutiko pasidalyti savo istorija ir mintimis, kurios aplanko laukiant naujų mokslo metų pradžios. Gabrielė prisipažino, kad ilgai mąstė, kokią studijų kryptį pasirinkti, tačiau apsisprendė gana netikėtai. „Vieną rytą atsibudau ir pagalvojau – būčiau puiki odontologė, ir nieko nelaukusi pirmu numeriu įrašiau odontologiją“, – pasakojo Gabrielė.

Į Medicinos fakultetą įstoti nėra lengva, aukštas konkursinis stojamasis balas pareikalauja iš būsimųjų studentų daug pastangų. Papasakokite, kaip sekėsi ruoštis valstybiniams egzaminams.

Gerai mokytis stengiausi visada, tėvai nevertė, bet skatino. Mokykloje visi dalykai sekėsi, todėl ypatingo pasiruošimo abitūros egzaminams nebuvo. Likus keliems mėnesiams, pradėjau atidžiau nagrinėtis medžiagą, spręsti ankstesnių metų egzaminų užduotis ir po truputį kartoti visą kursą. Nebuvo nei įtampos, nei dramos – nuosekliai dirbau ir ramiai laukiau. Per egzaminus taip pat netikėtumų nebuvo, jaučiausi gana užtikrinta dėl savo galimybių. Laikas parodė, kad nerimauti ir nebuvo ko.

Ar lengvai apsisprendėte, kokią studijų kryptį pasirinkti?

Prieš apsisprendžiant buvo daug apmąstymų, tačiau sprendimas buvo priimtas gana netikėtai. Vieną rytą atsibudau ir pagalvojau – būčiau puiki odontologė, ir nieko nelaukusi pirmu numeriu įrašiau odontologiją. Dar kurį laiką pasvarstydavau apie architektūros ar biologijos studijas, tačiau sprendimas jau buvo priimtas.

Ar galite prisiminti tą akimirką, kai sužinojote, kad įstojote į pasirinktą studijų kryptį?

Rezultatus sužinojau iš ryto, bet tas žinojimas buvo lyg kažkoks nerealus. Tikrasis supratimas aplankė tada, kai atvykau į Vilniaus universitetą pasirašyti dokumentų, susitikau su kuratoriais, pasijutau laukiama ir užplūdo su niekuo nepalyginamas džiaugsmas. Teigiamas emocijas, be abejo, sustiprino šeimos, draugų ir artimųjų sveikinimai, tuomet supratau, kad mano gyvenime įvyko stebuklas. Į Medicinos fakultetą įstoti tikrai nėra lengva, todėl šiuo metu labai didžiuojuosi savimi!

Liko vos kelios dienos iki rugsėjo. Ką planuojate per jas nuveikti?

Dalyvaudama fuksų stovykloje labai susižavėjau universiteto Studentų atstovybės veikla, todėl noriu įsitraukti į pasirengimo rugsėjui darbus ir nekantrauju kuo daugiau sužinoti. Patirtis stovykloje padidino motyvaciją studijuoti ir tapti Medicinos fakulteto dalimi. Taigi pasiruošimas mokslo metams daugiau emocinis, praktiškai – jau esu pasiruošusi.

Tikriausiai turite savo įsivaizdavimą apie artėjančias studijas – ko laukiate ir tikitės?

Esu pasiruošusi sunkumams, iššūkiams ir darbui. Įtariu, kad čia bus sunkiau negu mokykloje, informacija bus gilesnė, krūvis didesnis, bet esu įsitikinusi, kad viskas bus gerai. Galbūt dar neįsivaizduoju, kaip seksis praktiniai užsiėmimai, galbūt susidursiu su sunkumais, bet kol kas per daug nesijaudinu.

Odontologo profesija dažnam siejasi su skausmu. Kokia jūsų patirtis?

Nebijau sukelti skausmo, jei jis bus reikalingas teisingam tikslui pasiekti, ir nekantrauju pamatyti, kaip viskas atrodo iš kitos pusės. Mano dantų gydymosi patirtis nuo vaikystės visada buvo labai teigiama, todėl įtariu, kad šios profesijos atstovai turi savų būdų, kaip nukreipti pacientų dėmesį nuo skausmingesnių procedūrų. Nekantrauju viską išsiaiškinti ir pasakyti savo gydytojai, kad būsime kolegės.

Ko palinkėtumėte sau ateinančiais mokslo metais?

Palinkėčiau išlikti motyvuota, nepasiduoti sunkumams, judėti pirmyn ir stengtis. Jei kartais pritrūktų energijos, prisiminsiu tas emocijas, kurias išgyvenu šiandien, ir, tikiu, viskas ir vėl bus gerai!