Ši sesija nebuvo labai rami ir sklandi, ypač Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentams. MIF studentai, dėdamiesi „nekaltais avinėliais“, pateikė 76 apeliacijas dėl įskaitos vertinimo, kuriose kaltina informatikos teisės dėstytoją Tomą Lamanauską nekokybišku dėstymu, neaiškia vertinimo kriterijų sistema.

Dėl kai kurių kaltinimų, išdėstytų apeliacijose, pagrįstumo ginčytis neįmanoma – dėstytojas po įskaitos neparodė studentams jų darbų, iš 16 paskaitų išdėstė tik 9, tačiau atsiskaitant reikalavo mokėti tik tai, ką buvo išdėstęs. Tuo tarpu patys studentai paskaitose buvo reti svečiai ir paskaitų kokybe semestro metu nesiskundė. Toks apeliacijų skaičius MIF – rekordinis.

Egzaminų apeliacinė komisija papjovė „nekaltus avinėlius“, t. y. apeliacijas atmetė. Vienai studentei dėstytojas darbą įskaitė, o likusiems vertinimai liko tokie patys.

Studentai šantažuoja?

MIF Egzaminų apeliacinės komisijos pirmininkas docentas Vladas Tumasonis aiškina, kad apeliacijos atmestos, nes nerasta pakankamai įrodymų, jog egzaminavimo procesas pažeistas ar įvertinimai neatitinka rezultatų .

„Studentai nelinkę daug dirbti, tad dėstytojas, rimtai žiūrintis į savo darbą, principingai vertinantis studentų žinias, tiksliau, jų nežinojimą, susiduria su tam tikromis problemomis. Manau, kad tai nėra normalu. Jeigu pasiduotume studentų šantažui, studijų lygis būtų dar žemesnis“, – taip situaciją apibūdina apeliacinės komisijos pirmininkas. Paklaustas, ką laiko studentų šantažu, docentas V. Tumasonis atsakė: „Masinės apeliacijos yra šantažo forma. 76 apeliacijos su svajonėmis gauti įskaitą šiaip sau – šioks toks spaudimas.“

Studentai turi maldauti savo darbų

Nenorėjęs prisistatyti studentas (pavardė redakcijai žinoma) prisipažino buvęs tik keliose paskaitose, tačiau sako, kad buvo tokių studentų, kurie mokėsi informatikos teisę ir įskaitos neišlaikė. „Pagal kriterijus turėjo užtekti bendro supratimo, bet dėstytojas pareikalavo bendro teisinio supratimo, dėl vieno kito žodžio neužskaitė viso klausimo. Jeigu dėstytojas būtų parodęs darbą, būčiau nerašęs apeliacijos“, – aiškina studentas.

VU studentų atstovybės (VU SA) viceprezidentas, akademinių reikalų vadovas Marius Skuodis mano, kad neteisūs ir studentai, ir dėstytojas: „Netikiu, kad visi studentai įskaitai buvo gerai pasiruošę. Baisiausia, kad dėstytojas neišdėstė paskaitų ir neparodė darbų.“ VU SA viceprezidentas tikina, jog pažeidimų visame Universitete pilna: studentai turi maldauti, kad dėstytojas parodytų jų darbus, o šis pasiūlo rašyti apeliaciją. Kai VU SA nariai paskambina dėstytojams, šie darbus parodo.

Darbams aptarti reikėtų dviejų parų

Pagal studijų nuostatus, „įvertinti atsakymai į egzamino (įskaitos) klausimus ir rašto darbai saugomi dalyką dėsčiusio dėstytojo katedroje du mėnesius nuo įvertinimo dienos.“ Taigi studentams turėtų būti sudarytos sąlygos bet kada katedroje pažiūrėti savo darbą. Tačiau informatikos teisės dėstytojas T. Lamanauskas aiškina, kad studentui neužtektų tik pamatyti savo darbą, reikėtų parodyti klaidas, paaiškinti, kodėl darbas neįvertintas.

„Su keliais studentais, kurie man skambino, aptarėme darbus. Su vienu žmogumi aptarti darbą reikia 20–30 minučių. Atsižvelgiant į tai, kad neišlaikiusių studentų yra virš šimto, darbų aptarimas užtruktų dvi paras. Kaip užtikrinti šimto neišlaikiusių įskaitos studentų teisę susipažinti ir aptarti kiekvieną darbą individualiai, jei apeliaciją reikia pateikti per tris dienas nuo įskaitos rezultatų paskelbimo?“ – klausia T. Lamanauskas.

Egzaminų apeliacinės komisijos pirmininkas doc. V. Tumasonis mano, jog paskelbus rezultatus apeliacijas reikėtų leisti pateikti bent per penkias dienas, kad dėstytojas spėtų parodyti darbus: „Sunku užfiksuoti skelbimo momentą. Pavyzdžiui, vienoms grupėms rezultatai įvedami vieną dieną, kitoms – kitą dieną. Studentas turi būti įsitempęs ir kas pusvalandį tikrinti savo duomenų bazę.“ Doc. V. Tumasonio nuomone, reikėtų arba mažinti studentų, arba priimti daugiau dėstytojų, kad jie spėtų su studentais aptarti darbus.

Apeliacijos autoriui įskaitą pasirašytų

Dėstytojas T. Lamanauskas juokauja, kad jei turėtų tokius įgaliojimus, apeliacijos autoriui su džiaugsmu pasirašytų įskaitą: „Apeliacijos tekstas parašytas neblogai, be to, teisės dalis yra ir mokėjimas ginti savo teises.“

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotoju dirbantis T. Lamanauskas stebisi, kodėl studentai nesiskundė prasta dėstymo kokybe semestro metu, jeigu manė, kad paskaitos skaitomos nekokybiškai ir skubotai. „Iš 300 studentų paskaitose lankydavosi apie 100, o įskaitą išlaikė 200 studentų. Kokybiškai galima dėstyti tiems studentams, kurie yra paskaitoje“, – „U. V.“ teigia dėstytojas.

Apeliacijas rašo tinginiai?

Studijų direktorius, akademinių reikalų prorektoriaus pavaduotojas dr. docentas Gintaras Dikčius nepalaiko studentų protesto: „Pirma, visi tvirtina, kad dėstytojas geras. Antra, apeliacijas rašo tinginiai. Dauguma tų, kurie kalba apie dėstymo nekokybiškumą, paskaitų nelankė.“

Studijų direktorius dr. doc. G. Dikčius, ir pats prisiimdamas kaltę, įžvelgia administracinės priežiūros stoką: „Turėjo būti griežtai aprašyta, kaip turi būti atsiskaitoma. Kalti programų vadovai ir studijų prodekanas, kuris patvirtino šio dalyko dėstymo sandą. Jeigu kviečia gerą specialistą, fakultetas gali prie jo prisitaikyti ir leisti paskaitas dėstyti ciklais. Be to, studijų medžiaga gali būti pateikiama ne tik paskaitų forma. Esama ir dėstytojo kaltės: turėjo pasakyti, kad galės vesti ne visus užsiėmimus.“

MIF dekanas Feliksas Ivanauskas aiškina, kad yra nustatyta paskaitų vykdymo tvarka, ir tik išskirtiniais atvejais paskaitos išdėstomos per dvi savaites ar mėnesį: „Jeigu visi pradės dėstyti, kam kada patogu, bus pažeisti studijų nuostatai.“

Studijų direktorius doc. G. Dikčius nuogąstauja, kad Universitetas gali netekti gero specialisto, ir konstatuoja, kad vis sunkiau prisikalbinti žmones ateiti dėstyti, jie gauna 10 kartų mažesnį atlyginimą, nei dirbdami, pavyzdžiui, valdžios įstaigose: „Universitete dirba truputį fanatikai. Jaunesni dėstytojai galėtų gauti geriau apmokamą darbą.“

Trečdalis studentų nepajėgūs studijuoti?

Trisdešimt procentų neigiamų pažymių MIF yra norma. VU SA Akademinių reikalų vadovo M. Skuodžio nuomone, tai nenormalu: „Dėstytojas nesugeba išdėstyti arba jo reikalavimai yra per aukšti. Pagal „varpo principą“ mažiausią ir didžiausią pažymius turi gauti nedidelė dalis studentų, vidutinį pažymį – didžiausia dalis. Vertinti reikėtų pagal kurso lygį: net jei studentas nesurinko maksimalaus balų skaičiaus, bet surinko didžiausią balų skaičių savo kurse, jis turėtų gauti didžiausią pažymį.“

Studijų direktorius doc. G. Dikčius sutinka, kad nenormalu, kai egzaminų neišlaiko trečdalis studentų, bet priduria, kad lygiai taip pat nenormalu, kad Universitete yra tiek daug studentų: „Daugiau kaip pusė abiturientų įstoja į universitetus. Trečdalis yra gerų studentų, trečdalis vidutiniokų, trečdalis nepajėgūs studijuoti. Universitetą baigia maždaug 65–67 procentai įstojusiųjų.“

MIF dekanas Feliksas Ivanauskas pasakoja, kad fakultete studentai nuolat šalinami dėl nepažangumo: „Po pirmo kurso „nubyra“ ne mažiau 10 procentų studentų. Jie grįžta studijuoti po metų kitų. Daliai mūsų studentų, matyt, būna sudėtinga įveikti visą programą. Tų, kurie kartoja kursus, yra gana daug. Yra vienas pirmakursis, kuris į mūsų fakultetą įstojo ketvirtą kartą.“

Neoficialius perlaikymus mėgsta dėstytojai „iš šono“

MIF Egzaminų apeliacinės komisijos pirmininkas V. Tumasonis sako, kad dėstytojas T. Lamanauskas dėsto jau penktus metus ir iki šiol įskaitos neišlaikydavo maždaug tiek studentų kaip ir šiemet: „Dėstytojas, kaip supratau, iš humaniškų sumetimų leisdavo perlaikyti per sesiją. Anksčiau ir aš taip elgiausi, bet porą metų taip nebesielgiu.“

Neišlaikę egzamino ar įskaitos studentai juos perlaikyti turėtų tik per pakartotinę sesiją. Kai dėstytojas leidžia perlaikyti egzaminą neoficialiai, nesibaigus sesijai, tai nesąžininga iš pirmo karto egzaminą išlaikiusių studentų atžvilgiu. Kartais jie net turi mokėti už mokslą dėl to, kad antrąkart neoficialiai perlaikęs egzaminą kurso draugas gauna aukštesnį pažymį.

Pirmo kurso magistrantūros studentas Rimvydas, MIF studijuojantis informatiką, pasakoja, kad ir seniau, kai jam dėstė T. Lamanauskas, nebūdavo daug paskaitų, tačiau įskaitą dauguma studentų išlaikydavo. „Perlaikymai pas šį dėstytoją būdavo neoficialūs. Apskritai tie dėstytojai, kurie yra „iš šono“, kuriems Universitetas nėra pagrindinė darbovietė, mėgsta neoficialius perlaikymus.“

MIF dekanas Feliksas Ivanauskas aiškina, kad pastaruoju metu įvesta griežta perlaikymų tvarka: „Be prodekano leidimo dėstytojas negali keisti pažymio, įrašyto į duomenų bazę, tačiau yra penkių dienų periodas, per kurį dėstytojas privalo užregistruoti pažymį. Sunku pasakyti, ar per tas penkias dienas dėstytojas leidžia pakartotinai perlaikyti, ar ne.“

M. Skuodis mano, kad patys studentai turi būti suinteresuoti, kad nebebūtų neoficialių perlaikymų: „Jie mato, kaip kolegoms leidžiama perlaikyti egzaminą pažeidžiant studijų nuostatus, ir gali apie tai pranešti fakulteto ar Universiteto vadovybei.“

Vietoj perlaikymo – pažymio sumažinimas

Kolektyvinė MIF studentų apeliacija – ne vienintelis studijų nuostatų pažeidimus atskleidžiantis atvejis. Viename didžiausių Lietuvos dienraščių neseniai buvo paskelbtas dviejų neradusių teisybės Universitete studentų laiškas, kuriame pasakojama, kad MIF dėstytojas per egzaminą pusvalandžiui išėjo iš auditorijos, studentai nusirašinėjo. Du studentai pateikė apeliacijas dėl egzamino tvarkos pažeidimo ir paprašė leisti perlaikyti egzaminą. Negana to, kad apeliacinėje komisijoje nebuvo studentų atstovo, dėl ko negalėjo vykti posėdis, studentams pažymiai buvo sumažinti. Tada jie kreipėsi į Senato ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri fakultetui pavedė iš naujo sudaryti apeliacinę komisiją. Ši paliko sumažintą pažymį, tik tarp komisijos narių nebebuvo egzaminavusio dėstytojo… VU SA atstovas M. Skuodis „U. V.“ sakė, kad tokiu atveju reikėjo iš naujo suformuoti Egzaminų apeliacinę komisiją, kad joje nebūtų nė vieno iki tol buvusio asmens.