-
Martynas Survila
„Pedagogines studijas pasirinkau, norėdamas prisidėti prie teigiamų švietimo kokybės pokyčių Lietuvoje. Žmonės, kuriuos ugdome mokyklose kurs mūsų šalies ateitį. Todėl manau, kad jauni specialistai gali pakeisti požiūrį į švietimo sistemą Lietuvoje, o taip pat ir pagerinti ugdymo kokybę”, – sako Martynas Survila, Vilniau universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) geografijos studentas.
Jis, kaip ir dar 32 fakulteto studentai, šalia pagrindinių studijų, pasirinko pagal gretutinių studijų programą mokytis dalyko pedagogikos. Į klausimą apie gretutines studijas, M. Survila nedvejodamas atsako, kad tai patrauklios studijos, kurių metu informaciją perduoda šiuolaikiški dėstytojai.
Mokytojo kvalifikaciją studentai gali įgyti dvejais būdais: lygiagrečiuoju ir nuosekliuoju. Pasak M. Survilos, gretutinės studijos, arba lygiagretusis kvalifikacijos įgijimo metodas, leidžia sutaupyti laiko, nes kitaip nei profesinės pedagoginės studijos, studijuojamos vienu metu su pagrindinės studijų programos dalykais.
Gretutinės krypties studijos – bakalauro studijų dalis, kurią sudaro privalomieji studijų programos dalykai ir 60 kreditų apimties gretutinė pedagogikos studijų programa. Tuo tarpu profesinės pedagoginės studijos yra skirtos bakalaurą jau įgijusiems studentams, norintiems gauti pedagogo kvalifikaciją po studijų.
Galimybė įgyti pedagogo kvalifikaciją lygiagrečiai su pasirinkta specialybe yra populiari ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Jungtinėje Karalystėje beveik penktadalis studentų mokytojo kvalifikaciją įgyja lygiagrečiuoju būdu, Airijoje – 30 proc.
CHGF įgyti pedagogo kvalifikaciją pagal gretutinių studijų programą galimybę turi Chemijos bei Nanomedžiagų chemijos, Geografijos, Metereologijos, Hidrologijos, Kartografijos ir geografinės informacijos sistemų studentai.
Komentarų nėra. Būk pirmas!