Monika Jasnauskaitė – diplomuota biotechnologė, šioje srityje dirbanti jau ne vienerius metus. Tačiau Monikos gyvenime erdvės užtenka ne tik karjerai, bet ir kūrybinei veiklai. „Nuo vaikystės žavėjausi gamta, mėgau gilintis į įvairius gyvųjų sistemų veikimo mechanizmus, todėl mano darbuose atsispindi gamtos tematika“, – sako ne vieną parodą Lietuvoje ir užsienyje surengusi menininkė.

Kada pradėjote domėtis gamta?

Gamta žavėjausi nuo vaikystės. Tyrinėjau mane supusią aplinką, gyvūnus, augmeniją. Vaikystėje gamtos sfera man atrodė apgaubta paslapties skraiste. Tai buvo tarsi stebuklingas pasaulis, turintis savo ritmą ir nuostabius gyventojus.

Gamtos grožį galima perteikti įvairiomis formomis. Kodėl pasirinkote piešimą?

Piešiau kaip ir visi vaikai – namie, darželyje, mokykloje. Ši veikla niekada nenutrūko, visada jaučiau poreikį kurti. Gilinimasis į metodiką ir kryptingas darbas, skirtas pagerinti įgūdžiams, prasidėjo paauglystėje. Esu bandžiusi įvairių technikų – aliejinius ir akrilinius dažus, pastelę, akvarelę, tušą, tačiau dažniausiai naudojami išliko spalvoti pieštukai. Ši technika suteikia galimybę vaizdus perteikti detaliai, mėgstu kruopštumą ir išbaigtumą.

Kas dominuoja Jūsų piešiniuose?

Anksčiau mano darbuose daugiausia buvo vaizduojami žmonės gamtoje, piešiau nemažai portretų. Dabar – daugiau gamtos, dominuoja gyvūnai, vabzdžiai. Tačiau žmogaus siluetas dar visiškai neišnyksta, kartais jis susipina su gamtos elementais, juos papildo.

Dirbate biotechnologijų srityje. Kaip randate laiko menui?

Piešimas, kaip ir bet kuris kitas darbas, reikalauja jėgų, susikaupimo ir atsidavimo, todėl piešiu dažniausiai savaitgaliais. Kai darai tai, kas tau patinka, laiko atsiranda.

Ar profesinė sritis Jus įkvepia kūrybai?

Tam tikros darbo temos idėjiniu arba vizualiniu požiūriu dažniausiai pasiekia ir popierių. Mokslas ir menas labai panašūs. Reikia gerai išmanyti tam tikras taisykles, kad galėtum improvizuoti ir kurti. Abi veiklos reikalauja daug pastangų, atsidavimo, sėkmės. Tobulėjimas neišvengiamas be klaidų ir gebėjimo prisitaikyti.

Baigėte molekulinės biologijos studijas Vilniaus universitete. Ar nesinorėjo studijuoti menus?

Man visada patiko analizuoti informaciją ir surasti dėsningumus. Gamta traukė ne tik savo vizualiu grožiu, norėjau gilintis į molekulinius, akiai nematomus mechanizmus, todėl mokykloje buvau apsisprendusi, kad noriu gilintis į molekulinę biologiją.

Studijuodama VU atradau mokslinę iliustraciją, kuri, mano nuomone, yra puikus tarpdiscipliniškumo pavyzdys. Mokslinės iliustracijos kūrimas – duomenų rinkimas, analizė ir perteikimas, reikalaujantis ne tik estetinio ir meninio perteikimo patirties, bet ir skrupulingumo, metodiškumo bei analitinio mąstymo.

Esate surengusi ne vieną darbų parodą. Kuri paroda suteikė daugiausia emocijų?

Labiausiai įsiminusi paroda Lietuvoje – personalinė „Lietuvos sfinksų“ iliustracijų paroda VU Botanikos sode Kairėnuose. Sfinksai man – patys gražiausi ir įdomiausi drugiai. Nuo kitų drugių šeimų sfinksus skiria dydis, subtilios spalvos, sparnų raštų sudėtingumas, biologinės ypatybės. Drugių pavadinimas kilo dėl jų vikšrų, primenančių mažą senovės egiptiečių sfinksą. Lietuvoje iš viso užfiksuota 18 rūšių sfinksų.

Sfinksų iliustracijų idėja buvo mano asmeninis projektas. Ji atsirado skaitant Ričardo Kazlausko ir Broniaus Šablevičiaus pažintinius leidinius apie Lietuvos drugius ir sfinksus. Norėjau sukurti šios išskirtinės drugių šeimos narių plakatą.

Šiuo metu populiarios kelionės į tolimus egzotiškus kraštus, todėl viena šios parodos idėjų buvo parodyti, kad Lietuvos gamta yra spalvinga, neįprasta ir įdomi, tereikia šiek tiek ja pasidomėti.