Šiemet sukanka 25 metai akademinėms lyčių studijoms Lietuvoje – 1992 m. Vilniaus universitete įkurtas Moterų studijų centras, vėliau pervadintas Lyčių studijų centru. Jau ketvirtį amžiaus Lyčių studijų centras siekia jaunus žmones supažindinti su buvimo ir tapimo moterimi ar vyru socialiniais, psichologiniais, teisiniais, filosofiniais aspektais, analizuoti lyties reikšmę ir įtaką svarbiems gyvenimo sprendimams ir pasirinkimams, skatinti lygias lyčių galimybes ir teises. Tarpdisciplininės, įvairių lektorių dėstomos lyčių studijos yra populiarios tarp studenčių ir studentų – pastaraisiais metais kiekvieną semestrą surenkamos net 5 bendrųjų universitetinių studijų (BUS) grupės. Per 25 metus Lyčių studijų centras pasiūlė platų spektrą paskaitų įvairiomis temomis. Šiuo metu dėstomi dalykai – „Lyčių studijos“ (lietuvių ir anglų kalbomis), „Vyriškumo studijos“, „Lyties aspektas komunikacijoje“.
Minėdamas 25 metų sukaktį, Lyčių studijų centras 2017 m. kovo 31 d. surengė nacionalinę mokslinę konferenciją „Lyčių studijoms Lietuvoje 25-eri: pasiekimai, iššūkiai, perspektyvos“. Pranešimus skaityti panoro 20 mokslo tyrėjų iš Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Šiaulių, Mykolo Romerio, ISM Vadybos ir ekonomikos bei Vienos universitetų, taip pat dalyvavo pranešėjos ir pranešėjai iš Lietuvos socialinių tyrimų centro, advokatės D. Gumbrevičiūtės profesinės bendrijos „Invoco“ bei Moterų ir vaikų centro „Nendrė“. Konferencijos programa – viena intensyvi diena, prasidėjusi visuotine sesija, o vėliau pakvietusi į 4 atskiras sesijas: „Lygių galimybių politika“, „Diskriminacinė aplinka ir stereotipai“, „Lytis socialinėje ir ekonominėje aplinkoje“ bei „Lygios galimybės ugdyme ir švietime“.
Visuotinėje sesijoje susirinkusius sveikino pirmoji Lyčių studijų centro vadovė doc. dr. Giedrė Purvaneckienė. Ji prisiminė tuomet kilusią Moterų studijų centro įkūrimo idėją, 1992 m. paskatintą tautinio atgimimo dvasios ir iš Vakarų pasaulio prasiskverbusių, Lietuvos šviesuomenės palaikytų humaniškumo ir minties laisvės tendencijų, taip pat akivaizdžių lyčių įtakos disproporcijos Lietuvoje požymių. Per 25 metus nuveiktus  Lyčių studijų centro darbus ir šiandieninę veiklą pristatė centro docentė dr. Lijana Stundžė. Profesorė Dalia Leinartė apžvelgė vis dar egzistuojančias prarajas tarp lyčių pasauliniu mastu, ypač moters žmogaus teisių pažeidimus. Profesorė pabrėžė lyčių studijų tęstinumo Lietuvoje svarbą, nes tik šviečiant jaunąją kartą galima tikėtis, kad bus išlaikyti jau pasiekti rezultatai lyčių lygių galimybių ir žmogaus teisių srityje ir kad bus siekiama naujų rezultatų šeimos paramos, smurto artimoje aplinkoje, moters kūno politikos ir kitose srityse.
Vėliau dalyvės ir dalyviai išsiskirstė į atskiras auditorijas klausyti pranešimų. Priešpietinėje konferencijos dalyje vyko dvi paralelinės sesijos. „Lygių galimybių politikos“ sesijoje prof. Irmina Matonytė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas) ir Oksana Mejerė (Vytauto Didžiojo universitetas) pristatė pranešimą apie valstybinio feminizmo konceptą, siejamą su lyčių lygybės aspektų pripažinimu ir įtvirtinimu instituciniu valstybės lygmeniu; doc. dr. Giedrė Purvaneckienė kalbėjo apie sąveiką tarp akademinio ir aktyvistinio feminizmo per Lyčių studijų centro patirties prizmę; dr. Lilija Kublickienė (Lietuvos socialinių tyrimų centras) aptarė moterų ir vyrų galimybes pasaulyje, ES ir Lietuvoje; Dovainė Dovidaitytė Baltrušaitytė (Vienos universitetas) svarstė, kokią įtaką gali turėti Rytų Europoje populiari minties banga, siekianti paneigti mokslinius lyčių studijų laimėjimus bei tyrinėjimus ir įtvirtinti bažnytines bei tradicines vertybes, lygindama šią minties raidą su komunizmo fenomenu; dr. Arvydas Mikalauskas (Vytauto Didžiojo universitetas) svarstė, ar valstybės tarnybos feminizacija Lietuvoje gali reikšti, kad valstybės tarnyba yra suvokiama kaip dar viena „moteriška“ profesija.
Paralelinėje rytinėje sesijoje „Diskriminacinė aplinka ir stereotipai“ doc. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Monika Čeponytė (Vytauto Didžiojo universitetas) pristatė vykdytą tyrimą „Seksistinių nuostatų išreikštumo ir seksualinio priekabiavimo atpažinimo ypatumai lietuvių imtyje“; doc. dr. Ilona Michailovič (Vilniaus universitetas) kalbėjo apie smurtą prieš moteris kaip diskriminacijos dėl lyties formą ir pabrėžė lyčių stereotipų padarinius šiuo aspektu; dr. Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė (Advokatės D. Gumbrevičiūtės profesinė bendrija „Invoco“) aptarė dar vieną stereotipą teisinėje sistemoje – „moterų klausimą“ teisiniame švietime Lietuvoje; dr. Julija Eidukevičiūtė (Vytauto Didžiojo universitetas) svarstė, kaip galėtų būti organizuojama pagalba šeimai, koks yra tėvo kaip socialinių paslaugų gavėjo vaikų dienos centruose įvaizdis; dr. Rasa Lužytė (Vilniaus universitetas) kalbėjo apie vyro dievo mito implikacijas moterims ir pabrėžė moteriškos dievybės simbolio svarbą moters psichologijos stiprinimui ir visuomenės patriarchalinių konstruktų perkeitimui į egalitarines.
Popietinėje sesijoje „Lytis socialinėje ir ekonominėje aplinkoje“ dr. Arūnas Pocius (Lietuvos socialinių tyrimo centro Darbo rinkos tyrimų institutas) pristatė darbo rinkos tendencijų vertinimą lyčių lygybės požiūriu; doc. dr. Aurelija Novelskaitė, doc. dr. Raminta Pučėtaitė, doc. dr. Rasa Pušinaitė-Gelgotė (Vilniaus universitetas) kalbėjo apie novatoriškumą ir lytį socialiniame versle ir pasidalijo Lietuvos socialinių verslininkių patirtimi; dr. Eglė Krinickienė (Mykolo Romerio universitetas) nagrinėjo socialinę ekonominę nelygybę Lietuvoje lyčių aspektu; prof. dr. Auksė Endriulaitienė, dr. Aurelija Stelmokienė (Vytauto Didžiojo universitetas) aptarė lyčių klausimus vadovavimo psichologijoje; pranešėja Agnė Dorelaitienė (Kauno technologijos universitetas) pristatė atlikto tyrimo „Savęs pripažinimas per galią pirkti: Lietuvos jaunų ir jaunų suaugusių vyrų vartojimo praktikų atvejis“ rezultatus.
Paralelinėje popietinėje sesijoje „Lygios galimybės ugdyme ir švietime“ pranešėja Edita Koliataitė (Moterų ir vaikų centras „Nendrė“) pristatė lygių ugdymosi galimybių lyčių aspektu užtikrinimo svarbą ikimokykliniame amžiuje; prof. dr. Virginija Šidlauskienė (Šiaulių universitetas) nagrinėjo pasipriešinimą įgyvendinti lyčių lygybę mokslo ir studijų institucijoje; dr. Deimantė Šėporaitytė-Vismantė (Vilniaus universitetas) pristatė neįgalių moterų (savi)reprezentaciją populiariojoje kultūroje vertinant šiuolaikinės feministinės teorijos kontekste; doc. dr. Lijana Stundžė (Vilniaus universitetas) kalbėjo apie lyčių studijų mokslo komunikaciją.
Konferencijos dalyvės ir dalyviai stebino jaunu amžiumi, mąstymo platumu, tyrimų įvairove. Tai ženklas, kad lyčių studijos reikalingos ir reikšmingos Lietuvoje, kad Lietuvos akademinis jaunimas ir visuomenė plačiąja prasme išgyvena susidomėjimo lyčių studijomis bangą. Pranešimų atskleista problematika parodė, kad yra dar daug temų ir veiklos sričių, kuriose lyčių klausimai įgauna aštrų pobūdį. Mokyti mąstyti taip, kad lyčių stereotipai, apibrėžimai, etiketės, skirstymas į vaidmenis ar kategorijas taptų kritiško vertinimo objektais, o ne pamatinėmis vertybėmis – tai tikslas, kurio siekia Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras. Jo dėstytojai neabejoja, kad jaunimo susidomėjimas lyčių tematika tik didės.