Mokslo politika – vienas iš pažangios valstybės prioritetų. Lietuvoje mokslas sulaukia mažai finansavimo, mokslo vertinimo sistema taip pat kelia diskusijų. Kaip formuojama mokslo politika Lietuvoje ir kodėl jauni žmonės nesirenka mokslininko profesijos? Apie tai pasakoja Lietuvos mokslų tarybos (LMT) pirmininkas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) dėstytojas prof. dr. Romas Baronas.

Mokslo finansavimas – viena iš didžiausių problemų

Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) – vienas iš pagrindinių mokslo finansavimo rodiklių. Pastaraisiais metais Lietuva šiuo rodikliu ne tik neartėjo prie Europos sąjungos (ES) vidurkio, bet netgi nutolo.

„2014 m. ES šis rodiklis, „Eurostat“ duomenimis, buvo 2,39 %, Lietuvoje – 1,03 %, 2019 m. ES – 2,58 %, Lietuvoje – 0,89 %. Lietuvoje MTEP veiklų finansavimas pastaraisiais metais santykinai mažėjo, nors šalies ūkis augo“, – pasakoja prof. R. Baronas. Strategijoje „Europa 2020“ taip pat buvo iškeltas siekis, kad Lietuvos išlaidos MTEP veikloms 2020 m. sudarys 1,9 %. Šiuo metu skiriama tik maždaug pusė lėšų.

„Mokslo politika Lietuvoje yra nenuosekli. 2004 m. birželio 22 d. aštuonios Lietuvos partijos Prezidentūroje pasirašė memorandumą, kad valstybės lėšos MTEP veikloms kasmet augs po 0,1 % ir 2010 m. pasieks 1 % BVP, tačiau to nepasiekta iki šiol. Toks požiūris į finansavimą ypač kelia nerimą, kai nuolat deklaruojama, kad Lietuva orientuojasi į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką“, – sako LMT pirmininkas.

Didelį susirūpinimą mokslo bendruomenei kelia ir 2018 m. priimtas naujas Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymas: „Prieštaraujant tarptautinei praktikai, savo esme integrali MTEP sritis šiuo įstatymu skaidoma į dvi dalis: mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Šiuo įstatymu nuvertinama fundamentinių tyrimų svarba inovacijoms rastis. Manyčiau, ilgalaikėje perspektyvoje tai yra didelė grėsmė MTEP plėtrai Lietuvoje.“

Pasak pašnekovo, formuojant ilgalaikę mokslo politiką būtini keli svarbūs žingsniai. 2019 m. pabaigoje manydama, kad mokslas yra viena svarbiausių modernios valstybės raidos prielaidų, LMT kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę. LMT ragina imtis aktyvių veiksmų, kurie užtikrintų tvarų kokybinį fundamentinių tyrimų augimą̨, padėtų laikytis valstybės įsipareigojimų finansuojant šalies mokslą. Vienas iš pasiūlymų – parengti konkretų planą Lietuvos mokslui skiriamų nacionalinio biudžeto lėšų daliai prie ES vidurkio priartinti.

Jaunųjų mokslininkų trūkumas – svarbi problema

Vis garsiau kalbama apie senėjimo problemą universitetuose ir mokslo institucijose. Prof. R. Baronas pabrėžia, kad itin svarbi užduotis – pritraukti ir ugdyti jaunąją mokslininkų kartą: „Senėjimo problema išties labai aktuali. Bet ir čia nemenkas vaidmuo tenka finansavimui. Džiugu, kad valstybė neseniai gerokai padidino doktorantų stipendijas, tačiau dabar turime situaciją, kai jauno mokslininko alga yra mažesnė už doktoranto stipendiją.“

Anot pašnekovo, dar viena priežastis, kodėl jauni žmonės nepasirenka mokslininko kelio – mokslo veiklos vertinimo sistema: „Ši sistema labiau skatina mokslo publikacijų kiekybę nei kokybę. Be to, finansavimas nukreipiamas ten, kur yra didžiausi pasiekimai ir svariausi rodikliai. Finansavimo nukreipimas pagal anksčiau gautus rezultatus, publikuotus mokslo straipsnius atrodo labai patraukliai, bet tai nemenka dalimi reiškia finansavimo nukreipimą ne į ateitį, bet į praeitį. Ateities mokslinių tyrimų finansavimas pagal praeities rezultatus nemažai lemia mokslo institucijų senėjimą. Mokslo vadybininkai linkę labiau pasikliauti ne jaunimu, bet geriausius rezultatus pasiekusiais patyrusiais mokslininkais.“

Atsižvelgdama į šias problemas, LMT paskelbė kvietimą į jaunųjų mokslininkų postdoktorantūros stažuotes, kurių biudžetas – šiek tiek per 6,5 mln. eurų. LMT kviečia jaunuosius mokslininkus teikti paraiškas finansavimui gauti: „LMT, siekdama motyvuoti jaunuosius mokslininkus, dėl konkursinio finansavimo neretai skelbia atskirus kvietimus patyrusiems ir jauniesiems mokslininkams“, – sako prof. R. Baronas.

Mokslo populiarinimas – būdas mokslu sudominti mokinius

„Mokslo populiarinimą galima laikyti mokslo politikos kertiniu akmeniu, tai turėtų būti kiekvieno mokslininko pareiga. Nuo to, kiek politikai ir visuomenė suvokia mokslo svarbą, palaiko mokslą ir mokslo bendruomenę, galiausiai labai priklauso ir mokslo finansavimas. Taigi mokslo populiarinimą laikau svarbia mokslo politikos dalimi“, – pasakoja LMT pirmininkas.

Siekiant mokslą populiarinti visuomenėje, svarbu informuoti ir jaunąją auditoriją –  mokinius. Pasak prof. R. Barono, universitetai ir mokslo centrai turėtų būti atviresni mokiniams ir mokytojams, ieškoti įvairesnių bendravimo formų. Pašnekovas teigia, kad jaunimą reikia ne agituoti, bet atskleisti jam mokslo grožį ir patrauklumą, ir pateikė keletą pavyzdžių, kaip tai padaryti.

„Kasmet į MIF atvyksta Kybartų K. Donelaičio gimnazijos, kurią aš esu baigęs, mokiniai. Čia jie išklauso 2–3 mokslo populiarinimo paskaitas, kurias skaito fakulteto dėstytojai. Pastarąjį kartą buvo atvykę rugsėjo mėnesį, tąkart paskaitas skaitė doc. M. Manstavičius, lektoriai I. Grinis ir E. Kutka. Be to, kartu su bendraminčiais kybartiečiais mokslininkais esame įsteigę Pasaulio kybartiečių draugijos Mokslininkų fondą, kuris finansiškai skatina Kybartų K. Donelaičio gimnazijos ir „Saulės“ progimnazijos mokinių domėjimąsi moksline veikla“, – geraisiais pavyzdžiais pasidalijo MIF dėstytojas prof. R. Baronas.