M. K. Čiurlionio fondas, tęsdamas projekto „Lietuvos šviesuoliai“ tradiciją, vasario mėnesį Vilniaus universiteto Mažojoje auloje iškilmingai įteikė M. K. Čiurlionio taures REX Lietuvos energetikos šviesuoliams. Energetika – viena kertinių sričių, daranti didžiulę įtaką valstybės ekonomikai, politikai ir žmonių kasdienybei. Todėl M. K. Čiurlionio fondas ėmėsi išrinkti ir apdovanoti iškiliausius šios srities mokslininkus, inžinierius, verslininkus. Renginį nuotaikingai vedė aktorė Irma Bogdanovičiūtė.

Sveikinimo žodį tarė Vilniaus universiteto vicerektorius Rimantas Jankauskas, fondo vardu kalbėjo Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo narys, fizikas, akademikas Leonas Valkūnas. Abu profesoriai šviesuoliams teikė M. K. Čiurlionio įsteigtus prizus – diplomus, gėles ir M. K. Čiurlionio kūriniais dekoruotas taures, kurias sukūrė menininkė Beatričė Kelerienė.

Pirmoji taurė REX skirta energetikos vystytojui a. a. Teodorui Bitinui, kurio dėka Lietuvoje tapo šviesiau. Karo metais Teodoras ėjo Ukmergės rajono elektrinių vyriausiojo inžinieriaus pareigas. Dėl jo nepaprasto darbštumo veikė visos keturios elektrinės. Pasibaigus karui energetikas vadovavo Ukmergės, Anykščių, Zarasų, Dusetų, Utenos elektrinių ir elektros tinklų atstatymui. 1945 m. jis neišvengė tremtinio likimo: buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietoje – Komijos ATSR Vorkutlage – apie dvejus metus. Vos grįžęs ėmėsi didelių darbų. Anykščių statybos-montavimo valdyba, vadovaujama T. Bitino, atstatė, rekonstravo ir pastatė 50 naujų elektrinių. Už nuopelnus vykdant ir užbaigus pirmąjį Lietuvos žemės ūkio elektrifikavimo etapą jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio statybininko garbės vardas. Už ilgametį ir sąžiningą darbą energetikoje T. Bitinas buvo apdovanotas Garbės ženklo ordinu, įvairių žinybų medaliais ir Energetikos ministerijos garbės raštais. Už aktyvią visuomeninę veiklą jam buvo suteikti Lietuvos meno saviveiklos žymūno, energetikos ir elektrifikacijos žymūno, civilinės gynybos žymūno ženklai, ženklas „Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą“. 1977 m. T. Bitinas iškeliavo anapilin.

Apdovanojimą atsiėmęs T. Bitino sūnus Alvydas Bitinas juokavo, kad tėvo dėka energetikos srityje pradėjo dirbti būdamas trejų metų, ir pasidžiaugė, kad ir anūkai pasirinko tą pačią sritį.

Antroji taurė REX įteikta akademikui prof. habil. dr. Gyčiui Juškai. G. Juška – Lietuvos fizikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kietojo kūno elektronikos katedros profesorius, buvęs vedėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Jis sukūrė naują metodą tirti mažo judrio krūvininkų savybėms.

Smūginės jonizacijos reiškinys naudojamas kuriant medicinos tyrimų prietaisus, leidžiančius matyti maždaug pusės žmogaus plauko storio kraujagysles ir nustatyti, kurioje vietoje formuojasi vėžys. Puikiai tamsoje ar 3 km gylyje po vandeniu filmuojančių japoniškų vaizdo kamerų naudotojai nė neįtaria, kad prie jų išradimo prisidėjo lietuvių mokslininkai – G. Juška ir jo vadovaujami kolegos. G. Juška – daugiau kaip 200 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautoris. 1996 m. jam buvo įteikta Lietuvos mokslo premija. Atsiimdamas apdovanojimą, mokslininkas pabrėžė, jog M. K. Čiurlionio paveiksle „Bičiulystė“, panaudotame renginio kvietime, regime saulę – ateities energijos šaltinį. Profesorius, skaitydamas paskaitas apie krūvininkų elgesį amorfinėse ir panašiose medžiagose ir apie organinės kilmės energijos šaltinius, apkeliavo Austriją, Prancūziją, Vokietiją, Meksiką, Australiją. Šiuo metu profesorius rašo knygą, kurioje apibendrins savo tyrimus.

Trečioji taurė įteikta Algirdui Liudvikui Žilinskiui. A. L. Žilinskis yra sėkmingai veikiančios ir socialiai atsakingos įmonės „Žilinskis ir Co“ akcininkas ir steigėjas. Bendrovė įgyvendino daugybę projektų visoje Lietuvoje, projektuoja ir stato infrastruktūros objektus: elektros linijas ir pastotes, kelius ir gatves, miestų aikštes ir poilsio erdves, viešosios paskirties statinius ir kita. 2016 m. jie ėmėsi bendrabučio NATO kariams statybų. Už sėkmingai plėtojamą verslą, nuolatinį dalyvavimą įvairiuose socialiniuose projektuose, svarią finansinę paramą 2014 m. A. L. Žilinskis apdovanotas Jurbarko rajono savivaldybės ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“. Verslininkas, atsiimdamas taurę, tvirtino, kad rūpinosi savo darbuotojų komandiruotėmis, mokslais, o paskui pats iš jų mokėsi ir taip pasiekė sėkmingų rezultatų.

Ketvirtoji taurė skirta branduolinės energetikos mokslininkui, profesoriui, akademikui Jurgiui Vilemui. J. Vilemas – Lietuvos branduolinės energetikos inžinierius, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys, ilgametis Lietuvos energetikos instituto vadovas. Jis dirbo žurnalo „Energetika“ vyriausiuoju redaktoriumi, buvo žurnalo „Mokslas ir technika“ redakcijos kolegijos narys. Nuo 1991 m. pagrindinę savo mokslinės ir organizacinės veiklos dalį profesorius skyrė Lietuvos energetikos politikos, ekonomikos ir saugos klausimams. Vadovavo ar aktyviai dalyvavo vykdant Lietuvos energetikos strategijoms rengti reikalingas mokslinių tyrimų programas.

J. Vilemas buvo tarptautinės Ignalinos AE saugumo komisijos narys, vadovavo Lietuvos Vyriausybės įsteigtam Lietuvos branduolinės saugos konsultaciniam komitetui. Buvo ir Vyriausybės patarėjas (visuomeniniais pagrindais) energetikos klausimais. J. Vilemas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu, yra Lietuvos valstybinės mokslo premijos laureatas, akademiko Algirdo Žukausko premijos laureatas. Už nuopelnus Lietuvos mokslui jam suteiktas garbės daktaro vardas.

J. Vilemas papasakojo visiems apie savo kelią į energetiką. Jo pasirinkimą, galima sakyti, nulėmė likimas. Jaunąjį J. Vilemą labiau traukė radiotechnikos mokslai, tačiau sovietmečiu iš Maskvos buvo gauti nurodymai statyti Lietuvoje elektrinę. Taip jis buvo įtrauktas į atominės energetikos mokslus. Nurodymas statyti elektrinę Lietuvoje buvo atšauktas, bet J. Vilemas toliau gilinosi į energetiką.

Renginyje savo jaunatviška energija su šviesuoliais ir kitais svečiais dalijosi ansamblis REGNUM MUSICALE, kurį sudaro keturios talentingos seserys muzikantės Daunytės. Vakarą Marcelio Tournier etiudu „Rytas“ pradėjo arfininkė Joana Daunytė. Studijuodama Amsterdamo konservatorijoje ji arfai aranžavo M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Vėliau sesės atliko Tarquinio Merula kūrinį „Ciaccona“. Arfa grojo Joana, smuiku – Kotryna Ugnė, o violončele – Elena. Renginio pabaigoje muzikantės susirinkusiems padovanojo penkių kūrinių koncertą.

Susirinkusieji buvo kviečiami apžiūrėti M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų paveikslų reprodukcijų parodą ir padiskutuoti apie energetikos problematiką ir galimybes.

Projektą „Lietuvos šviesuoliai“ M. K. Čiurlionio fondas vykdo jau nuo 2007 m. Kartu su Lietuvos universitetų akademine bendruomene, Lietuvos Respublikos ministerijomis, savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis rengiamose šventėse šviesuolio titulu pagerbiami įvairių sričių ir profesijų atstovai, pristatomi jų darbai ir veikla visuomenei. M. K. Čiurlionio fondas per šio projekto vykdymo metus apdovanojo per 100 šviesuolių. Šie renginiai suartina panašias vertybes išpažįstančius žmones, padeda burti bendruomenes. M. K. Čiurlionio fondas siekia pastebėti tuos, kurių veikla gerina mūsų visų gyvenimo kokybę, kurie atsidavę dirba prasmingus darbus, bet neretai lieka neįvertinti.