Lietuvos aukštojo mokslo politika: kokia ji yra ir galėtų būti?

E. Kurausko nuotrauka

Spalio 6 d. 18.30 val. Filosofijos fakulteto 307 auditorijoje vyks atvira Olgos Suprun paskaita „Lietuvos aukštojo mokslo politika: kokia ji yra ir galėtų būti?“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalyje skelbiama: „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.“ Ar tikrai Lietuvoje įgyvendinama ši Konstitucijos nuostata? Pasak Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų, Konstitucijos tėra tiek, kiek jos išaiškino KT teisėjai savo nutarimuose – tad kaip jie apibrėžė „gerai besimokančiojo“ sąvoką?

Galime turėti savo nuomonę apie tai, kas yra „gerai besimokantis“, tačiau mūsų nuomonės nėra teisiškai įpareigojančios. Politikai irgi gali turėti savo nuomonę apie tai, kas yra „gerai besimokantis“, ir netgi savo nuomones / vizijas paversti įstatymais. Tačiau KT teisėjų nuomonė, išdėstyta nutarimuose, yra svarbiausia, nes ji saisto įstatymų leidėjus – jeigu įstatyme įteisintą politikų nuomonę KT pripažįsta kaip prieštaraujančią Konstitucijai, politikai privalo keisti įstatymus. Būtent taip ne kartą atsitiko su „gerai besimokančio“ sąvoka, kuri šiuo metu vėl persvarstoma Seime. Šįkart dėl 2014 m. lapkričio 10 d. pasirodžiusio KT nutarimo, pripažinusio 2009 m. balandžio 30 d. priimto Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje įteisintą „gerai besimokančio“ sąvoką prieštaraujančia Konstitucijai.

Sužinoję KT nubrėžtus teisinius rėmus (o gal kaip tik – atvertas duris?), kartu paieškosime galimų – jiems neprieštaraujančių – sprendimų.

Kartu pasižvalgysime po Vakarų šalių aukštojo mokslo politiką, aptarsime ten taikomus studijų prieinamumo ir finansavimo modelius, pažiūrėsime, kaip Lietuva atrodo pasauliniame aukštojo mokslo kontekste.

Paskaitos paskyra Facebook’e