Unikali legendinio mūsų šalies gamtininko prof. Ričardo Kazlausko  (1927-2014 m.) kolekcija ilgus metus buvo laikyta dingusia. Nors šią kolekciją pavyko surasti, jos eksponatų būklė buvo išties prasta. Atkurti rastus upių gamtos objektų rinkinius ėmėsi ne tik mūsų šalies specialistai. Šios kolekcijos saugykloje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kasdien galima sutikti ir savanorį iš Turkijos Muratą Huseyiną Unsalą, jau kelis mėnesius savo laiką skiriantį unikalių eksponatų atkūrimui.

Dingusios kolekcijos mįslė

 VU GMC Zoologijos muziejaus vadovė doc. Grita Skujienė atskleidžia, kad istorija, susijusi su prof. R. Kazlausko kolekcijos dingimu ir atsiradimu, apgaubta intrigos. „Legendinis Lietuvos gamtininkas R. Kazlauskas savo studentams su apgailestavimu ne kartą pasakojo apie sovietmečiu dingusią kolekciją. Šioje kolekcijoje buvo profesoriaus kartu su jo diplomantais sukaupti didžiųjų Lietuvos ir kai kurių Kaukazo, Karpatų upių gamtos objektų (apsiuvų, ankstyvių, lašalų, moliuskų, vėžiagyvių) rinkiniai“, – atskleidžia doc. G. Skujienė.

Pasak jos, kolekcijos atsiradimas buvo išties netikėtas ir be galo nudžiugino ją ilgus metus rinkusį prof. R. Kazlauską. „2013 metais VU Zoologijos muziejui ruošiantis kraustytis iš buvusių VU Gamtos mokslo fakulteto patalpų į naujas patalpas Gyvybės mokslų centre, ši kolekcija netikėtai buvo aptikta senojo fakulteto palėpėje. Nors ir nepavyko atsakyti į klausimą, kas ir kokiais tikslais sovietmečiu ją paslėpė tokioje vietoje, kolekcijos atradimas suteikė daug džiaugsmo prof. R. Kazlauskui“, – sakė doc. G. Skujienė.

 Pasak VU Zoologijos muziejaus vadovės, radus kolekciją kilo poreikis ją restauruoti, nes eksponatų būklė buvo itin prasta: kolekciją dengė dulkės, eksponatai sudžiuvo. Restauracijai, doc. G. Skujienės teigimu, reikia nemažai žmogiškųjų ir materialinių išteklių, todėl šiame darbe laukiami ir savanoriai. Vienas savanorių, savo laiką ir energiją skiriančių prof. R. Kazlausko kolekcijos atkūrimui – Muratas Huseyinas Unsalas.

Iššūkius atperka unikali patirtis

Iš gimtosios Turkijos į Lietuvą Muratas atvyko per Europos Sąjungos iniciatyvą „Europos solidarumo korpusas“. Pasidomėjus, kaip jam sekasi dirbti su legendinio Lietuvos gamtininko surinktais eksponatais, Muratas atskleidžia, kad nors šioje veikloje reikia išties didelės kantrybės bei kasdienių pastangų, jo darbo misija viską atperka.

„Iki savanorystės VU Zoologijos muziejuje niekada neteko dirbti su gamtos objektų kolekcijomis“, – pasakoja Muratas. – Dirbdamas šį darbą kasdien vis labiau įsitikinu, kad šią kolekciją galėjo surinkti tik tokio lygio mokslininkas bei entuziastas, koks buvo R. Kazlauskas“.

Pasak Murato, nors Turkijoje jis yra baigęs aplinkos inžinerijos magistro studijas, savanorystė leido visiškai kitaip pažvelgti į nuostabų gamtos pasaulį. „Darbas su garsaus Vilniaus universiteto profesoriaus Ričardo Kazlausko kolekcija, kurią sudaro vabzdžiai, lervos bei moliuskai iš įvairių Lietuvos ir kitų šalių upių leido susipažinti su jūsų bei kitų valstybių „upių gyventojais“. Tvarkydamas šios kolekcijos mirkinius ir rengdamas jų informacines korteles labai praturtinau savo žinias, įgijau naujų pažinčių”, – džiaugėsi Muratas. – Ir nors toks darbas reikalauja susikaupimo bei didelės kantrybės, visiškai nesigailiu pasirinkęs Lietuvą savo savanorystės laikotarpiui”.

Stebina gyvenimas „miške“

Savanorį iš Turkijos stebina ne tik šios kolekcijos unikalumas, bet ir mūsų šalies gamtos grožis. „Jūs gyvenate unikalioje šalyje, o Vilniumi iki šiol negaliu atsigrožėti. Kartais man atrodo, kad gyvenu miške – tiek daug čia gamtos, o miesto ribos tarsi išnyksta miškų žalumoje. Savo šalyje to negalėčiau įsivaizduoti – miškai nuo mano gimtojo miesto Turkijoje nutolę kelis šimtus kilometrų, iki jų reikėtų važiuoti gerą pusdienį. Tuo tarpu čia viskas ranka pasiekiama”, – sako Muratas.

„Savanoriaudamas VU Gyvybės mokslų centre įsikūrusiame muziejuje daug sužinojau ir apie jūsų šalies saugomas teritorijas. Turiu galimybę ne tik prisidėti prie R. Kazlausko kolekcijos atkūrimo, bet ir gyvai pamatyti įvairius Lietuvos gamtos kampelius. Pavyzdžiui, neišdildomus įspūdžius patyriau ekspedicijos  Žuvinto biosferos rezervate metu. Šioje išvykoje dalyvavau kartu su VU studentais. Tai išties unikali vieta, kurios grožis pakeri kiekvieną”, – pasakoja savanoris.

Gamtos paveldą išsaugoti būtina

VU GMC Zoologijos muziejaus vadovė taip pat džiaugiasi savanoriais, padedančiais išsaugoti mūsų gamtos paveldą. „Nors ir gyvename modernių technologijų epochoje, gamtiniuose muziejuose kaupiama gamtamokslinė medžiaga bėgant laikui ne tik nepraranda savo mokslinės vertės, tačiau įgauna ir išskirtinę kultūrinę vertę. Joje slypi atsakymai, kaip keitėsi Lietuvos gamta dėl žmonių veiklos, ji atskleidžia gamtos mokslų raidą Lietuvoje ir požiūrį į gamtos vertybes. Tokia vertybė yra ir šis, plačios ir įspūdingos profesoriaus Ričardo Kazlausko veiklos palikimas, kurį padeda tvarkyti Muratas“, –  sako savanoriams vadovaujanti doc. G. Skujienė.

„Muratas – jau antrasis per minėtą ES iniciatyvą atvykęs savanoris. Pirmoji buvo iš Ispanijos atvykusi katalonė Alba”, – atskleidė ji. –  Tačiau savanorystė VU GMC Zoologijos muziejuje domina ne tik užsieniečius, bet ir lietuvius. Savanoriauti čia ryžtasi tiek VU, bet ir kitų aukštųjų mokyklų studentai ar net dėstytojai”.

Doc. G. Skujienės teigimu, savanoriai VU GMC Zoologijos muziejuje yra labai laukiami. „Be abejo, profesionalų ir savanorių darbas skiriasi, todėl vienus darbus galima patikėti tik šios srities ekspertams, tuo tarpu kitus, ne tokius sudėtingus, tačiau taip pat labai reikalingus galima skirti ir savanoriaujantiems žmonėms“, – sako doc. G. Skujienė. – Tikiuosi ir ateityje sulaukti savanorių pagalbos, o jiems išvykus dar ilgai prisiminsime jų geranoriškumą“.

Pasak Murato, nors savanorystė Lietuvoje yra laikina, galbūt su mūsų šalimi jis neatsisveikins ir ateityje. „Planuoju studijuoti doktorantūrą vienoje iš Europos valstybių. Galbūt ši šalis bus Lietuva”, – ateities planus atskleidė jis.