Vilniaus universiteto Teatro salė, kurioje vyko lenkų sociologo, filosofo, eseisto prof. Zygmunto Baumano paskaita „Online/Offline. Gyvenimas tarp dviejų pasaulių – suderinama ar ne? Ir iki kokios ribos?..“, buvo sausakimša. Sveikinimo žodį taręs l. e. p. VU rektorius prof. Jūras Banys renginio vairą perdavė prof. Leonidui Donskiui, moderavusiam susitikimą.

Viena „Facebook“ atsiradimo priežasčių – baimė likti vienam

„Mūsų gyvenimas suskirstytas į dvi dimensijas: gyvenimą internete ir realiame pasaulyje. Remiantis statistika ir tyrimais, vidutiniškai vienas žmogus praleidžia 7,5 valandos per dieną bendraudamas su kitais virtualioje erdvėje“, – tokiais žodžiais paskaitą pradėjo svečias. Anot jo, skaitmeninės technologijos leidžia sukurti naują pasaulį virtualioje erdvėje, taip palengvinant gyvenimą realybėje. Joje, skirtingai nei internete, tenka susidurti su sunkumais ir juos įveikti.

„Turbūt nėra nė vieno šioje salėje, kuris neturėtų profilio socialiniame tinkle „Facebook“. Šiuo metu ši įmonė verta 50 mlrd. JAV dolerių. Kodėl „Facebook“ taip staiga išaugo?“ – uždavė klausimą Z. Baumanas ir iškart į jį atsakė: „Viena pagrindinių žmogaus baimių yra baimė likti vienam, būti paliktam. Štai pasirodo Markas Zuckerbergas, kuris sako: „Jeigu vis dar esate vienas, labai paprastai susikurkite profilį ir susirasite daug draugų.“ Pasak lenkų sociologo, esama skirtumų ir nutraukiant santykius: realiame gyvenime juos nutraukti daug sunkiau, dažnai būna nepatogu ar sudėtinga. Virtualioje erdvėje tai padaryti paprasta: tiesiog ištrinate tą asmenį iš savo kontaktų sąrašo. Sakoma, kad draugą nelaimėje pažinsi. „Kyla klausimas: ar daugybė „Facebook“ draugų jums padės nelaimėje? Tikriausiai jie bus pirmieji, kurie nuo jūsų nusigręš, kai nutiks kas nors bloga“, – kalbėjo postmodernybės pranašu vadinamas prof. Z. Baumanas. Jis teigė, kad virtualus bendravimas mažina gebėjimus komunikuoti akis į akį su kitu, skaityti jo kūno kalbą. Pastaroji internete tampa visiškai nebereikalinga – juk, bendraudami virtualiai, viso labo bendraujame su ekranu.

Svečias užsiminė ir apie tai, kad privatumas šiais laikais iš vertybės tampa antivertybe. Populiarūs yra tie, kurie nesaugo jokių paslapčių, viešina asmeninio gyvenimo detales.

Kitokia meilės samprata

„Meilė – tai produktas. Produktas yra pagaminamas. Tam reikia daug pastangų, taip pat pripažinti riziką, pasiruošti aukotis. Tačiau privalu turėti omenyje ir tai, kad meilė eina kartu su netikrumu“, – tvirtino žymus lenkų sociologas, filosofas, eseistas prof. Z. Baumanas. Kai priprantame prie virtualaus gyvenimo, prarandame įgūdžius, reikalingus santykiams palaikyti, ir tiesiog laukiame to amžino patogumo, būdingo internetinei erdvei. „Kai svajojate apie meilę, ką nors įsivaizduojate, norite, kad taip būtų. Tačiau taip atsitiks tik po ilgo laikotarpio. Tad turite turėti kantrybės, dėti pastangas ir tai daryti nuolat, idant pasiektumėte savo tikslą. Galbūt virtualiame pasaulyje gaunate daugiau kiekybiškai, tačiau ne kokybiškai“, – mano prof. Z. Baumanas. Jis pacitavo vokiečių rašytoją Johanną Wolfgangą Goethę. Paklaustas, ar jo gyvenimas buvo laimingas, vokiečių literatūros klasikas atsakė, kad taip, tačiau pridūrė, kad jo gyvenime nebuvo nė vienos laimingos savaitės. „Jis norėjo pasakyti, kad laimingas gyvenimas nereiškia, jog kasdien buvote laimingas. Turėjote problemų, kurias pavyko įveikti“, – paaiškino sociologas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės vis labiau praranda kantrybę, visko nori čia ir dabar.

Internetas sukuria komforto zoną

Kadangi XXI a. informacija saugoma serveriuose, „debesyse“, prisiminti reikia vis mažiau, tad ir smegenims tenka mažesnis krūvis. Jeigu prireiks informacijos, užduosite klausimą paieškos sistemai „Google“ ir gausite kelis milijonus atsakymų. Prof. Z. Baumanas čia įžvelgia problemą, nes mažiau galvojame, o tai lemia menkesnes galimybes sukurti ką nors nauja, aptikti anksčiau nebuvusį ryšį. „Kas žino, galbūt ateis karta, negalėsianti įsivaizduoti pasaulio be interneto? Tuomet jai bus sunku sukurti kažką naujo“, – samprotavo garsus lenkų sociologas.

Internete galima praleisti gyvenimą nežinant, kad yra ir kitokių požiūrių, mat ten žmonės susikuria komforto zoną, kur nėra klausimų, kitokių minčių. Profesoriaus teigimu, visi su mumis sutinka, visur girdime savo mintis. Tokią situaciją jis palygino su veidrodžių sale, kur visur matome savo atvaizdą. „Jeigu paieškos sistemai „Google“ ir jūs, ir aš užduosime tą patį klausimą, atsakymai bus skirtingi, nes tam tikruose algoritmuose saugoma visa informacija apie tai, kas jums patinka, kas jums svarbu“, – atskleidė svečias. Interneto svetainės nenori rodyti nuomonių įvairovės, nervinti ar kitaip kelti nerimą. Jos siekia, kad vartotojas gyventų kuo komfortiškiau. Tai, anot prof. Z. Baumano, reiškia, kad prarandame gebėjimą bendrauti dialogu: „Jei nesusidursite su skirtingomis mintimis, neišmoksite būti dialogo dalimi.“