Laisvai pasirenkami dalykai ne vienam studentui sukelia galvos skausmą. Kokį dalyką pasirinkti, kaip tai padaryti – visi šie klausimai neduoda ramybės. Turėdamas galimybę pasirinkti, ką nori mokytis, studentas įgauna laisvę bent šiek tiek prisidėti prie savo studijų programos kūrimo, o kartu ir jos kokybės.
Vis dėlto ne visi studentai gali ar nori pasinaudoti šia galimybe, nors tam sudaromos geros sąlygos – pasirinkti, ką norės studijuoti, jie gali iš bet kurios pasaulio vietos, bet kuriuo metu per „Klevo” informacinę sistemą. Tereikia spustelėti keletą pelės klavišų. Svarbiausia – laiku susikurti Vilniaus universiteto elektroninio pašto dėžutę.
Anot studijų direktorės Jūratės Karaliūnienės, net ir perėjus nuo painios popierinės tvarkos prie patogios elektroninės, labai daug studentų vis tiek laiku nepasirenka. Gali būti, kad studentai, išvykę dalinių studijų į užsienio šalis, nesirūpina tuo, ką darys grįžę, nes jiems tuo metu rūpi kitos aktualijos. Bet tai tik nedidelis procentas visų studijuojančiųjų.
Dauguma greičiausiai tiesiog neturi VU elektroninio pašto adreso, taigi negauna informacinės sistemos raginimų registruotis ir pranešimų apie besibaigiančius registracijos terminus. Be to, studentams net nekyla mintis, kad laiku nepasirinkus laisvojo dalyko gali būti įrašyta skola. Ir ta jų mintis pasiteisina – laikas pratęsiamas, aiškinant tuo, jog studentus vis dar reikia auklėti ir pratinti prie tvarkos. Jei neužsiregistruojama ir per pratęstą laiką, tuomet tikrai įrašoma skola.
Studijų direktorė pasakojo, kad Vakarų universitetuose įprasta galutinius tvarkaraščius paskelbti anksčiau, nei tai yra daroma Vilniaus universitete, ir pripažino, jog sekti kitų šalių pavyzdžiu mums nėra lengva. Tačiau išankstinio pasirinkimo tvarka yra būtina norint laisvuosius dalykus skelbti užsienio kalba, juo labiau kad kiekvienais metais Vilniaus universitetas parengia daugiau nei du šimtus tokių dalykų. Jie paprastai skirti pagal ERASMUS programą atvykusiems užsieniečiams, tačiau prieinami ir mūsų studentams.
Labai dažnai studentai panaudoja laisvuosius kreditus papildomos užsienio kalbos studijoms.
Tiesa, pirmakursiai studentai neturi galimybės pasirinkti laisvųjų dalykų. Dainora Peštenytė, pirmo kurso žurnalistikos studentė, mano, jog ir pirmakursiams turi būti sudaroma ši galimybė. Kad galėtų mokytis italų kalbos, ji buvo pasiryžusi sumokėti už kreditus ir tapti laisvąja klausytoja, tačiau nelanksti sistema ir informacijos trūkumas sužlugdė planus.
„Neradau tinkamos informacijos, todėl viską išsiaiškinau per vėlai. Yra tokia sistema, kad pirmakursiams nepriklauso rinktis, kad privalo turėti laisvų kreditų programoje, o jeigu jų neturi, tai reikia užsimokėti ir būti laisvu klausytoju. Viskas kompiuterizuota ir registracijos laikas ribotas, nors paskaitos dar buvo neprasidėjusios ir aš būčiau gavusi vietą”, – mano D. Peštenytė.
„Iš tiesų, laisvųjų dalykų kreditai studijų programose atsiranda vėlesniuose semestruose, kai studentas jau būna susipažinęs su studijų sistema, savo programa ir gali rinktis sąmoningai ir motyvuotai”, – patvirtino studijų direktorė.
Komentarų nėra. Būk pirmas!