Nors naujoji Vilniaus universiteto statuto redakcija vis dar laukia savo likimo Seime, gyvenimas Universitete nesustoja nė akimirkai. Balandžio mėnesį sueina jau pusė metų kai VU vadovauja laikinai einantis rektoriaus pareigas prof. habil. dr. Jūras Banys. Neseniai jis VU Tarybai ir Senatui pristatė praėjusių metų tradicinę rektoriaus ataskaitą. Šiandien kalbamės su prof. habil. dr. J. Baniu apie aktualiausias problemas ir klausimus, kuriuos tenka spręsti Vilniaus universitetui.

Neseniai Tarybai ir Senatui pristatėte metinę Vilniaus universiteto ataskaitą. Kokius svarbiausius jos aspektus galima būtų akcentuoti?

Manyčiau, esminis dėmesys šiuo metu yra nukreiptas trimis pagrindinėmis kryptimis. Pirma jų – studijos, jų kokybė, studentų priėmimas. Iš ataskaitos akivaizdžiai matyti, kad studentų mūsų universitete mažėja. Tokioje situacijoje turime labiau rūpintis studijų kokybe bei siekti pritraukti pačius geriausius studentus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Kalbu ne vien apie bakalaurų ir magistrų studijų programas, bet ir apie doktorantūros studijas. Mums, kaip universitetui, yra iššūkis didinti doktorantų skaičių. Jeigu norime išlikti mokslo universitetu, mums reikia turėti daugiau doktorantų, nes doktorantai yra pagrindiniai mokslo darbuotojai. Tai jauni, energingi žmones, turintys naujų idėjų. Būtent jie ir stumia mokslą į priekį.

Čia pat prieiname prie antrojo labai svarbaus dalyko, t. y. mokslinio potencialo stiprinimo. Kai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų perkama naujausia mokslinė įranga, mūsų rūpestis yra, kad ji būtų efektyviai panaudojama. Mums reikia stengtis pritraukti kuo daugiau mokslinių projektų. Tai, kaip ir minėtas doktorantų skaičiaus didinimas, leistų smarkiai pakelti mokslinį Universiteto lygį.

Trečia svarbi kryptis – infrastruktūros plėtra. Dabar dedama daug pastangų vykdant pagrindinius šios srities projektus. Mus spaudžia laikas. Pirmiausia kalbu apie Gyvybės mokslų ir Fizinių ir technologijos mokslų centrų statybą. Šie darbai suryja labai daug nervų, laiko ir pastangų. Visi supranta, kad terminai yra labai glausti ir reikia maksimaliai susikaupti darbui. Už šių projektų vykdymą man neseniai teko atsiskaityti ir vyriausybės pasitarime. Taip pat faktiškai kas savaitę tenka lankytis Švietimo ir mokslo ministerijoje, atsiskaityti, kaip vyksta projektai, kokia pažanga, nes yra didelė rizika, kad galime nesuspėti. Čia, sakyčiau, yra didžiausias iššūkis, susijęs su Universiteto ateitimi. Mums labai reikia įgyvendinti įvardytus projektus.

Paminėjote apie siekį didinti doktorantų skaičių, bet ką čia gali padaryti Vilniaus universitetas, kai vietas ir finansus doktorantūrai skiria Švietimo ir mokslo ministerija?

Siūlyčiau šiuo klausimu labai gerai pagalvoti fakultetams. Taip, dabar doktorantų stipendijos ir doktorantų krepšeliai ateina per ministeriją ir jų nėra daug. Net sakyčiau – mažai. Tačiau fakultetuose šiandien yra tiek daug įvairių mokslinių projektų, kad galima siūlyti priimti į juos doktorantus, negavusius valstybinio finansavimo, mokėti jiems iš projektų ir taikyti mūsų patvirtintą mokesčio už studijas sumažinimo doktorantams tvarką. Toks būdas galėtų pasiteisinti tokiu atveju, kai fakultete į doktoranto poziciją pretenduoja daugiau talentingų jaunuolių, nei yra valstybės finansuojamų vietų. Doktorantui ne taip svarbu, kokiais keliais tie pinigai atkeliauja į jo kišenę. Galiu tik pakartoti, kad manau, jog fakultetams būtų naudingiau turėti daugiau doktorantų, negu jie turi dabar.

Centrinėje administracijoje įvyko pokyčių.  Dr. Juozas Galginaitis pradėjo eiti strateginių reikalų prorektoriaus pareigas, o į atsilaisvinusią akademinių reikalų prorektoriaus vietą atėjo dirbti buvęs Filosofijos fakulteto dekanas dr. Kęstutis Dubnikas. Kodėl įvyko šie pokyčiai?

Tokius pokyčius sąlygoja gyvenimas. Čia kitaip negali pasakyti. Tiesiog prorektorių skaičius pastaruoju metu labai sumažėjo. Mūsų buvęs rektorius tapo Seimo nariu. Tarptautinių reikalų prorektorius dr. Rimantas Vaitkus tapo Švietimo ir mokslo viceministru. Buvęs strateginių reikalų prorektorius prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka visas savo jėgas skyrė tiktai Gyvybės mokslų centro projekto įgyvendinimui ir irgi pasitraukė iš prorektoriaus pozicijos. Taigi, vietoje šešių asmenų mūsų buvo likę tik trys. O darbų tikrai nesumažėjo, netgi padaugėjo. Mums labai reikėjo naujų žmonių ir, sakyčiau, vis dar reikia mokslo reikalų prorektoriaus. Pokyčiai vyksta tam, kad nesustotų darbai, kad viskas vyktų sklandžiai. Todėl, nors ir esame laikini ir tą puikiai suprantame, vis vien turime sukomplektuoti visą komandą, kuri efektyviai dirbtų jai numatytą laikotarpį.

Ar tai reiškia, kad galima laukti daugiau struktūrinių pokyčių aukščiausioje VU administracijoje?

Kol kas nėra toks didelis darbymetis, tačiau pavasarį, kai bus sprendžiami doktorantų priėmimo reikalai, man eiti ir rektoriaus, ir mokslo reikalų prorektoriaus pareigas taps pernelyg sunku. Tikrai ieškosime kandidato mokslo reikalų prorektoriaus pareigoms eiti. Na, o tarptautinius reikalus kol kas po truputį kuruos visi prorektoriai, pasidaliję šių pareigų naštą.

Kokie šiuo metu yra reikalai su Vilniaus universiteto naujuoju statutu? Kada galima laukti naujų žinių apie jį?

Kol kas statutas yra Seime. Kada galima tikėtis naujų žinių apie jį, atvirai kalbant, neaišku, nes parlamentarai yra sudarę darbo grupę Aukštojo mokslo įstatymui keisti. Nežinia, kiek truks įstatymo keitimas. Taip pat nežinau, ar mums vėl neteks, kaip ir Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, atsiimti statutą ir koreguoti jį pagal įstatymo pakeitimus. Gali būti ir taip, kad Seimas priims statutą nelaukdamas įstatymo korekcijos. Šiuo klausimu buvo kalbėta su politinių partijų lyderiais, svarstomi įvairūs variantai. Bandysime jau per šią Seimo pavasario sesiją nuspręsti, kuriuo keliu einame. Tačiau kol kas nesame gavę net Seimo teisininkų pastabų dėl mūsų pasiūlytos statuto redakcijos, nors, kiek žinau, jos jau yra paruoštos.

Paminėjote, kad tenka bendrauti su politinių partijų atstovais. Ar politinės jėgos yra linkusios palaikyti mūsų siekį pratęsti tradiciją ir įtvirtinti mūsų statutą įstatymu?

Politikai, su kuriais man teko bendrauti, turi įvairių nuomonių, tačiau galima pasidžiaugti, kad dauguma politinių partijų žiūri į mūsų siekį palankiai. Manau, jeigu balsavimas Seime vyktų šiandien, tai statutas tikrai būtų patvirtintas įstatymu.