Pasibaigusi antroji viešosios įstaigos „Vilnius – kultūros sostinė 2009″ organizuojama kultūros naktis „Tebūnie naktis“ paliko daug neišdildomų įspūdžių ne tik kultūringai naktinėjantiems miestiečiams, bet ir projekto dalyviams.

Naktį iš birželio 21-osios į 22-ąją renginyje pirmą kartą dalyvavo Vilniaus universiteto biblioteka. Nuo šeštos valandos vakaro iki pirmos valandos nakties buvo galima aplankyti paslaptingas, prieblandoje skendinčias ir istorija pulsuojančias bibliotekos sales.

Vidurvasario naktį buvo suorganizuotos penkios ekskursijos, į kurias buvo skelbta išankstinė registracija. Tačiau neužsiregistravusių žmonių tai neišgąsdino. Prieš kiekvieną ekskursiją prie gražiųjų paminklinių bibliotekos durų suplūsdavo nemažai neužsiregistravusių žmonių su viltimi patekti į vidų. Nepatekę į pirmą ekskursiją miestiečiai ištvermingai laukdavo antros ar net trečios, tikėdami, kad jiems pasiseks patekti į paslaptimi ir senove dvelkiantį bibliotekos pastatą.

Naktinių ekskursijų, pavadintų „Atrask Vilniaus universiteto biblioteką iš naujo“, metu bibliotekoje apsilankė 222 žmonės. Nors buvo planuota į vieną ekskursiją priimti po 30 žmonių, pamačius prie bibliotekos durų susirinkusius susidomėjusius miestiečius ir svečius, šis skaičius vidutiniškai pakilo iki 45.

Kiekvienas naktinis paklaidžiojimas po biblioteką prasidėdavo nuo Pranciškaus Smuglevičiaus salės, daugelio apsilankiusiųjų vadinamos pačia gražiausia bibliotekos ar net viso universiteto sale. Ši freskomis puošta salė paperka savo didybe ir iškilmingumu. Joje ekskursantai ne tik žavėjosi įspūdingu interjeru, bet ir apžiūrėjo labai įdomią ekspoziciją „Lietuvos jėzuitų provincijai – 400 metų“. 400-osioms Lietuvos jėzuitų provincijos įkūrimo metinėms skirtoje parodoje stengiamasi nušviesti labai svarbų Jėzaus draugijos veiklos barą – misijas, daugiausia jėzuitų apaštalavimą už Europos žemyno ribų. Eksponuojamos kelios dešimtys XVII-XVIII a. knygų bei žemėlapių, jėzuitų misionierių biografijos, jų pačių veikalai apie tolimus misijų kraštus, gausu iliustracijų ir žemėlapių.

P. Smuglevičiaus salėje birželio 25 d. lankėsi ir Nyderlandų karalienė, ekskursantai netgi turėjo galimybę pasėdėti krėsle, kuriame jau po kelių dienų sėdėjo ir su studentais kalbėjosi karalienė Beatričė.

Antroji aplankyta salė – Joachimo Lelevelio. Norint patekti į salę ekskursijos dalyviams teko pakilti net į trečią bibliotekos aukštą. XVIII a. viduryje čia buvo įrengta jėzuitų koplyčia. Vėliau koplyčia padalyta į du aukštus. Užburtas įsimintinos skliautų tapybos nė vienas ekskursijos dalyvis, paklaustas gido, negalėjo atsakyti, kad čia anksčiau galėjo būti koplyčia.

Galiausiai visų ilgai lauktas ekskursijos etapas – Baltoji salė ir observatorijos bokštelis. Ši salė yra senosios Astronomijos observatorijos, įkurtos 1753 m. pagal Tomo Žebrausko projektą, sudedamoji dalis. Apžiūrėję didingą salę ir iki dabar išlikusius kai kuriuos observatorijos įrenginius – žemėlapius, gaublius, teleskopus – ekskursantai nekantriai laukė savo eilės, kad galėtų patekti į observatorijos bokštelį, iš kurio galėjo apžiūrėti naktinį Vilnių ir išgirsti ne vieną gidės pasakojimą apie bibliotekoje pasirodančius vaiduoklius.

Patys didžiausi įrodymai, kad akcija buvo vertinga ir naudinga – tai dalyvių šypsenos, prasiveržusios geros emocijos ir padėkos už nuostabius įspūdžius ir naudingas žinias. Norint ilgesniam laikui sustiprinti šį jausmą visi naktiniai bibliotekos lankytojai buvo pavaišinti saldumynais. Ši staigmena labiausiai pradžiugino mažuosius dalyvius, atidžiai klausiusius gidės ir ištvermingai užkopusius iki pat bibliotekos viršaus. Tačiau ir visi likusieji ekskursantai neslėpė šypsenų ir vis dar kalbėdamiesi apie patirtus įspūdžius mielai sutiko pasisaldinti kultūros naktį.