Ši krizė nėra pirma ir paskutinė. XX a. nacių ir sovietų okupacijų metu žmonės Lietuvoje buvo kankinami, žudomi, tremiami. Tai ne tik turėjo neigiamų istorinių traumų padarinių, bet ir suteikė galimybę atrasti vidinių resursų ir kitaip pažvelgti į sunkumus. Išgyvenusieji net ir tokiomis sąlygomis sugebėjo sukurti laimingas šeimas. Daugybė lietuvių dar prisimena sovietmečio laikus ir ekonominius sunkumus sovietų okupacijos metu bei socialines transformacijas Lietuvai iškovojus nepriklausomybę.

Traumų ir krizių psichologijoje teigiami pokyčiai po sukrečiančių įvykių vadinami potrauminiu augimu. VU mokslininkų atlikto tyrimo, kuriam vadovavo prof. D. Gailienė, rezultatai parodė, kad net 78 proc. politines represijas išgyvenusių asmenų įžvelgė pozityvių savo trauminių išgyvenimų aspektų. Tai liudija, kad žmonės atranda psichologinių būdų įveikti sunkumus. VU doktorantės M. Giedraitytės atliktas Lietuvoje gyvenančių vaikų, kurių tėvai išvykę į užsienį, tyrimas atskleidė, kad likę su seneliais ar globėjais vaikai neturi daug daugiau emocinių ir elgesio problemų – tai irgi parodo vaikų gebėjimą įveikti sunkumus. Didelė dalis asmenų po sunkumų pradeda labiau vertinti tarpasmeninius santykius, pamato naujas galimybes, keičia vertybes.

Mūsų tautos istorija gali padėti plačiau pažvelgti į dabartinę situaciją ir suvokti, kad dabar mes turime labai daug galimybių įveikti sunkumus. Vienas svarbiausių sveikatos rodiklių yra psichologinė gerovė. Tyrimais patvirtinta, kad finansinė gerovė neužtikrina psichologinės gerovės. Yra daug apsauginių ir rizikos veiksnių, kurie turi įtakos psichologinei savijautai. Skurdas yra vienas iš rizikos veiksnių, ir jei visuomenėje daug asmenų gyvena žemiau skurdo ribos, nevilties lygis didėja.

Manyčiau, kad sunku išskirti grupes, kurioms, iškilus ekonominių sunkumų, yra sunkiausia. Kiekvienai grupei savi išmėginimai. Universiteto absolventams tenka galvoti, kaip susirasti darbą. Jauniems žmonėms, kurie jau sukūrę šeimas ir paėmę paskolas, – kaip sumokėti įmokas bankams. Pensinio amžiaus žmonėms – kaip susimokėti už vaistus, būsto išlaikymą.

Nekontroliuojamos ir neprognozuojamos neigiamos situacijos gali didinti individo nevilties lygį ir sukelti išmokto bejėgiškumo jausmą, kurį ištyrė žymus JAV psichologas M. Seligmanas. Asmenims, kurie neteko turto, darbo ar dėl emigracijos – savo šeimos narių, gali iškilti psichologinių sunkumų, nes dažnai šie procesai įvyksta netikėtai. Ypač sunku, jei asmenys netenka socialinės savo artimųjų paramos, o taip dažnai būna emigracijos atveju.

VU mokslininko dr. P. Skruibio atlikta Lietuvos savižudybių rodiklių dinamikos analizė parodė, kad ekonominės krizės pradžioje savižudybių pagausėjimo nebuvo. Vėliau šis skaičius pradėjo didėti. Tai gali būti susiję ir su neigiama žiniasklaidos įtaka. Daugybė tyrimų atskleidė, kad savižudybės gali būti „užkrečiamos“. Labai svarbu, kaip visuomenė informuojama apie iškilusius ekonominius sunkumus.

Dr. Evaldas Kazlauskas – psichologas, Vilniaus universiteto docentas. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją „Politinių represijų ilgalaikės psichologinės pasekmės“. Daugiau kaip dešimties mokslinių publikacijų traumų ir krizių psichologijos srityje autorius, skaitė pranešimus traumų psichologijos temomis tarptautinėse konferencijose Vilniuje, Rygoje, Osle, Berlyne, Prahoje, Stokholme. 2007 m. už disertacijos tyrinėjimus jam suteiktas Europos trauminio streso draugijos apdovanojimas „Young Minds in Psychotraumatology Award“. Tarptautinio žurnalo „European Journal of Psychotraumatology“ redakcinės kolegijos narys.