Sausio 20–21 dienomis Berlyne vyko Europos universitetų centrinės administracijos ir dekanų bendra konferencija „Universitetų valdymas – santykiai tarp fakultetų ir centrinės administracijos“. Vilniaus universitetui šioje konferencijoje atstovavo rektorius akad. B. Juodka ir Fizikos fakulteto dekanas prof. J. Banys.

Konferencija vyko dviejų Berlyno universitetų Šaritė medicinos mokykloje, vienoje didžiausių Vokietijoje. Čia dirba 11 tūkst. darbuotojų, Berlyne ši mokykla yra stambiausias darbdavys po Vokietijos geležinkelių. Konferencijoje buvo nagrinėjami labai įdomūs ir aktualūs universitetų valdymo klausimai. Vienas svarbiausių – kokia yra rektoriaus ir dekano atsakomybė?

Daugelyje universitetų valdymas yra labai centralizuotas: visa administracinė atsakomybė tenka rektoriui ir kancleriui arba direktoriui, kurie tiesiogiai atsiskaito ministerijai ar net Vyriausybei. Europos Sąjungos šalyse vyraujanti tendencija – vis didesnė nepriklausomybė nuo Vyriausybės ir ministerijų. Tuo pačiu universitetai išsikovoja vis daugiau autonomijos. Taigi vis daugiau atsakomybės perkeliama ant rektoriaus (ir/ arba kanclerio) pečių. Tuomet iš esmės keičiasi ir visos administracijos atsakomybės našta, išryškėja ir dekanų atsakomybė. Paprastai dekanai yra renkami iš akademinės visuomenės, tai daugelį metu dirbę mokslinį darbą žmonės. Deja, padidėjus autonomijai, tenka daugiau užsiimti ir vadyba. Kaip rodo praktika, akademinės visuomenės atstovai nelabai domisi fakultetų vadyba. Fakultetuose vyksta mokslinis darbas ir mokymas. Kadangi mokslinis darbas yra susijęs su mokymu, ypač dideliuose fakultetuose kyla vadybos problema. Paprastai tai yra atsakomybė, kuri atitenka dekanui. Jeigu centrinė administracija perleidžia dali sprendimų galios fakultetams, dėl ko paprastai universiteto valdymas tampa efektyvesnis, kyla klausimas: kiek galių galima ir reikia perleisti fakultetams?

Konferencijoje pasisakė įvairių šalių aukštųjų mokyklų centrinės administracijos ir fakultetų vadovai: Vokietijos, Danijos, Portugalijos, Airijos, Belgijos, Anglijos ir kt. Labai įdomus buvo dekano iš Pietų Danijos universiteto pranešimas: Danijoje, kaip ir Lietuvoje, politikų pažadai prasilenkia su realiai vykdoma universitetų finansavimo ir autonomijos politika. Nors buvo priimtas naujas autonomijos įstatymas, Vyriausybė jokiu būdu nenori atleisti savo gniaužtų.

Airijoje ir Anglijoje vis daugiau dekanų – profesionalūs vadybininkai, samdomi fakultetų reikalams tvarkyti. Taip yra daroma daugiausia naujuosiuose universitetuose. Senieji universitetai – Oksfordo ir Kembridžo – neplanuoja keisti valdymo sistemos. Britų išvada tokia: valdymo sistemą lemia universiteto finansavimas – jei jis nepakankamas, tenka universitetą paversti „firma“ ir verstis kaip kas išmano. Tokiai firmai, žinoma, būtinas ir profesionalus vadybininkas. Kadangi Oksfordo ir Kembridžo universitetai yra turtingi, jiems nėra reikalo keisti valdymo sistemos. Kita bėda yra ta, kad universitetas tačiau nėra privati kompanija ir turi gerokai mažiau laisvių negu bet kuri įmonė. Taigi išvada tokia: lemia žmonės. Netgi jei dekanas ir profesionalus vadybininkas, fakultetui gali baigtis ir nelabai gerai.

Kadangi Europoje universitetų finansavimas paprastai nepakankamas, daugelyje šalių pereinama prie studijų įmokų. Anglijoje yra planuojama, kad studijų įmoka metams sieks 3000 svarų.

Išklausius pranešimus susidarė labai malonus įspūdis – mūsų gimtoji Alma Mater yra toli pažengusi moderniame universiteto valdyme, ir daugelis dalykų, kurie buvo aptariami šioje konferencijoje, jau sėkmingai veikia mūsų Universitete.

Po konferencijos buvo suorganizuota ekskursija į Reichstagą. Teko aplankyti posėdžių salę, pamatyti, kaip dirba Vokietijos Parlamentas.

Prof. Juras Banys, Fizikos fakulteto dekanas